LANVA vs. „Linkomanija“: teisiniai aspektai
9 November 2009
8,558 views
88 Comments
Praėjusią savaitę Gediminas Gasiulis savo tinklaraštyje paklausė klausimų, į kuriuos nepatingėjau platokai atsakyti. Skaitytojai ginčijosi, argumentavo ir gavosi gana nebloga diskusija. Verta pabandyti susisteminti ir pabandyti sudėlioti tarpinius taškus teisės požiūriu, nes ir tinklaraščių grandai gina kitokią nuomonę.
Lietuvos tinklaraščiuose didžiausio dėmesio susilaukė LANVA veiksmai prieš 106 IP adresų savininkus. Teigiama, jog LANVA perdavė policijai šiuos adresus ir teigia, jog jie vienaip ar kitaip susiję su „Microsoft“ teisių į „Windows 7“ programinę įrangą pažeidimais.
Faktinės aplinkybės
Pirma, „Linkomanijos“ tinklo vartotojai neteisėtai keitėsi „Microsoft Windows 7 Ultimate“ operacinės sistemos programine įranga (nėra skelbiama, tačiau spėju, jog įdiegimo disko kopija).
Antra, LANVA nustatė 106 IP adresus, kuriuose registruoti įrenginiai atsisiuntė šią programinę įrangą, ir juos perdavė policijai.
Trečia, „Microsoft“ atstovų teigimu, programinės įrangos diegimo diskus gali kopijuoti gali arba „Microsoft“, arba tokią teisę turintys partneriai.
Teisinė bazė
Šių metų liepos 15 dieną Seimas priėmė Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimus, kurie įsigaliojo liepos 28 dieną. Ginčo atveju svarbi naujoji 21410 straipsnio 1 dalis, kuri nustato:
Neteisėtas <…> meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) <…> arba jų dalies <…> atgaminimas, viešas paskelbimas, kitoks panaudojimas bet kokiais būdais ir priemonėmis nekomerciniais tikslais <…> –
užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų su kūrinio ar gretutinių teisių objekto neteisėtų kopijų konfiskavimu
Taigi, bet kokiais būdais neteisėtai atgaminama programinė įranga (t.y. kopijuojama) gali kainuoti tokią veiklą vykdančiam asmeniui mažiausiai 1 tūkst. litų baudą ir papildomai – civilinį ieškinį iš autorių ir (ar) gretutines teises turinčio asmens.
Ginčui svarbūs ir Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 12-15 straipsniai, kurie nustato sąlygas, kada paslaugų tiekėjai (perduodantys informaciją, laikinai ar nuolatos ją saugantys) neatsako už neteisėtą veiklą. Bendru atveju galioja taisyklė, jog paslaugų tiekėjai privalo per protingą laiko tarpą, kai tik gauna informaciją, panaikinti neteisėtą turinį ar prieigą prie jo. Detaliai įspėjimų reikalavimus, reagavimo į juos procedūrą, sąlygas ir terminus reglamentuoja Galimybės pasiekti neteisėtu būdu įgytą, sukurtą, pakeistą ar naudojamą informaciją panaikinimo tvarka.
„Internete taip įprasta“ nebūtinai yra teisėta
Nauja ATPK redakcija Lietuvos teisėje sukūrė naują situaciją, kai pirmą kartą kilo reali teisinė atsakomybė ir už internetu daromus pažeidimus, kuriuos atlieka paprasti interneto vartotojai nekomerciniais tikslais.
Kylančius klausimus galima suskirstyti į tokias grupes pagal teisės teorijoje naudojamą teisės pažeidimų struktūrą: subjektas (kas atsako?), subjektyvioji pusė (ar buvo valia/aplaidumas elgtis neteisėtai?), objektas (ar ir kieno teisės buvo pažeistos?), objektyvioji pusė (ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp subjekto veiksmų ir padarytos žalos?).
A. Subjektas (kas atsako)
- Įrenginys priklauso organizacijai (darbovietei, mokyklai, nemokamą interneto ryšį siūlančiam paslaugų tiekėjui, etc.), kas atsakytų už tuo ryšiu padarytą teisės pažeidimą?
ATPK 21410 straipsnyje nėra detalizuojama, koks asmuo daro neteisėtą veiklą, todėl ginčo atveju pažeidėjais laikytini abu susiję asmenys – organizacija (juridinis asmuo) ir organizacijos turtu besinaudojantis fizinis asmuo. Pirmajam asmeniui (organizacija) tenka pareiga užtikrinti, jog jos valdomas turtas (įrenginiai ir ryšio linija) nebūtų naudojami neteisėtiems veiksmams. Praktiškai dažniausiai tai įtvirtinama organizacijos vadovo patvirtintomis taisyklėmis, įsakymais, su kuriais privalomai turi būti supažindinami vartotojai (nemokamo bevielio ryšio atveju tam naudojamas pirmasis įspėjimo puslapis, kur išdėstomos naudojimosi sąlygos). Tokia išankstinė sąlyga leidžia naudotis IVPĮ 12 straipsnio apsauga, panaikina neatsargumą kaip organizacijos vadovo galimą kaltės formą. Jeigu tokios tvarkos nėra, neįmanoma nustatyti paslaugos vartotojų, tai atsakomybė už neatsargumą tenka tokios organizacijos vadovui arba jo paskirtam įgaliotam asmeniui. - Ar galioja nemokamą interneto ryšį teikiančios organizacijos sutarties sąlyga, kuria ji už nieką neatsako, o visa atsakomybė tenka paslauga besinaudojantiems?
Tokia sąlyga yra taikytina tik paslaugos tiekėjo ir paslaugos vartotojo santykiuose. Tokia sąlyga remdamasis paslaugos tiekėjas galės įrodyti savo dėmesį galimiems teisės pažeidimams ir kartu tai reikš paslaugos vartotojo kaltę. - Kas atsako, jeigu įrenginys ir (ar) interneto ryšys buvo panaudotas be savininko žinios?
Subjekto požiūriu tokiu atveju turto savininkui atsakomybė nekyla, tačiau būtent turto savininkams turėtų pateikti įrodymus (jam tenka įrodinėjimo pareiga), jog jis ėmėsi priemonių ir saugojo savo turtą nuo nesankcionuoto panaudojimo (pavyzdžiui, naudojo antivirusines programas, bevielį tinklą buvo apsaugojęs slaptažodžiu, etc.), pastebėjęs įsilaužimą, jį neutralizavo, kreipėsi į specialistus ir pan. Tuo pat metu šios aplinkybės turėtų būti papildomai paremtos ir paslaugų tiekėjo informacija, patvirtinančia galimą nesankcionuotą prisijungimą ir pasinaudojimą kaltinamo vartotojo turtu. Teismų praktikos nėra daug, todėl nėra aišku, kokių faktinių aplinkybių visuma teismo būtų pripažinta pakankama. Šiuo atveju teismas turi spręsti (fakto klausimas), ar vartotojas meluoja, ar yra sąžiningas. Taikant „nuvaryto automobilio“ analogiją – nuvarytu automobiliu padarytos žalos kompensavimui turi įtakos policijos tyrimo dėl pranešimo apie automobilio vagystę išvados. - Jeigu kompiuterio vartotojas yra nepilnametis ir negali deramai vertinti savo veiksmų?
Pagal ATPK 12 straipsnį administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys, kuriems iki administracinio teisės pažeidimo padarymo sukako šešiolika metų. Dažniausiai interneto paslaugų tiekėjai nesudaro sutarčių su jaunesniais nei 18 metų asmenimis, todėl šiuo atveju atsakomybė tektų tėvams, kurie dėl neatsargumo sudarė sąlygas teisės pažeidimui. - Ar gali atsakomybė tekti interneto paslaugų tiekėjui, pateikusiam neapsaugotą įrangą ir tinkamai neinformusiam vartotojų apie gresiančius pavojus?
Pavyzdžiui, „Teo LT“ teikiami bevielio ryšio skirstytuvai dažnai yra įdiegiami be slaptažodžių, atvira prieiga, jokios išsamios informacijos apie tinklo saugumą vartotojams dažniausiai nepateikiama. Nors svarbi aplinkybių visuma, tačiau iš tiesų įmanoma būtų ginčyti, jog tokiu atveju paslaugų tiekėjas nesiėmė visų priemonių saugumui užtikrinti.
