LVAT: tinklaraštininkas yra žurnalistas, jeigu …

Neseniai iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pasiėmiau sprendimą savo byloje prieš Lietuvos Respublikos Seimo kanceliariją. Išsamiai teismo argumentų dar neišnagrinėjau (10 puslapių, iš kurių teismo pozicija telpa į 4 su puse), tačiau esminė išvada telpa į vieną teismo išskirtą pastraipą:

VIĮ 2 straipsnio 72 dalis turi būti aiškinama taip, kad tais atvejais, kai visuomenės informacijos rengėjas ir asmuo, profesionaliai renkantis, rengiantis ir teikiantis medžiagą viešosios informacijos rengėjui yra tas pats fizinis asmuo, norint šį asmenį pripažinti žurnalistu sutarties tarp jo ir visuomenės informacijos rengėjo sudarymas nėra būtinas, nes tokios sutarties sudarymas yra ir neįmanomas. Tokiu atveju sprendžiant, ar asmuo atitinka žurnalisto požymius, pakanka nustatyti, ar fizinis asmuo profesionaliai renka, rengia ir teikia medžiagą, kurią pats panaudoja veikdamas kaip viešosios informacijos rengėjas.

Teismas mano apeliacinį skundą tenkino iš dalies – panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir įpareigojo atsakovą išnagrinėti mano prašymą dėl akreditacijos ir priimti dėl jo sprendimą. Rytoj skambinsiu į LRS kanceliarijos Komunikacijos departamentą 🙂

Pasidalinkite socialiniuose tinkluose

31 thoughts on “LVAT: tinklaraštininkas yra žurnalistas, jeigu …

  1. Na ką, pirmiausia, žinoma, reikia pasveikinti.

    Tavo pastangos nenuėjo veltui ir jos yra geriausias įrodymas, kad ir vienas lauke yra karys ir kad kartais nebūtinai reikia bandos ir peticijų norint ką nors padaryti:)

    Kita vertus, šis teismo sprendimas ne vien dėl akreditacijos – jo reikšmė gerokai platesnė. Tačiau apie tai aš gal savo tinklaraštyje parašysiu:)

  2. Sveikinu!
    Pakėlei blogerius į naują lygį 🙂
    Norėjau pasiteiraut, gal kartais turi internete teismo sprendimą – būtų visai įdomu pasinagrinėt kas ir kaip?

    Ir dar kart sveikinimai. 🙂

  3. Sutinku su Artūru, šis teismo sprendimo reikšmė turi daug platesnę prasmę.
    Bus įdomu, kaip Seimo kanceliarija “interpretuos” šį sprendimą, konkrečiai, kaip interpretuos “profesionaliai renkantį medžiagą asmenį” 🙂
    Sveikinu.

  4. Sveikinu Liufai nebent uz tai, kad kuri precedenta. Taciau spresti – ar blogeris lygus zurnalistui – ne teismo kompetencija. Aisku, cia gali gimti plati diskusija, gerbtina kiekviena nuomone, taciau dienorascio rasymas, mano nuomone, nera zurnalistika (tuoj tuoj kals blogeriai mane ant kryziaus :).
    Mielai paskaitau ivairius blog’us, bet iniciatyva juos kelti iki visuomenes informavimo priemones truputi kvepia susireiksminimu.

    Juo labiau – pats dirbi PR, atstovauji kazino grupuotes interesams. Siuo atveju tavo, kaip visuomenes informavimo priemones (o blogg’ai jau, anot teismo, patenka i sia grupe) atstovo- tavo patekimas i Seima butu mazu maziausiai absurdiskas.
    Nieko asmeniska, Liufai, bet laikausi tokios nuomones.

  5. Mariau, imu dabar plaktuką ir kalsiu jau 🙂 Kodėl ne teismo kompetencija? Jei teismas palieka kokią nors nereglamentuotą vietą, tik teismo sprendimas tegali ją užpildyti.
    O dėl žurnalistikos tai kai kurie blogai tikrai nenusileidžia, ir netgi lenkia mūsų gerbiamuosius dienraščius. Žinoma, išliks subjektyvus vertinimas, nes griežtai jokių kriterijų nėra nurodyta.
    Dėl atstovavimo kažkam, tai blogeriai bene mažiausiai priklausomi iš žiniasklaidos priemonių.

  6. Whisky, ne teismui spresti zurnalistikos ribas, o patiems zurnalistams. Ar teismas sprendzia, kur prasideda ir kur baigiasi ekskavatorininko profesija? 🙂 Ziurek, teismas greitai pripazins, kad zurnalistai yra ir grafitti meistrai 🙂

    as apie blogerius nieko blogo negaliu pasakyti – mielai juos paskaitau, ivertinu, komentuoju. Taciau nera cia zurnalistika. Tai tiesiog vieno zmogaus interpretacija, pastebejimai, padusavimai, bet tai nera visuomenes informavimo priemone.

