Versija: Lubio tylėjimo kaina

Šiandien šio tinklaraščio skaitytojai iš Gedimino pr. 11 nukreipė mintį į naują sąmokslo teoriją. Jeigu pamenat, sausio 21 dieną buvau surašęs sklandžiusius gandus, jog Bronislovui Lubiui už tylėjimą „Leo LT“ kūrimo metu buvo pažadėta:

  1. versija A – ES struktūrinių fondų parama (~150 mln. Lt) naujai krantinei Klaipėdos uoste;
  2. versija B – sėkmingai suformuotas Trigalvis slibinas iš Lubio nupirks hidro elektrines.

Dabar, remdamasis virtualiais pėdsakais, kuriais atėjo vienas lankytojas, sąmokslo teoriją papildau trečiu variantu: Versija C – Lubys už tylėjimą gaus dalį būsimojo suskystintų dujų terminalo ir/ar „Lietuvos dujų“ akcijų paketo kontrolę.

Naujajai versijai reikėtų surasti tik paaiškinimą dėl „Achemos grupės“ spaudos reklamų, kuriose senų elektros laidų fone žaislinis LIŪTAS nasruose laiko ŽINIASKLAIDĄ. Alegorija aiški – Lubys (stebėtojų tarybos narys) mato, jog „Leo LT“ kontroliuoja žiniasklaidą. Reklamos maketų dydžiai įspūdingi, pamatė daugelis, tačiau rezonanso nebuvo. Tie, kurie nasruose, neprisipažino. Kiti nesuprato? O gal tokių nėra?

P.S. beje, šviežia žinia apie SBA potraukį infrastruktūros projektams (t.y. kelių remontui ir tiesimui) kelia dar vieną versiją, jog SBA už tylėjimą gavo šį didžiulį pajamų srautą.

P.P.S. ne paskutinėje vietoje ir milijoninė VMI dovana Lubiui jubiliejaus proga dėl nesumokėtų mokesčių.

Ar „Deloitte Lietuva“ atsakys už savo klaidas?

2007 metų gegužės 30 dieną UAB „Deloitte Lietuva“ partneris Torbenas Pedersenas (Torben Pedersen) pasirašė ant dokumentų, kuriais LRS kanceliarijai atliko nepriklausomą Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymo projekto (Nr. XP-2144) ekspertinį įvertinimą.

Kitaip tariant – savo konsultacinės bendrovės reputacija garantavo už išvadų teisingumą.

Vienas iš dokumentų –  „Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymo projekto Nr. XP-2144 nuostatų dėl nacionalinio investuotojo steigimo teisinis ir ekonominis įvertinimas“. Jo 5 puslapyje teigiama (paryškinta mano): <…> Nacionalinis investuotojas bus finansiškai pajėgus gauti skolintas lėšas bei generuoti pinigų srautus, kurie kartu sudėjus būtų pakankamas lėšų šaltinis projektui finansuoti. Nacionalinio investuotojo ekonominių rodiklių bei įvairių jo kapitalo formavimo alternatyvų įvertinimas, atliktas remiantis šių trijų bendrovių finansinių duomenų prognozėmis, leidžia manyti, kad nacionalinis investuotojas turės realias finansines galimybes nuosavomis ir skolintomis lėšomis finansuoti projektą, nesuteikiant valstybės garantijų gaunamoms paskoloms. <…> Read More

Apie Artūrą ir „Leo LT“

Jau retas kas negirdėjo (nors, pavyzdžiui, spindoctor’as iš darbų išlindo praėjusią savaitę, LOL iš dansu.lt – šįryt), jog kolega Artūras Jonkus priėmė „Leo LT“ pasiūlymą ir tapo korporatyvinės komunikacijos vadovu.

Daugeliui knieti atsakymas į klausimą, kaip dabar bus su mano aiškia ir ne kartą viešai išsakyta pozicija, jog „Leo LT“ buvo sukurtas pažeidžiant valstybės interesus? Niekas nesikeičia – ir toliau išlieku Piliečių Santalkos Tarybos nariu (beje, berods spalio 30 dieną planuojama kasmetinė sueiga!), toliau nuosekliai palaikau Lietuvos kaip atominės energetikos valstybės idėją ir aktyviai domiuosi efektyviu valstybės lėšų panaudojimu, statant naują atominę elektrinę bei elektros perdavimo tiltus į Lenkiją ir Švediją.

O darbų fronte Artūro sprendimas jokių esminių pokyčių neįneša – dėl įvairių priežasčių taip jau susiklostė, jog vasarą daugiausia dėmesio skyriau nepriklausomai vykdomiems projektams ir tai dabar toliau tęsiasi.