B. Subjektyvioji pusė (ar yra kaltė)
- Ar iš to, jog asmuo „siuntėsi“ programinės įrangos kopiją, galima daryti išvadą, jog jis padarė teisės pažeidimą tyčia ar dėl neatsargumo?
Vartotojai gali teigti, jog siųsdamiesi programinę įrangą jie nepadarė nusikaltimo tyčia, nes „Linkomanijoje“ nėra įspėjama, jog šis ar kitas turinys yra neteisėtas. Esą vartotojai nežinojo, jog tai autorių teisių ginamas kūrinys ir jo neteisėtai kopijuoti (atgaminti) negalima. Tai vėl fakto klausimas ir tik teismų praktika suformuos taisykles, kada bus pripažįstama, jog nėra vartotojų kaltės. Deja, spėju, jog „Linkomanijos“ ir kitais panašiais atvejais formuosis praktika vienareikšmiškai ginanti autorių teisių savininkus, t.y. turėtų formuotis taisyklė, jog jeigu nėra aiškaus autorių teisių turėtojo leidimo, tai atitinkamos turinio atgaminimas nėra teisėtas. Tai būtų prasminga, nes tyrimų duomenys atskleidžia, jog pagrindinis tokių sistemų naudojimo tikslas – keitimasis autorių teisių saugomu turiniu. - Ar interneto paslaugų tiekėjai (IPT) privalo pasirašyti LANVA siūloma bendradarbiavimo sutartį?
Geros praktikos požiūriu tai rekomenduotina ir gali būti vertinama IPT naudai, jeigu kiltų ginčas. Tačiau nesutikimas kurti specialių santykius su LANVA (bendradarbiauti) negali turėti jokios neigiamos įtakos. Vienintelis teisės aktas, kurio IPT turi „šventai“ laikytis – tai jau minėta Vyriausybės nutarimu patvirtinta tvarka. - Kaip vartotojas galėtų įrodyti savo nekaltumą, jeigu jo turtu buvo pasinaudota nesankcionuotai (t.y. be jo žinios)?
Prisimenant „automobilio vagystės“ analogiją reikėtų teismui pateikti įrodymus, kurie patvirtintų turto savininko rūpinimąsi savo turtu, taikytas priemones (pavyzdžiui, naudotą nemokamą ar komercinę antivirusinę programinę įrangą, tinklo slaptažodžius, specialistų konsultacijas, etc.), o taip pat – tinklo paslaugų tiekėjo patvirtintus duomenis apie tinklo naudojimą, galimai kenkėjiškų asmenų pėdsakus ir pan. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendimą priimtų teismas, įvertinęs visą aplinkybių visumą. - „Microsoft“ leidžia 30 dienų bandyti „Windows 7“ programinę įrangą, todėl daugeliui savaime suprantama, jog galima ir keistis diegimo kompaktų kopijomis
Tokia iliuzija gali būti, tačiau formaliai „Microsoft“ programinę įrangą galima atsisiųsti tik tiesiogiai internetu arba iš sertifikuotų partnerių. Visgi, galima būtų ginčyti, jog tokiais savo veiksmais ir tinkamai neįspėdama (?) „Microsoft“ sudaro prielaidas netinkamam vartotojų vertinimui susidaryti. - Ar kopijavimas nekomerciniais tikslais yra neteisėtas?
Taip, liepą įsigaliojus ATPK pakeitimams dabar baudžiamas ir nekomerciniais tikslais daroma veika.
C. Objektas (kam padaryta žala)
- Kiek ilgai tinklo savininkas privalo kaupti informaciją apie naudojimąsi tinklu?
Pagal Elektroninių ryšių įstatymo 66 straipsnio 6 dalį, 65 straipsnio 2 dalį viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo išsaugoti jų generuojamus arba tvarkomus įstatymo I priede išvardytus duomenis 6 mėnesius nuo ryšio datos. O priede duomenys išvardinti gana detaliai ir aiškiai. - Kraunant bet kokį interneto puslapi, visa jo informacija yra kopijuojama į vartotojo kompiuterį, įskaitant ir foninę muziką – ar tai teisėta?
Jeigu autorius nesuteikė teisės naudoti muzikinį kūrinį interneto svetainėje – tai būtų jo teisių pažeidimas. Vartotojo atveju būtų sunku įžvelgti kaltę (nei tyčios, nei neatsargumo), nebent būtų įrodyta, jog vartotojas pats specialiai ieškojo tokių interneto svetainių, jose skelbiamo neteisėto turinio. Aišku, praktikoje tai beveik neįtikėtina. Tačiau interneto svetainės savininkai tikrai būtų atsakingi už tokio kūrinio panaudojimą be leidimo. - „Linkomanija“ yra privati grupės nepažįstamų žmonių erdvė – LANVA, rinkusi ten duomenis, pažeidė privatumą
Jeigu formaliai pasiremtume CK 2.23 straipsnio 2 dalies norma, jog privataus gyvenimo pažeidimu laikomas <…> susirašinėjimo ar kitokios korespondencijos bei asmeninių užrašų ir informacijos konfidencialumo pažeidimas <…>. Akivaizdu, jog LANVA surinko 106 asmenų IP adresus ir juos perdavė policijai. Šiuo atveju kyla klausimas, kuri teisinė vertybė yra svarbesnė – privatumas ar autorių teisių apsauga. Taip pat svarbus ir teisės principas, jog teisė iš teisės pažeidimo nekyla, taigi šiuo atveju vartotojai, pažeidinėjantys autorių teises negali slapstytis po savo privatumu. Tiesa, tais atvejais, kai LANVA suklysta ir policija nepateikia įrodymų, jog vienas ar kitas IP adresas neteisėtai atgamino programinę įrangą, atsiranda galimybė reikalauti žalos atlyginimo už pažeistą privatumą. Kita vertus, tokiu atveju dar reikėtų įrodyti, jog IP adresas yra privati asmens informacija. Juo labiau, kad ji viešai buvo prieinama dideliam „Linkomanijos“ lankytojų ratui. O viešoje erdvėje skelbiami asmens duomenys negali būti sutapatinami su privačia informacija. - „Piratų partijos“ ideologiniai teiginiai, neigiantys nematerialaus turto kopijavimo žalą autoriams:
- Neteisėtai atgaminant programinę įrangą žala autoriui nepadaroma
Teigiama, jog pavogus vieną traktorių iš įmonės X, kuri turi N traktorių, pas įmonę X lieka (N-1) traktorių. Tuo tarpu „Windows 7“ ar „Titaniko“ autoriams nesumažėja turimų pagamintų programų. Tokį samprotavimą paneigia baziniai laisvosios rinkos principai – joje viskas vyksta mainų pagrindu. Vienai pusei reikalinga vertė keičiami į kitos pusės siūlomą vertę. Piratavimo atveju viena pusė savo interesą patenkina, kita lieka pamiršta. - Piratavimas yra viena pagrindinių programinės įrangos tobulėjimo paskatų
Sunku įvertinti, tačiau tai nepaneigia fakto, jog pažeidimas padaromas, viena pusė nepelnytai nukenčia. - Yra žalinga uždirbti už tai, kam neskiriama daug pastangų
Esą autoriams visiškai užtektų pajamų už tai ką jie daro „gyvai“ ir kam deda pastangas, jeigu jie yra tikrai „geri“. Toks aiškinimas paneigia pats save – tai ką „gyvai“ turėtų daryti, pavyzdžiui, eilinis programuotojas? - Piratavimas nėra vagystė
Teigiama, jog faktas, jog kažkas siunčiasi kažką nemokamai, nereiškia, kad tą kažką būtų ir pirkęs. Taigi, autorius nebūtų gavęs tų pinigų, todėl jam nepadarytą ir žala. Esą net atvirkščiai, atlikėjams, gyvenantiems iš koncertų, piratavimas yra nemokama reklama, ateityje kurianti papildomas pajamas. Toks aiškinimas vėlgi atsiremia į tą pačią laisvosios rinkos mainų principą – viena pusė gauna naudą, kita ne.. - Programinės įrangos kaina yra neproporcingai didelė
Esą kalbama apie pasekmes (piratavimą), bet nediskutuojama apie priežastį (programų kaina). Toks aiškinimas vėlgi atsiremia į gaunamą vertę. Jeigu dalis verslų veikia neefektyviai ir negali nusipirkti brangaus įrankio, tai turi arba skolintis investicijoms ir būsimomis pajamomis dengti investicijas, arba atsisakyti modernių darbo priemonių.