    O del paskutinio tavo sakinio – paklausk Liutauro apie tai 🙂

  7. Artūrai, ačiū! tikra tiesa, manau, Lietuvoje reikėtų daugiau optimizmo ir daugiau bandančių

    Gediminai, ačiū! bus matyt 🙂

    Whisky’i, ačiū! jeigu spėsiu, iki ryt atskanuosiu ir įkelsiu

    Quantum’ai, ačiū! manau, LVAT savo sprendimu pataikė į dešimtuką – apgynė principą, tačiau kartu paliko įrankį institucijoms gintis nuo piktnaudžiavimų

    Mariau, mūsų nuomonės skiriasi – tinklaraščiai tiesiog kitokia visuomenės informavimo priemonė. kaip spauda smarkiai skiriasi nuo eilėraščių rinktinės, taip videotinklaraštis smarkiai skiriasi nuo TV naujienų tarnybos

    dėl mano darbo ryšių su visuomene srityje – savo tinklaraštyje stengiuosi nerašyti apie klientus, su kuriais dirbu, tai, manau, būtų interesų konfliktas (pavyzdžiui, arti šios ribos buvo, bet jos neperžengė šis ir šis įrašai). beje, matau, kad neskiri, kuo skiriasi kazino ir lošimo automatų salonai 😉

    dėl tinklaraščių kaip žiniasklaidos dar siūlyčiau paskaityti A.Vaišnio nuomonę, pateiktą teismui

  8. Liutaurai, nevaikstau nei i vienus, nei i kitus 🙂
    Bet vaikstant i Seima oj kaip galima tas ribas lengvai perzengti. Apskritai, toje istaigoje mistiskai isnyksta labai daug ribu 🙂

  9. Sveikinimai pasiekus tikslą. Mūsuose daug kas suvokiama “sveiku protu”, tačiau pristinga ryžto tai įtvirtinti teisiškai. Tavo atvejis – maloni išimimtis. Pagarba:)

  10. Mariau, nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės už manęs susiejimą su “kazino grupuotemis” 😀

    dėl Seimo ir ribų nykimo – pagrindinis būdas išvengti interesų konflikto yra deklaruoti interesus, mąstau, kaip tai geriau padaryti

    cgedai, ačiū!

  11. Liutaurai,
    laukiam laukiam 🙂
    Mariau,
    Na jau labai seniai niekas nesprendžia kas yra kas – viską daugiau mažiau reguliuoja teisė. Na jei patys asmenys nustatytų savo veikimo ribas, tai būtų šiokia tokia, švelniai tariant, suirutė.
    Čia galioja pozityvizmas ir kaips įstatymų leidėjas/teismas pasakys taip ir bus, kol vėl to nepakeis įstatymų leidėjas/teismas – na tiesiog tai vadinama teisine valstybe. 🙂

    Žurnalistika tas pats briedas kaip ir bloginimas, tik, kad rašai taip kaip tu nori i ką nori, o ne pagal užsakymą iš darbdavio, kuris gali būti saistomas kieno tik nori. Pakeisčiau savo blogo stilių ir tikrai nebūtų menkesnės vertės straipsniai negu laikraščiuose ar žurnaluose.
    Klausimas, kokiais kriterijais remiantis apibrėžti kas yra visuomenės informavimo priemonė?

  12. Man tia labai įdomu kaip dėl to profesionalumo.. Ar tai, kad mes turėsim laikytis žurnalistų etikos kodekso(ar kaip jis ten vadinas) ar tai, kad dar turėsim baigti žurnalistiką ar kažką panašaus.. labai gaila, kad tie kriterijai nėra paviešinti.. 😐

  13. Sveikinimai. Dabar įdomu kiek ilgai Seimas ginsis nuo blogerių, nesuteikdamas akreditacijų dėl “nekokybiško žurnalizmo”. 🙂

  14. Sveikinu, bet ir bijau, kad tokie sprendimai neatrisku ranku visokiems pusdurniams is i-neto list ten, kur ju issilavinias neleidzia suprasti ir ivertinti.

