Vakarykščiai mano skaičiavimai pasiekė tikslą – į paryškintą 350 mln. litų sumą sureagavo ne tik Džiugas, bet ir geras tuntas aktyvesnių lietuviškų tinklaraščių skaitytojų.
Iš karto pabrėšiu – nematau galimybių rasti objektyviai pamatuojamą sprendimą dėl atskirų kintamųjų verčių. Vienintelis būdas – daryti išsamius tyrimus, kurių nei aš, nei Džiugas neturim. Jeigu kas suras tarptautinių analogų – mielai panagrinėsiu. Jeigu kada nors Informacinės visuomenės plėtros komitetas ar kita valstybinė įstaiga to imsis – tik sveikinsiu.
Iki tol visa diskusija yra subjektyvi ir atitinkamai subjektyvios išvados dėl galutinės sumos, kurią kūrybinė pramonė galėtų gauti, …

Vakar Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Informacijos ir komunikacijos katedra organizavo konferenciją „Informacijos ir komunikacijos vadybos aprėptys šiuolaikinėje organizacijoje: teorija ir praktika“ (programa), kurioje pranešimą apie (peržiūrėti/atsisiųsti) ryšių su visuomene technologijų teisinius aspektus internete skaičiau ir aš.
Savo pranešime pristačiau tokias pagrindines tezes:

internetas tampa pagrindine komunikacijos erdve RsV veiklai;
internetas verčiau naujai žvelgti į bendravimą su asmenimis, jų grupėmis, autoritetais ir pačiais savimi;
esama teisinė reguliavimo bazė nėra pakankamai efektyvi ir nesusidoroja su užduotimis tradicinėje žiniasklaidoje, todėl tikėtis jos efektyvaus veikimo internete – neverta;
identifikavus naujas RsV technologijų internete problemas, kyla klausimas, kaip etiniai ir …

Džiugas dėlioja rimtus argumentus ir prašo nenaudoti teisinių argumentų. OK, tada pereikim prie būties filosofijos ir laisvosios rinkos idėjų.
Pradėkim nuo pradinių prielaidų, dėl kurių nesutarus nelabai yra ką ginčytis. Pirma, privačią nuosavybę galima atimti tik išimtiniais atvejais (ir tai tik visuomeniniams poreikiams tenkinti ir deramai atlyginant). Antra, autoriniai kūriniai yra privati autorių nuosavybė ir jų nesankcionuoto naudojimo atvejų baigtinį (!) sąrašą numato ATGTĮ. Trečia, autoriai turi vienašališką teisę nustatyti atlyginimo už naudojimosi jų kūriniais dydį.
Kopijavimo lengvumas – žalos konkretumo stoka

Džiugas iš dalies teisus teigdamas, jog nėra taip paprasta apskaičiuoti, kokią …

Šiandien Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete vyko techninė tinklaraščių (ne)konferencija „T*nklas“. Kaip teisingai pastebėjo komjaunuolis, Džiugas yra puikus pavyzdys tokio žmogaus, kuris ir turi ką pasakyti, ir tai sako, o svarbiausia – taip ir daro. Tad nieko nuostabaus, jog (ne)konferencija įvyko ir sutraukė tikrai daug dalyvių.
Teko (ne)konferencijoje sudalyvauti ir man – iš pradžių klausiau, po to ir pats skaičiau pranešimą apie galimas teisines tinklaraščių problemas. 30 minučių tikrai mažai net skubiai per jas visas prabėgti, todėl beveik visą (išskyrus vaizdo įrašą) pranešimą „tinklaraščiai ir teisinė atsakomybė: ko saugotis?“ galite rasti „SlideShare“ …