- Neteisėtai atgaminant programinę įrangą žala autoriui nepadaroma
- LANVA pati darė neteisėtą veiklą, nes pati siuntė/platino
Šiuo atveju „Microsoft“ yra visų autorių teisių savininkė ir turi teisę atitinkamas teises suteikti kam tinkama. Todėl LANVA veiksmai ir buvo teisėti – ji turėtų teisę atgaminti programinę įrangą, tam jokių papildomų Lietuvos institucijų ar teismų leidimų nereikia. - Ar gali būti baudžiamas asmuo platinęs ne visą bylą, o tik jos dalį?
P2P programinės įrangos veikimo principas toks, kad jie siuntėsi iš tų visų 106 adresų po tam tikrą dalį – minėtas ATPK straipsnis tiesiogiai ir įvardina, jog pakanka neteisėtai atgaminto dalies autorių teisėmis ginamo kūrinio. - Jeigu būtų apsaugota autorių teisių saugoma programinė įranga, nebebūtų įmanoma atsisiųsti legalių torrent bylų.
„Creative Commons“ pateikia paprastą automatizuoto turinio valdymo sistemą – turinys pažymimas specialia licencija, pagal kurią galima atskirti, kokiais atvejais kūrinių autoriai leidžia naudotis savo kūrinius (pavyzdžiui, „Google“ vaizdų paieškoje galima pasirinkti, kokių licencijų vaizdus norima matyti paieškos rezultatuose).
D. Objektyvioji pusė (veiksmas -priežastinis ryšys – žala)
- Fakto klausimai:
- IP ir (ar) MAC adresai gali būti dirbtinai perimami, galima juos imituoti
Taip, techninės galimybės yra, tačiau IP ir (ar) MAC adresas – tik vienas įrodymas, teismas vertina jų visumą - IP adreso prisijungimas/paskelbimas neįrodo, jog byla buvo atgaminama (kopijuojama)
Norint įrodyti, kad byla buvo atsisiųsta/išsiųsta, interneto paslaugų tiekėjas dubliuoti visus įeinančius ir išeinančius paketus, visa tai saugoti. Praktiškai tai būtų pernelyg didelė sistemų apkrova, tenkinamasi jau minėto ERĮ įstatymo priede išvardintomis duomenų kategorijomis. Manyčiau, tai rimčiausias gynybinis argumentas vartotojų pusėje. Akivaizdu, jog šia dalimi įrodinėjimo pareiga tenka LANVA’i, o policijai nesiėmus jokių veiksmų, nepaimant įrenginio ir neatliekant jo ekspertizės įrodymai nėra pakankami teigti, jog siuntimas vyko. Tiesa, galima būtų bandyti fiksuoti bylos dalis, kurios atsisiųstos iš atitinkamų IP adresų ir, logiška, tai reikštų, jog atitinkama byla yra atgaminta ir ten saugoma. - Norint nustatyti „Windows 7“ licencijavimo pažeidimą, turi būti tikrinami kompiuteriai
Taip, kompiuterių ekspertizė suteiktų galutinius atsakymus, tačiau ATPK pakanka ir dalinio atgaminimo (t.y. siuntimosi) fakto. - „utorrent“ nėra sertifikuota ir jos pagalba gauti duomenys negali būti laikomi patikimais
Svarstytina gynybos taktika – ginčyti LANVA’os policijai pateiktų duomenų teisingumą, t.y. reikalauti papildomų įrodymų, jog šie duomenys tikri. Faktiškai LANVA į tai galėtų pasinaudoti antstoliais, kurie fiksuotų programos naudojimą ir raštu fiksuotų parodymus įrenginiuose.
- IP ir (ar) MAC adresai gali būti dirbtinai perimami, galima juos imituoti
- Lietuvoje nėra biurokratinio mechanizmo, koks dabar jau veikia Prancūzijoje
Visiška tiesa, Prancūzijoje nerasite nemokamos prieigos, kurioje nebūtų nustatinėjama asmens tapatybė. Taip užkertamas kelias „neidentifikuotų“ interneto vartotojų gyvavimui. - LANVA teigia, jog greitai vartotojas turės įrodyti, jog jo tinklu byla nekeliavo
LANVA atstovų argumentai šiuo atveju man yra nesuprantami. - Nėra teisės aktų, nustatančių tinklo įrangos (įskaitant bevielio ryšio taškus) naudojimo ir priežiūros tvarką
Neminėsiu daugybės RRT iniciatyva, pacituosiu to paties ATPK 214 straipsnio 3 dalį: „Prieigos prie viešųjų kompiuterių tinklų (interneto) vietose privalomų filtravimo priemonių naudojimo tvarkos pažeidimas – užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų“. Žinoma, reikėtų sulaukti Vyriausybės įpareigotos institucijos patvirtintos tvarkos, tačiau mechanizmas baudimui jau yra.. - LANVA neturėjo teisės registruotis ir tapti „Linkomanijos“ vartotojais
Paradoksalu, tačiau tai iš tiesų gali būti „Linkomanijos“ narystės reikalavimų pažeidimas. Gali būti ginčijamasi, kiek tokia taisyklių sąlyga yra teisėta, tačiau LANVA’os ir Lietuvos vartotojų ginčui tai neturi jokios reikšmės – LANVA’i svarbu fiksuoti faktus, kam ji ir panaudojo galimai neteisėtą vartotojo abonentą. Šiuo atveju aiškiam teisiniam įvertinimui reikia tirti: a) taikytiną teisę; b) jurisdikciją; c) „Linkomanijos“ taisykles. Jeigu taisyklių sąlygos nėra negaliojančios, tai „Linkomanija“ turėtų teisę imtis atitinkamų veiksmų prieš LANVA, tačiau tai apsiribotų taisyklėse numatytomis sankcijomis.
P.S. Nei dabar, nei iki šiol nesu niekaip susijęs su LANVA, šis įrašas sukurtas remiantis žiniomis iš MRU dėstomo Interneto teisės kurso.
P.P.S. kai kurie subjektyvūs vertinimai susiję su mano paties darbu, kuriant intelektinę nuosavybę ir norą ją saugoti, taip pat – 2002-2004 metų laikotarpiu ryšių su visuomene konsultacijomis asociacijai „BSA Lietuva“.
siųsdamasi LANVA iš torentų pati pažeidė įstatymus
(9 votes, average: 4.22 out of 5)
Loading ...
Sveiki Liutaurai,
aptardamas klausimą “Ar gali būti baudžiamas asmuo platinęs ne visą bylą, o tik jos dalį?”, pamiršote, kad realiai ATPK straipsnis yra iš dviejų dalių, kurio pirmoji kalba apie atkūrimą, o antroji apie platinimą. Platinimas nėra atkūrimas, manau, tai dvi skirtingos sąvokos. O būtent apie kūrinio dalies platinimą visiškai nieko neminima pačiame straipsnyje. Išplatinus dalį kūrinio, jis yra netinkamas naudojimui.
LANVA šiuo atveju ir pateikė įrodymus, susijusius su kūrinio platinimu.
Dėl Microsoft ieškinio: kokią žalą jie patyrė/galėjo patirti, jei vartotojas išplatino kūrinio dalį, kurią turint jis neveikia ir negali būti panaudotas? Manau, šiuo atveju realus nebent vienas civilinis ieškinys visai 106 asmenų grupei.
“Faktinės aplinkybės – LANVA nustatė 106 IP adresus”
“Faktiškai LANVA į tai galėtų pasinaudoti antstoliais, kurie fiksuotų programos naudojimą ir raštu fiksuotų parodymus įrenginiuose.”
Labai daug “faktų”, tačiau skamba maždaug kaip televizoriaus žiūrėjimas kartu su anstoliais.
Jeigu programos kūrėjai pripažįsta, kad programa nėra tam tinkama ir patikima, reiškia tokia ir yra. Gali nors ponas Dievas su pieštuku ir popieruku šalia sėdėti, bet tai nieko nekeis.
Gaila nėra komentarų redagavimo mygtuko… Nemėgstu “double post”.
Teigėte: “Šiuo atveju kyla klausimas, kuri teisinė vertybė yra svarbesnė – privatumas ar autorių teisių apsauga.”
Kas svarbiau: konstitucija ar kiti įstatymai?