  15. Sveikinimai. Tai didelis žingsnis į priekį. Žinoma, mano nuomone, blogeris nėra ir negali būti žurnalistu, vien todėl, kad jis nevykdo savo veiklos profesionaliai ir sistemingai. Blogeris neprisiima atsakomybės prieš skaitytojus, jo subjektyvumas yra labai didelis, o rimtesnių vertinimų ir įžvalgų, kol kas, Lietuvoje (be pono Račo, Ulevičiaus)tikrai nematyti. Todėl, manau, Liutauro pergalė yra ne blogerių pergalė, o pergalė prieš biurokratiją ir kartais nepagrįstus ir ne logiškus reikalavimus. Sekmės Liutaurai ir toliau taip 🙂

  16. Liutaurai, tu vel neteisus 🙂 Ant tavo kliento duru Laisves alejoje parasyta “Casino”. Maciau tai po fules, o as tikiu parasytu zodziu 🙂

  17. Whisky, pilnai pritariu

    ezg, čia jau fakto klausimas – kiekvienu atveju turi būti sprendžiama pagal situaciją. aišku, tam tikras gaires galima būtų brėžti

    Justai, manau, norinčių akredituotis tinklaraštininkų bus labai mažai, jeigu apskritai bus

    anarchiste, ačiū!

    O gal?’e, viskas tvarkoj, teismas numatė pakankamai rimtus saugiklius

    Povilai, ačiū! kiekvienas asmuo, skelbiantis savo mintis viešai, tampa atsakingas

    Mariau, pirma, mano klientas yra asociacija, o ne jos nariai 🙂 o konkrečiu atveju nemaišyk prekės ženklo ir lošimų kategorijų – lygiai taip pat pvz. Olympic Casino turi ne tik kazino, bet ir lošimo automatų salonus. tai visiškai skirtingos veiklos

  18. tik dabar dar man paaiskink, kaip su atsakomybe? Pagal visuomenės informavimo įstatymą? Artūras išvadina kokį nors konkretų žmogėną (o ne dalį komenatorių) dunduku – ir tai jau klaidingos informacijos paskleidimas su visom pasekmėm?
    Bylų nepadaugės? Man yra tekę susidurti su profesionaliais bylininkais ne kartą.

  19. lol! Ash wajdute, norejaw pasakyti jega111! buti zhurnaliste.

    Atsiprašau, bet one.lt stiliu parodijuoti man gaunasi sunkiai. Jūs tikrai manote, kad vat tokius visus pienburnius taip ims ir pripažins žurnalistais?
    Aš turbūt kažko nesuprantu, tačiau mano nuomone, tas teismo sprendimas pasako, kad Liutauras GALĖTŲ gauti leidimą į seimą, tačiau tai neturi jokios įtakos blogeriams, jie dėl to netampa žurnalistais.
    Kiekvienas atvejis/situacija manyčiau yra/bus individuali ir reikalaus atskiro sprendimo.

  20. NePo, būtent kiekvienas atvejis yra unikalus ir kiekvienas tinklaraštis turi būti vertinamas atskirai.
    Tai reiškia, kad po šio sprendimo visi tinklaraščiai nėra pripažįstami žurnalistų buveinėmis, o tik tinklaraščiai renkantys informaciją profesionaliai gali būti vadinami rašomais žurnalistų.

  21. Liutaurai, nesu linkęs visiškai sutikti. Net geri blogerių pavyzdžiai pastaruoju metu rodo netinkamus pavyzdžius. Kai kartais jais ir jų populiarumu siekiama pasiaiškinti santykius naudojantis tais pačiais populiarumo svertais. Be to, sakydamas atsakomybė, aš turėjau omenyje ką kito. Tarkime politikos blogas. Aš rašau tik tai kas mane domina – šiandien rašau, o ryt turiu neatidėliotinu reikalų su mergina/žmona. Aš neparašysiu nieko ir niekas manęs nepasmerks ir nenutrauks mano tinklaraščio prenumeratos. Tuo tarpu jei delfi dieną būtų neatnaujinama – kiltu rimtas šurmulys. Jei L.rytas neįšeitų dieną ar LNK žinios nepasirodytų, tas pats. Taigi, komerciniai tikslai ir verslo modelis suponuoja atsakomybę prieš klientą. Tuo tarpu blogo atsakomybė – labai jau paslanki sąvoka.
    Žinoma, kaip ir minėjo p. Artūras, esmė čia ne tinklaraščiuose, esmė – kur kas didesnės galimybės visiems kurti internetinės žiniasklaidos priemones.

  22. Dainiau, ar apie tai kalbam?

    22 straipsnis. Viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai ir jų dalyviai
    < ...>
    2. Viešosios informacijos rengėjais ir (ar) skleidėjais, išskyrus informacinės visuomenės informavimo priemonių valdytojus, gali būti tik Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti juridiniai asmenys < ...>

    esmė – išskyrus IVIP

Leave a Reply

Your email address will not be published.