Kaip lošimų policininkai tinklaraščius tramdė

Lietuviški azartinių lošimų policininkai (Valstybinė lošimų priežiūros komisija) turi savotišką požiūrį į reklamą. Pavyzdžiui, specialistais besivadinantys sugeba save įtikinti, jog po Vilnių važinėjantys troleibusai, išdažyti lošimo namų (kazino) prekės ženklais ir spalvomis, yra tokiam verslui būtina pagalba – esą ji neskatina žmonių lošti. Tuo metu matematinę analizę primenantis pokerio lošėjo tinklaraštis dar neseniai policininkų mundurus į spintas paslėpusiems mūsų tarnams atrodo neleistinai reklamuojantis azartinius lošimus.

Verta priminti Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalį: „Reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens komercine-ūkine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.

Česlovo Blažio vadovaujami lietuviški azartinių lošimų „ekspertai“ drįsta teigti, jog žurnalisto Andriaus Tapino (pravarde „tamsusis“) tinklaraštis www.blogas.lt/tamsusis ir kai kurias jo istorijas skelbusi interneto portalo www.alfa.lt skiltis „Alfa pokeris“ patenka į šią kategoriją. Policininkai, matyt, remiasi stalinistine logika ir, turėdami žmogų, straipsnį suranda – Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalį: „Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių, lošimo namų (kazino), bingo automatų salonų, totalizatoriaus ir lažybų punktų pavadinimus, lošimų vietos adresus bei organizuojamų lošimų rūšis, taip pat lošimų įrenginių kiekį, esantį lošimo namuose (kazino), bingo arba automatų salonuose.

Taigi, biurokratžmogių galvos daro „logišką“ išvadą – galiu šūkalioti lošimų namų vardus, jų vietas, naujus ar senus žaidimų pavadinimus, pasakoti apie didelį lošimų įrenginių skaičių. Visa tai visuomenei nekenkia. Esą kenkia tie, kurie beveik moksliškai nagrinėja žaidimo eigą, tikėtinas kombinacijas.

Nediskutuotina, jog balansą tarp saviraiškos laisvės ir visuomenės psichinės sveikatos išlaikyti reikia. Tačiau kaip ir kur reikėtų brėžti liniją? Atsakymą aiškiai sufleruoja Reklamos įstatymas. Saviraiška skiriasi nuo informacijos teikimo komerciniais tikslais vienu esminiu subjekto požymiu – komercinėje veikloje skatinama įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis. Šiuo atveju tai būtų skatinimas lošti. Teoriškai tą gali daryti ir tinklaraščio autorius savo kuriamuose įrašuose, tačiau be tiesioginių skatinimų, konkrečių prekės ženklų paminėjimų, kvietimų dalyvauti renginiuose ar pan. rašomas tinklaraštis tokiai veiklai tikrai negali būti priskirtas.

Uždarydamas savo tinklaraštį „tamsusis“ rašė: „<…> Šitas blogas visuomet buvo laikomas švarus, tolimas nuo bet kurios su azartiniais lošimais ar pokeriu susijusios bendrovės, niekada neturėjo jokių nuorodų ar reklaminių skydelių, nors buvo sulaukta ne vieno tokio pasiūlymo. Blogas buvo asmeninės nuomonės išraiška ir turbūt reikėtų ilgai ieškoti, kurį Azartinių lošimų įstatymo straipsnį jis teoriškai galėjo pažeisti. Bet yra kaip yra. Įstatymus reikia gerbti, bet negali tylėti, matydamas, kaip dviveidiškai jie yra traktuojami. <…> Tamsiajam nėra laiko ir nori leisti ilgas valandas įrodinėjant, kad nėra jo internetinis dienoraštis šėtono įrankis, tikrai yra prasmingesnių ir įdomesnių būdų leisti laiką. <…>“.

Policinėse valstybėse biurokratžmogiai visada linkę riboti žmonių minčių reiškimą. Kuo mažiau iniciatyvos, kuo mažiau reikalo galvoti apie ilgalaikį poveikį – tuo policininkams lengviau dirbti. Ir visuomenės psichinė sveikata čia lieka tik stalinistiniu įrankiu. Pradedama nuo labiau rezonansinių sričių, ateityje, matyt, sulauksime draudimų net kelti klausimus apie biurokratžmogių mąstymo sugebėjimus.

P.S. Česlovui Blažiui ir jo pavaldiniams reikėtų priminti žymiai „perspektyvesnį“ straipsnį ateities aukoms – Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kuris nurodo, jog informacija, skatinanti azartinius lošimus, daro neigiamą poveikį nepilnamečiams. Todėl vien viešos ir amžiumi neribotos prieigos prie tinklaraščio ar interneto portalo skilties galimybė būtų žymiai stipresnis argumentas. Tik čia, lyg tyčia galimai nukentėtų ir komisijos mėgstami troleibusai, kurie akivaizdžiai žymiai labiau skatina nepilnamečius. Ponas Česlovai, reikės dirbti?

Paskelbta vz.lt

Pasidalinkite socialiniuose tinkluose

Leave a Reply

Your email address will not be published.