Būtų įdomu jei dar panagrinėtumėte situaciją tokią: visi 106 asmenys, teisme teigia, kad siuntimosi metu naudojo programas simuliuojančias išsiuntimo faktą, taip norėdami pasikelti savo “reitingą”. Tokiu atveju visi tie adresai būtų buvę matomi, bet realaus siuntimo nebūtų vykę.
Pagaliau rimtas straipsnis, išsamiai ir aiškiai aptariantis susidariusią situaciją!
O kaip būtų su vartotojais, kurie siuntimui naudotų kokius nors tarpininkus Lietuvoje ir užsienyje (proxy, VPN ir pan.)?
Argumentų, kodėl piratavimas yra blogai yra – juk vienaip ar kitaip bylos prieš piratus laimimos.
Norėčiau išgirsti tamstos komentarus “atgarsio” klausimu: jei jau būtų paskelbti viešai ir patraukti atsakomybėn tie 106 linksniuojami asmenys, ar būtų nusikaltimas ateiti ir baudą/teismo išlaidas sumokėti viešai už juos, tokiu būdu padrąsinant ir toliau taip elgtis ir parodant visuomenės ir kodekso nuomonių išsiskyrimą?
Pareiškimas: Aš windows 7 nesisiunčiau, bet jei bus iki finansinių klausimų, esu pasiryžęs kiek įmanoma padėti bendraminčiams, manantiems kad intelektinės nuosavybės apsauga nėra teisėsaugos sistemos reikalas. Buvo kalbama apie kaip tik tokio precedento kūrimą Lietuvoje, bet aš esu įsitikinęs, kad šiuo metu rinka veikia puikiai, ir iš intelektinės nuosavybės kūrėjai uždirba lygiai tiek, kiek yra verti pagal savo sugebėjimus.
Atsiprašau.
“Argumentų netrūksta…”
Ponas Liutauras net ne teisininkas, o ledžia sau daugiau negu derėtų…
Puikus straipsnis tikrai buvo įdomu paskaityti
Litaurai,
pries rasydamas tokius straipsnius pasistenk pasidomet ir kitu ES saliu teismu praktika identiskose situacijose. jos tikrai yra. si karta atrodai pakankamai profaniskai.
kita pastaba, “neperdarinek” istatymu pagal savo poreiki.
pasistenk nelyst i techninius problemos aspektus, kuriems nepakanka tik suvokimo, o reikia ir ziniu.
sekmes
teises studenta ar destytoja suvartet
O as klaidziodamas interneto platybese pamaciau kad buvo parasyta EROTIKA galvojau paziuresiu tai parsisiunciau bet ten buvo apgaule ir pamaciau kad win7 dada issigandau kad tapau vagimi, galiu but nubaustas ystatymu ir istryniau, neneigiu kad siunciausi bet buvau suklaidintas, juk siunciausi ne is LINKOMANIJOS o radau placiajame internete torent failiuka (kiti galit sakyti, kad jum atsiunte emailu, greiciausiai spamas, juk buvo isplatinta LM vartotoju DB su emailais), kas ka man padarys?
Vat staiga visa situacija pasikeitė: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/56/63858/
Microsoft Lietuva teigia, kad nieko apie LANVA veiksmus nežinojo ir jokių leidimų šiai asociacijai nesuteikinėjo. Būtų malonu išgirsti autoriaus komentarus atsižvelgiant į dabartinę situaciją.
Sis mano komentaras (jeigu buvo publikuotas) uztraukia tamstos blogui bauda nuo 1000 iki …
NES:
Jusu serveris padare shio komentaro kopijas kiekvienam aplankiusiam jusu puslapi. t.y. viesai platino autorinemis teisemis apsaugoto kurinio kopijas.
t.y. pamastymui apie tamstos texksto dali: C. (Objektas) dalis 2.
kas liecia straipsbyje pamineta atpk 214(10) str. reiketu irodyti, kad platinama kopija buvo neteiseta. programines irangos keitimasis tarp asmenu (kai gamintojas oficialiai suteikia 30 dienu nemokama naudojima) nedaro kopijos nelegalia.
Čia tėra tik nuomonė, net jei ir išdėstyta punktuose.
“P.P.S.” po tekstu yra iškalbingesnis už patį tekstą. Gerbiu autorių, kad atvirai jį parašė.
214 (10)str. programines irangos panaudojimas – programine iranga gali buti panaudota tik ja instaliavus.
naujoji 21410 straipsnio 1 dalis, kuri nustato:
Neteisėtas meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) arba jų dalies atgaminimas, viešas paskelbimas, kitoks panaudojimas bet kokiais būdais ir priemonėmis nekomerciniais tikslais –
p.autoriau, atsakykite prasau i toki klausima:
Ar gausiu bauda, jeigu viesai gatveje garsiai deklamuosiu meno kurini (eilerasti pvz). Arba dainuosiu daina is kompaktinio disko, kurio autoriaus teises gina LANVA ?
Vilijau,
1) 214-10 straipsnis mini ir “neteisėtų kopijų platinimą”, ne tik “atgaminimą”
2) “konstitucija vs. kiti įstatymai” – netinkamas palyginimas, konstituciją detalizuoja ir jos išimtis detaliai įtvirtina įstatymai, poįstatyminiai ir kiti teisės aktai
3) dėl “reitingų kėlimo įrangos” – ok, būtų tinkama gynyba, tačiau šiuo atveju, kiek suprantu, LANVA turi įrodymus, jog iš atitinkamų IP adresų pati atsisiuntė programinės įrangos dalis
4) dėl “Microsoft Lietuva” komentarų – korporacija matricinės struktūros, tad labai gali būti, jog teisiniai veiksmai koordinuojami tiesiogiai iš kokio nors centro Europos vidury, vietinis skyrius nebūtinai ir informuojamas (aišku, komunikacijos požiūriu tai klaida)
Vycka, aš nedirbu su LANVA, tiesiog prognozuoju, kokias įrodymų rinkimo priemones jie galėjo naudoti
tori, kiltų klausimas dėl galimybės nustatyti galutinį vartotoją. vėlgi – “slaptumo uždangą” suteikiantis paslaugos tiekėjas liktų kaltas.
RascalLT, baudą už kitą asmenį sumokėti galima
Muks, nusišnekat, laukiu argumentų
Invisible, ačiū!
Pastaba, mielai laukčiau argumentų, pageidautina – taisyklinga lietuvių kalba
Povilai, jeigu kaltės nėra – nėra ir atsakomybės
ernestai, pats tą komentarą viešai paskelbėt žinodamas pasekmes
tomai,
1) jeigu daroma autorių teisių objekto kopija (vyksta atgaminimas), tam reikia turėti autoriaus leidimą (licenciją), kitu atveju tai neteisėta
2) perskaitykit ir kitą dalį, atkreipkit dėmesį į žodį “atgaminimas”
stebėtojau, neturiu ko slėpti ir nebijau savo nuomonės
Ysidor, jeigu nėra autoriaus sutikimo – neteisėta
Nežinau, Liutaurai, tu priimi teisę, kaip neginčijamą aksiomą. O aš manau, kad šį kartą teisė susiduria su dideliais sunkumais. Bet kokiame moksle (ar tai būtų teisė ar fizika) yra negerai visur ir visada neginčijamai vadovautis senomis tiesomis (kurios tam tikrais iki tol nebandytais atvejais paaiškėja esančios nevisiškai teisingos, pvz akivaizdus pavyzdys – Niutono dėsniai). Tas pats per krizę nutiko ir su ekonomika, kuomet garsūs pasaulio ekonomistai, pripažino, jog laisvos rinkos ekonomika veikia ne visai pagal tuos dėsnius, kuriuos manė esant teisingus. O kai kurie ekonomistai šventai tikėjo, jog pagaliau buvo atradę tuos neginčijamus laisvosios rinkos ekonomikos dėsnius.
Kad nesikartoti, mano nuomonė ir atsakas aną tavo komentarą čia: http://www.nezinau.lt/lanva-vs-106-antras-raundas#comment-59706
Dėkui už atsakymus.
Beje Linkomanijos D.U.K pasirodo minima, kad Linkomanija.net bendradarbiauja su autorių teisių savininkais, ir, jei kuris iš jų įrodo turintis autoriaus teises, jų prašymu turinį pašalina, pateikus tikslią nuorodą į jį. Taigi, autorių teisių savininkai kaip ir net nebando užkirsti kelio konkretaus turinio platinimui, jei neprašo. Na bet čia jau administratorių reiktų klausti ar ateina tokių prašymų ar ne.
Kaip minėjote nezinau.lt komentare, iš tiesų daugumos požiūris yra toks, kad viską galima tiesiog pasiimti už tai nieko nesumokant. LANVA, kiek matosi, ir bando su tuo kovoti, tik galbūt kovos būdai ne tokie. Rykštės principas pasiteisina labai retais atvejais. Racionaliau būtų jiems kartu su autorinių teisių savininkais ieškoti būdų kaip tą pačią mokamą programinę įrangą padaryti patrauklia vartotojui, kad jam nebūtų noro naudoti nelegalių versijų. Bet tokio pobūdžio veiksmai reikalauja rimtų pastangų, ilgo laiko tarpo ir noro tuo užsiimti, kas deja niekada nebuvo būdinga lietuviams ir ypač tokioms asociacijoms. Mūsų šalyje paprasčiau darbą imituoti. Manau, kad netgi įvairių torrent tarnybų varotojai įsitrauktų į tokias diskusijas ir padėtų ieškoti visiems priimtino sprendimo.
Visada buvo keliamas klausimas: tarkim MS geriau už operacinę sistemą gauti 50% mažiau pelno ar negauti pajamų išvis? Ypač kai teisinė bazė IT srityje nėra pakankamai išvystyta, kad būtų galima kovoti bausmėmis. Laikyčiau tai neprotingu marketingu.
Ir tų klausimų susijusių su programine įranga yra ir daugiau.
Dėl faktinių aplinkybių (kad nekartoti – sunumeruota):
1) Microsoft nuomonė apie siuntimosi legalumą:
„Tiek privatiems, tiek verslo klientams yra daug būdų atstatyti operacinę sistemą arba gauti ją legaliai. Siųstis ją „Torrent“ tinklu labai nerekomenduojame. Ar tai tiesiogiai draudžiama – reikėtų pasitikslinti“, – sakė M.Bieliūnas.
„Santykiai tarp vartotojo ir kompanijos „oficialiai“ prasideda tuomet, kai pradedama instaliacija…“
2) LANVA nusikopijavo torrento kliento langą ir su paintu surašė 106 sau nepalankių asmenų ir organizacijų IP adresus
Gal taip ir nebuvo, bet iš kur mums (teismui) žinoti, jog LANVA nesufabrikavo teikiamų duomenų?
3.1) žr. pirmą punktą;
3.2) „Microsoft“ atstovų teigimu, jie LANVAI nesuteikė teisės platinti savo programinę įrangą net ir piratų gaudymo tikslais.
Galbūt esu pernelyg naivus, tačiau man LANVA kova su failų siuntėjais panaši į kovą su visais interneto vartotojais, jų laisvėmis. Aš manau, jog geriau turėti daugiau laisvių, nei daugiau suvaržymų.
Kitu atveju, neilgai trukus turėsime situaciją, kaip tame anekdote, kur viešbutis pateikia sąskaitą už saunas, vonias ir pirtis, nors klientas nesinaudojo, “bet galėjo”. Arba – dar juokingiau – internetą pirksime kaip kabelinę: “akcija, 10 Lietuvos ir 10 užsienio portalų – tik 10 lt/mėn”….
Gaila, jog palaikote LANVA, kuri nusprendė apeiti situaciją iš užpakalio. Man šis manevras atrodo itin negražus ir netaktiškas. Mėgstate interneto teisę lyginti su apčiuopiamomis mašinomis gatvėje, tai pateiksiu ir aš pavyzdį, ką turiu omenyje: net policija prieš akcijas “matuosim greitį” “tikrinsim girtumą” ir pan. praneša viešai. Ir greičio matuokliai niekur neslepiami. O jei policijos pareigūnai “šaudo” pasislėpę už krūmo, naktį ir be švyturėlių – teisme tai apskundęs baudos išvengsi.
Neslėpsiu, man pikta, kai eiliniai interneto vartotojai užpuolami iš pasalų, kaip koks H.Daktaras Bulgarijoje. Na, dabar žinosim, naršant internete visada geriau pasislėpti IP. Juk jei LANVA net uždarus tinklalapius stebi, tai ką kalbėti apie atvirąjį internetą…
Tačiau grįžtant prie automobilių, kokia nauda būtų iš valstybinių numerių, jei visi juos užsidangstytume?
Ir pabaigai, keli komentarai dėl jūsų surašytų komentarų:
A3: “Kas atsako, jeigu įrenginys ir (ar) interneto ryšys buvo panaudotas be savininko žinios? -Subjekto požiūriu tokiu atveju turto savininkui atsakomybė nekyla, tačiau būtent turto savininkams turėtų pateikti įrodymus (jam tenka įrodinėjimo pareiga), jog jis ėmėsi priemonių ir saugojo savo turtą nuo nesankcionuoto panaudojimo ”
ir
B3: “Kaip vartotojas galėtų įrodyti savo nekaltumą, jeigu jo turtu buvo pasinaudota nesankcionuotai (t.y. be jo žinios)? Prisimenant „automobilio vagystės“ analogiją reikėtų teismui pateikti įrodymus, kurie patvirtintų turto savininko rūpinimąsi savo turtu, taikytas priemones ”
Nežinau interneto tiekėjo, kuris turėtų REIKALAVIMUS klientams dėl interneto ryšio saugumo. Kodėl turėčiau įrodinėti, kad turėjau tai, ko nėra reikalaujama?
Interneto ryšys nėra automobilis, jis nėra apčiuopiamas ar “nuvaromas”. Jį vienu metu galima duoti “pavairuoti” kad ir 10 žmonių, vienu metu jį gali “vairuoti” penki tie, kam “leista” ir trys tie, kam “neleista”. Kai automobilis papuola į avariją, viskas aišku, o kai internetu kažkas siunčiamasi…?
Mano supratimu, LANVA turės įrodyti atsakomybę asmens, padariusio nusikaltimą, o ne naudojusio internetą. “Aš nežinau, ar mano internetas nebuvo nulaužtas” mano nuomone yra pakankamas argumentas likti “sausam” (žinoma, tiems, kas turi WiFi).
Turint tik IP nustatyti konkretų asmenį praktiškai neįmanoma. Bus labai įdomu pamatyti “to see them try”. Žinoma, nebent bus atliktos kratos, patikrinti kompiuteriai. Arba jei pas kažką namuose laidas privirintas prie kompiuterio. Tada jau neišsisuksi…
B4: “„Microsoft“ leidžia 30 dienų bandyti „Windows 7“ programinę įrangą, todėl daugeliui savaime suprantama, jog galima ir keistis diegimo kompaktų kopijomis. – Tokia iliuzija gali būti, tačiau formaliai „Microsoft“ programinę įrangą galima atsisiųsti tik tiesiogiai internetu arba iš sertifikuotų partnerių. Visgi, galima būtų ginčyti, jog tokiais savo veiksmais ir tinkamai neįspėdama (?) „Microsoft“ sudaro prielaidas netinkamam vartotojų vertinimui susidaryti”
Individualiems vartotojams legaliai atsisiųsti Win7Ultimate internetu neįmanoma. Tik verslo klientams.
Tai jei aš turiu licencinį raktą, tik pamečiau instaliavimo CD (arba ištryniau/sugedo HDD), spėkit, ką rinksiuosi – torrent ar ieškoti pardavėjo, kad iš jo nusipirkčiau OS atstatymo kompaktą? Ypač, jei susitvarkyti PC reikia skubiai (o penktadienio vakaras, ir niekas nedirbs visą savaitgalį…)
Be to, kokį nuostolį MS patyrė dėl to, kad jos produktas buvo nukopijuotas (bet neinstaliuotas)? Patys MS man to negalėjo paskaičiuoti.
C5: “LANVA pati darė neteisėtą veiklą, nes pati siuntė/platino – Šiuo atveju „Microsoft“ yra visų autorių teisių savininkė ir turi teisę atitinkamas teises suteikti kam tinkama. Todėl LANVA veiksmai ir buvo teisėti – ji turėtų teisę atgaminti programinę įrangą, tam jokių papildomų Lietuvos institucijų ar teismų leidimų nereikia.”
“Microsoft Lietuva” apie LANVA veiksmus nieko nežinojo. Apie kokį “leidimą piratauti” kalbama, MS atstovai man negalėjo paaiškinti. Tai jei nei MS, nei kokia teisinė institucija leidimo nesuteikė, ar tikrai LANVA veiksmai teisėti?..
MS dar galėtų LANVA’ą už vardo teršimą apskųsti. Šitaip neigiamame kontekste “prasinešti” ne kiekvienam ir pavyksta…
Komentaras iš nedidelių, tačiau objektyvių stebėjimų – teisinės nuostatos ne visuomet yra pritaikomos praktikoje ir yra lengvai užginčiajomos kitomis teisinėmis nuostatomis. Akivaizdus ir visiems žinomas faktas, kad teisinės sistemos manipuliacijos be kurių, išdrįsiu teigti, teisininkai mažiau duonos turėtų, šioje diskusijoje vaidina svarbiausią vaidmenį. Kuomet daugiau mažiau mėgėjiškos vartotojų pastabos bus įvilktos į teisinių žinių drabužį (ką visai neblogai bando daryti tinklaraščio autorius) ir išbandytos teisminiame procese, bus galima kalbėti apie daugelio čia išvardintų įstatymų veiksmingumą. Kaip Liutauras taikliai pastebėjo – trūksta teisminės praktikos.
Keli mano komentarai:
———————————————————————-
“Ar gali būti baudžiamas asmuo platinęs ne visą bylą, o tik jos dalį?”
>P2P programinės įrangos veikimo principas toks, kad jie siuntėsi iš tų visų 106 adresų po tam tikrą dalį – minėtas ATPK straipsnis tiesiogiai ir įvardina, jog pakanka neteisėtai atgaminto dalies autorių teisėmis ginamo kūrinio.
Vadinasi nuplagijavęs dalį 80 m2 abstraktaus ekrpresionizmo krypties tapybos darbo galiu būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn? Kaip bus įrodomas dalies autentiškumas? Ar ne per daug techninių galimybių reikalaus įrodymas, kad DALIS programinio kodo, kurioje nėra autorinės kūrybos patvirinančio ženklo yra būtent Win7 operacinės sistemos dalis?
“Lietuvoje nėra biurokratinio mechanizmo, koks dabar jau veikia Prancūzijoje”
>Visiška tiesa, Prancūzijoje nerasite nemokamos prieigos, kurioje nebūtų nustatinėjama asmens tapatybė. Taip užkertamas kelias „neidentifikuotų“ interneto vartotojų gyvavimui.
Deja klystate Liutaurai ir nežinau kas Jūsų šaltiniai teigiantys, kad Prancūzijoje nėra laisvos prieigos taškų ir, kad visur yra tikrinama taptybė.
———————————————————————-
ichmbch komentaras puikai gyvenimišku aspektu sukritikuoja dabartinę Liturauo dėstomą poziciją. Intlektinės nuosavybės skaidymo ir platinimo dalimis klausimas, sunkumai įrodant prisijungusių adresų informacijos siuntimo faktą, LANVA pateiktų duomenų tikrumas (“utorrent” sertifikacija) – puikiai parodo kaip senstelėjusi teorinė teisės bazė yra sunkiai pritaikoma praktikoje ir lengvai užginčijama.
Vėlgi kartodamas Gasiulo tinklraštyje išsakytą nuomonę, pastebėsiu, kad pirmieji žingsniai žengti ir teisinė Lietuvos sistema galės lopyti savo spragas ir tobulėti tik teisminių žaidimų, vilkinimų keliu. Brr. Niekada nekenčiau biurokratijos.
Sveiki, Ar IP adreso pakanka identifikuoti subjektą? Danijoje – ne, jei translate.google.com straipsnio http://politiken.dk/kultur/article828707.ece vertimas yra teisingas. “IP adresas identifikuoja mokėtoją už ISP paslaugą, o ne asmenį, kuris iš tikrųjų “siunčia/si” bylas.” Romos teismas nusprendė, kad IP adresas yra tik (nepakankama) veikos įrodymo dalis http://punto-informatico.it/2643585/PI/Commenti/non-basta-un-ip-fare-un-pirata.aspx – “IP – ne piratas”. R. Muliuolis savo magistro darbe (ASMENS TAPATYBĖS NUSTATYMAS INTERNETE, TEISINIAI ASPEKTAI) teigia, kad “Lietuvoje teisinė bazė pilnai reglamentuota ir pakankama, kad tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, padaromas elektroninėje erdvėje.” Tačiau – “Nėra nei vieno ruošiamo, priimto ar galiojančio teisės akto ir tvarkos, kurie reglamentuotų asmens tapatybę ir jos nustatymą Internete.” Laimėtos bylos prieš šmeižikiškus/įžeidžiančius komentatorius rodo, kad precedentas yra.
Klausimas dėl A.4. ATPK 12 straipsnis apibrėžia nepilnamečių atsakomybę, tačiau 13 nurodo atvejus, kada ji perkeliama tėvams/globėjams. 214(10) straipsnis jame nepaminėtas.
Kiek motyvacija yra svarbi ATPK atveju? Pasinaudosiu galbūt netinkamu palyginimu, bet ir policininkas (kartais) už viršytą greitį (labai retai) ar neprisegtus saugos diržus (beveik nepasitaikė) nubaudžia tik žodiniu įspėjimu?
Liutaurai, paviršutiniškai teisiškai žiūrint gali atrodyti taip kaip ir surašei, vienok lyginti programas ar skaitmeninius kūrinius su automobiliu ar pan…
LANVA yra tik įrankis, kuris nenulems ateities. Ateitis sprendžiama Amerikoje.
Pvz http://arstechnica.com/tech-policy/news/2009/03/billion-dollar-charlie-vs-the-riaa.ars
Kai RIAA pabandė pulti Harvardo studentus, vienas teisės profesorių pasiūlė jiems ‘to take a hike’, nes
‘It is easier to litigate against change than to change with it’.
19a ir 20a autorių teisės netinka 21 amžiui.
http://www.law.harvard.edu/news/2007/05/01_nesson.php
Taip kad teisiškai toli gražu nėra viskas aišku dar.
Kokia gėda, Liutaurai, gint lobistus.
Na man, durnam, vis tiek nedaeina, kuom ši kompiuterinė programa (MS WINDOWS 7) teisiškai skiriasi nuo bet kurios kitos kompiuterio programos.
Ir kodėl jos įdiegimo failai turėtų būti laikomi neteisėta kopija? Vadovaujantis tokia logika, vartotojas negalėtų iš interneto parsisiųsti anei vienos programos, nežiūrint kokia jos naudojimo licencija, nes tai irgi būtų “neteisėta kopija”. Kažin ar egzistuoja tokia praktika, kad vartotojas PRIVALO susipažinti su kompiuterinės programos naudojimo sąlygomis prieš atsisiunčiant jos įdiegimo failus. Paprastai tokia informacija pateikiama programos įdiegimo metu.
Todėl visgi manau, kad kompiuterinės programos “neteisėtas naudojimas” atsiranda tik tuomet, kad ji yra realiai įdiegiama ir pradedama NAUDOTI konkrečiame kompiuteryje.
Be to, nematau kuom teisiškai skirasi kompiuterinės programos įdiegimo failų siuntimasis iš, pvz. http://www.microsoft.com ir http://www.mes-ne-piratai.ua.
Povilas
Sveiki, tikrai įdomus straipsnis, man iškilo toks klausimas apie pačią kopijavimo sąvoką, kuria kaip suprantu niekas nesuabejojo.
Gal toliau ir nesamonę parašysiu, ir gal nevisai rišliai, bet gal suprasite ir paaiškinsite.
Rašytinio kūrinio kopijavimas tai jo pažodinis atkūrimas (jei sakykime aš perpasakosiu nepažodžiui “anykščių šilelį” tai “nelabai” bus kopijavimas)
Fotografijos kopijavimas tai “fotokopija” (jei aš toje pat vietoje su savo fotoaparatu padarysiu identišką nuotrauką tai jau “nelabai” bus kopija).
Jei nufotografuosiu “mona liza” ir atsispausdinęs pakabinsiu ant sienos – ar tai nelegali kopija?
Ir t.t.t.t.
Be išvedžiojimų, kas yra programinės įrangos kopijavimas?
Jei tai nėra atviro kodo programa tai ji užšifruota ir jei aš nukopijuosiu veikiančios programos paleidžiamajį failą tai iš jo jokios naudos ir išvis klausimas ar tai kopija.
Jei nelegaliai gausiu programos kodą ir susikompiliuosiu, tai jau bus kopija, bet “nukopijuota kažkaip kitaip”.
Jei sukursiu DVD su identiška struktūra, bet visisškai tuščiais failais, kaip ir kopija, bet “nelabai”.
Prieš tuos kas kopijavo per torrent bus kaip yrodymas pateikta atspausdinta “!@#$!%!#$%@#$%^@#$%”
ir šalia ekspertų išvada, kad tai “galbūt fragmento kopija”. Kiek svarus būtų toks įrodymas?
Tai kad kompiuteris rašo “copy” dar nereiškia kad kopija.
Kaip su pačia “kopijos” ar “fragmento kopijos” sąvoka ir jos interpretacija?
Ačiū.
4.1. ir 4.4:
“Neteisėtai atgaminant programinę įrangą žala autoriui nepadaroma
Teigiama, jog pavogus vieną traktorių iš įmonės X, kuri turi N traktorių, pas įmonę X lieka (N-1) traktorių. Tuo tarpu „Windows 7“ ar „Titaniko“ autoriams nesumažėja turimų pagamintų programų. Tokį samprotavimą paneigia baziniai laisvosios rinkos principai – joje viskas vyksta mainų pagrindu. Vienai pusei reikalinga vertė keičiami į kitos pusės siūlomą vertę. Piratavimo atveju viena pusė savo interesą patenkina, kita lieka pamiršta.”
Liutaurai, ar naudos negavimas (arba intereso nepatenkinimas) automatiškai tampa žala?
Ir dar: kol neatsiunčiamas visas kūrinys, dažniausiai būna neįmanoma nustatyti kūrinio autentiškumo ir jo autorių. Pvz. Linkomanijoje galima patalpinti asmeninius failus, jų paketą pavadinti “Windows 7″, tačiau tai nebus LANVA asociacijos ginamas kūrinys. Galimas ir priešingas variantas, kai autoriaus kūrinys “Windows 7″ pavadinamas “Mano asmeniniai failai” ir patalpinamas parsisiuntimui, tačiau kiti vartotojai negali nustatyti turinio, kol jo neparsisiunčia. Betgi parsisiuntimo faktą bandanti fiksuoti LANVA iškarto kiekvienam bandančiajam ima grasinti teisine atsakomybe. Kokiu būdu LANVA nustato interneto vartotojo nusikalstamus ketinimus vien tik fiksuodama siuntimo faktą?
Liutaurai, čia Jūs nusišnekat(tamstos pamėgtas žodelis, kai nėra ką atsakyti į konstruktyvią kritiką), savo ta paviršutiniška rašliava.
Nėr čia ką daugiau komentuot.
Kuo toliau tuo vis taiklesnė kritika. Vis labiau besidomėdamas šia tema, imu susidaryti subjektyvią, bet kartu ir taikliai aukščiau esančiais komentarais, šaltiniais, nuorodomis pagrįstą nuomonę. O ji labai konkreti – senoji teisinė sistema skaitmeninėje eroje tampa vis labiau bejegė. Tai ką matome šiandien yra tik visuomėns virtualėjimo aušra. Įdomu, su kokiais sunkumais pasenę biurokratijos modeliai susidurs ateityje, kuomet šis procesas įgaus divgubai didesnius mastus.
ichmbch, teisė yra aksioma, kol ji nepakeista. pirma pakeiskim teisę, o tada laisvai kopijuokim intelektinę nuosavybę. dabar vežimas statomas pirma arklio.
Vilijau,
1) dėl “linkomanija.net”/LANVA bendradarbiavimo – kaip ir rašiau, neturiu sąsajų nei su vienais, nei su kitais, tai negaliu teigti, kokie jų ten tarpusavio santykiai
2) sutinku, LANVA darbo metodai netinkami
Tomai,
1) atkreipčiau dėmesį ir pabrėžčiau šią dalį: “reikėtų pasitikslinti”. palaukim oficialaus MS pranešimo
2) jeigu LANVA įrodymai neverti nė skatiko – jai grės ieškiniai iš vartotojų, kurių teisės galėjo būti pažeistos
3) dėl MS leidimo – taip pat, palaukim oficialios MS pozicijos
Gediminai,
Nes pagrindinis LANVA’os tikslas – “stumti” lietuvišką audio/video produkciją [čia mano asmeninė nuomonė 
]
1) LANVA kovoja ne prieš interneto laisves, o už savo dalininkų – BOD, ACME ir pan. galimybes parduoti daugiau laikmenų – CD, DVD ir pan. Ir iš tiesų, šiek tiek tragikomiška, kad bene daugiausiai purvo šiuo atveju gauna Microsoft
2) aš palaikau LANVA iš principo, nes ABSOLIUČIAI tikiu būtinybe ginti intelektinę nuosavybę. Tuo pat metu matau daugybę LANVA’os klaidų, kurias teisingai nurodo daugelis komentatorių
3) dėl palyginimo su “greičio matavimu iš po krūmo” – o tai LANVA nėra skelbusi, kad gaudys ir baus?
4) dėl A3/B3 – sutinku, čia klausimas nėra visiškai aiškus, vakar kaip tik ta tema nemažai bendravom su “Teo LT” – jie laikosi pozicijos, kuri jiems patogesnė, tačiau ar tai patvirtintų teismas – klausimas atviras.
5) taip, IP adreso nepakanka kaltei nustatyti, todėl LANVA ir kreipiasi į policiją, kad ta atliktų kratą, padarytų poėmį, paskirtų ekspertizę ir t.t.
6) B4/C5 – palaukim oficialios MS pozicijos, korporacija didelė, galėjo informacija ir neateiti iki LT skyriaus
eZx,
1) “dėl atsakomybės už dalį” – ATPK taip formuluoja, reiškia, tai tik sugebėjimo įrodyti klausimas, t.y. kiek ir kokių įrodymų sugebėsime surinkti.
2) dėl Prancūzijos – šiai temai planuoju atskirą įrašą, čia nesiplėsiu
3) teorinė bazė nėra senstelėjusi (liepos mėnesio šviežumas!), tiesiog iki šiol jos niekas nėra taikęs ir apie tai nėra žinoma
JM,
1) taip, IP adresas – vienas iš įrodymų
2) dėl A4 – motyvacija yra subjektyvios pusės klausimas. jeigu kaltė yra, bus ir atsakomybė
Liudai, sutinku, teisinė diskusija JAV gana aktyvi, tačiau ten niekas net nesvajoja apie kai kurių mano oponentų logiką – “teisė pasenus, darysiu ką noriu”. ten ir einamu normaliu keliu – pirma bandoma keisti teisę, kad paskui būtų galima naudotis pakeitimų vaisiais
Viliau, aš ginu intelektinę nuosavybę, o ne lobistus. jeigu kažkurie lobistai gina intelektinę nuosavybę, aš tikrai juos palaikysiu.
Žydrūnai, kopijos klausimas tiesiogiai susijęs su elektroninio dokumento įteisinimu – kai kurios mintys čia [http://www.xn--uleviius-obb.lt/2009/05/11/elektroninis-dokumentas-butinas-mires-gaivinamas/]. jeigu trumpai – “kopija = identiška duomenų seka”
Henrikai,
1) dėl 4.1/4.4 – taip, tik vienai pusei naudingas sandoris iš karto yra ginčytinas, ar atitinka abiejų šalių valią
2) jeigu daroma klaida dėl objekto, tai išnyksta kaltė – išnyksta ir atsakomybė
Muks, LOL. siūlau lažybas – jeigu įrodau esąs teisininkas, statot man gero viskio (tarkim, 0,7 Ballantines) butelį, jeigu ne – aš jums. tinka?
“ichmbch, teisė yra aksioma, kol ji nepakeista. pirma pakeiskim teisę, o tada laisvai kopijuokim intelektinę nuosavybę. dabar vežimas statomas pirma arklio.”
Liutaurai, mano išsakomas požiūris ir yra būtent apie tai, jog imkime ir iškelkime skaitmeninės informacijos valdymo problemą į viešumą kuo plačiau. Akivaizdu, kad tokia skaitmeninė informacija, kokia ji yra dabar yra visiškai nevaldoma ir nebus valdoma. Kuomet bus suprasta, kad tai yra problema, kad šiuolaikiniai būdai yra nepajėgūs jos išspręsti, tuomet nacionaliniu (ar pasauliniu) lygiu bus imtasi ieškoti efektyvių problemos sprendimo būdų.
Aš jokiu būdu nesu už teisę laisvai kopijuoti intelektinę nuosavybę, taip pat jokiu būdu nesu ir už draudimus ją kopijuoti – aš esu už, tai kad būtų sukurta novatoriška skaitmeninės informacijos valdymo sistema, kuri būtų pajėgi spręsti šiuolaikines su skaitmenine informacija kylančias problemas bei būtų daugiau ar mažiau visiems teisinga. Kaip tai turi būti išspręsta (draudimais, leidimais ar naujais technologiniais sprendimais, o gal dar kaip nors) tikrai nežinau, užtat ir kelkime šį klausimą, kad būtų pradėti ieškoti problemos sprendimo būdai.
Kadangi pats kaip suprantu esi teisininkas, taigi man labiau patiktų, kad panagrinėtum problemas, su kuriomis susiduria šiuolaikinė teisė bandant suvaldyti skaitmeninę informaciją, bei galbūt (žinoma tik galbūt) pasiūlytum būdų kaip būtų galima tai spręsti. Greičiausiai tai yra kompleksinė problema ir neišsprendžiama vien teisiniu aspektu, tačiau teisinis aspektas būtų įdomus.
Nežinau ar nagrinėjimas fakto, kad LANVA teisiškai elgiasi gerai yra prasmingas kuomet jos veiksmai pačios situacijos nevaldo. Mano supratimu įstatymas yra vienas iš įrankių palaikyti tvarkai ir teisingumui valstybėje. Konkrečiai šiuo atveju įstatymas neįgalus palaikyti tvarkos, nors teisingumas jame ir numatytas. (Iš tikrųjų dėl teisingumo šiuo atveju taip pat nesu visiškai tikras, bet čia jau gili filosofija ir neverta dabar plėstis).
“Piratavimas nėra vagystė
Teigiama, jog faktas, jog kažkas siunčiasi kažką nemokamai, nereiškia, kad tą kažką būtų ir pirkęs. Taigi, autorius nebūtų gavęs tų pinigų, todėl jam nepadarytą ir žala. Esą net atvirkščiai, atlikėjams, gyvenantiems iš koncertų, piratavimas yra nemokama reklama, ateityje kurianti papildomas pajamas. Toks aiškinimas vėlgi atsiremia į tą pačią laisvosios rinkos mainų principą – viena pusė gauna naudą, kita ne..”
Kas tą principą įvertino? Aš jame matau piktnaudžiavimo šaltinį, o ne ekonomikos ramstį ir džiaugiuosi, kad kuriamos vienminčių partijos. Logika čia labai paprasta: kuo daugiau žmonių gauna naudos – tuo geriau visiems! Prieštaravimą, kad be vargo dauginamų dalykų kūrėjas tokiu atveju negauna pageidaujamos ypač didelės naudos ir dėl to tariasi nesugebantis vystyti savo veiklos ir konkuruoti, paneigia gyvenimo praktika! Man to užtenka, bet neabejoju, kad teorijos mėgėjai gali rasti ir rimtų ekonominių tyrimų ta tema.
O Mikrosoftą tai pakišo, oi kaip pakišo… Ir blogiausia, kad anas negalės atsiplauti – juk LANVA jų ideologiniai bičiuliai. Ot pavyzdys kaip draugai gali smeigti peilį į nugarą, panašiai kaip karibų jūros piratuose – “It’s just……good business.(C) 2007 …”
tai bet jeigu patys microsoft leido vartotojams parsisuusti nemokamai ta win 7 versija, tai argi nusiakltiams kad kazkas idejo i linkomanija, kad zmonems nereiktu klaidzioti ir ten ieskoti po microsofto puslapi kol atsiusiui be ti ir greitis juk skiriasi atsisiuntimo is linkomanijso zymiai greiciau tai kazin koks cia nusikaltimas? jeigu patys microsoft platino nemokamai tas versijas?? tai kodel negalima atsiusti tada?
nes po to aktyvuoje win 7? o cia jau kitas klausimas, gal tie 106 atsisiunte taciau tik kaip bandomaja versija menesio laikotarpiui ir net neaktyvavo tai kazin koks cia nusikaltiams tada?
As esant reikalui iskelciau dar viena klausima… t.y. ar seedinimas siuo atveju yra “platinimas”. Nes susijungimus ir siuntima inicijuoja leacheriai… t.y. tie kas nori siustis sau…
Ka as sakau… kad realiai visi seederiai yra tiesiog zmones “IP adresai” turintys failo kopija (ir nebutinai pilna, nebutinai teisinga) ir pasakantys trackeriui (ale linkomanija.net) kad jis ta faila turi…
Girtis kad turi kazka nera nusikaltimas ane?
Cia shiaip … medziaga pamastymui… o Lietuvoje yra kita problema… tiek daugelis teisininku, tiek policija, tiek teismai tiek pati valdzia yra visiskai nekompetetingi IT srityje.
Toks jis ir teisininkas, as 2 kurso teises studentas, galiu pasakyti, kad Liutauro teiginiai ir net palyginimai yra niekiniai,bent fantazija galejo pasitelkti
Ir dar toks “teisininkas” nebijo reiksti tokiu kvailu argumentu? Nieko tokio, bent turim apie ka diskutuoti per paskaitas ir juoktis 
Turiu labai konkretų klausimą:
Ar IP adresų pateikimas autorinių teisių gynimo byloje, kur kaltinamasis nėra įtariamas neteisėtais komerciniais santykiais, gali įtikinti teismą atlikti kratą pas IP naudotoją?
Kiek domėjausi, pasaulyje – iš giedro dangaus laužtis į namus dėl to, kad žmogus moka naudotis internetu ir mėgsta muziką yra negirdėtas dalykas. Tada kyla retoriniai klausimai apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje – juk daugelyje šalių yra žinoma praktika, kai autorinių teisių gynėjai per IPT (ISP) siuntinėja vartotojams įspėjimus, po to IPT grąsina nutraukti interneto tiekimo sutartį ir t.t. (dirba su žmonėmis taip sakant). O pas mus Lietuvoje, liepą priėmė įstatymą ir ekonominės krizės įkarštyje LANVA iš karto pasiruošusi plėšti nieko neįtariančius žmones. Debilai tinginiai LANVoje tikrai mano, kad kompiuterio ekrano nuotraukos perdavimas policijai – tai išmoningas ir garbingas siaubo kėlimo darbas mūsų žemėje. Kam jie tuo nuspelnė – Lietuvos ekonomikai, policijai, teisei, Microsoft? Ar net autorinių teisių gynėjai gali po to teigti, kad LANVA verta paramos vien už iniciatyvą?
“1) atkreipčiau dėmesį ir pabrėžčiau šią dalį: “reikėtų pasitikslinti”. palaukim oficialaus MS pranešimo”
Jei reikia laukti oficialaus MS pranešimo, vadinasi – tai nėra neteisėto veiksmo faktas kaip pateikta straipsnyje. Bet įdomi ne ši aplinkybė o ta, kad jei jau patys microsoft atstovai nesusigaudo (tik nerekomenduoja), tai kodėl žmogus privalo žinoti – legalu tai ar ne?
Sveiki,
Kaip vis dėl to su nepilnamečių – kurių procentas “Linkomanijoje”, manau, nemažas, administracine atsakomybe? ATPK 12 straipsnis apibrėžia nepilnamečių atsakomybę, tačiau 13 nurodo atvejus, kada ji perkeliama tėvams/globėjams. 214(10) straipsnis jame nepaminėtas. Tai kas būtų baudžiamas, jei mano keturiolikmetis paliktų “suktis” Torrent’us su Win 7 reitingui pasikelti (nepaisant to, kad net nežino, su kuo jie “valgomi”)? Sprendžiant iš LANVA noro bausti IP adresus – sutarties su IPT savininkas? Ar čia mes pereiname prie civilinių santykių (6.275 straipsnis)? Tačiau civilinė atsakomybė kalba apie padarytą žalą, o administracinė – apie nuobaudą? Kokia žala buvo padaryta šiuo atveju?
“Dažniausiai interneto paslaugų tiekėjai nesudaro sutarčių su jaunesniais nei 18 metų asmenimis, todėl šiuo atveju atsakomybė tektų tėvams, kurie dėl neatsargumo sudarė sąlygas teisės pažeidimui.” Kur LR įstatymai vertina “neatsargumą”? ATPK 181? CK 3.155? Kas bus – gausiu įspėjimą? “Tokiose situacijose, kai nepilnamečiai padaro veikas, atitinkančias ATPK numatytų pažeidimų požymius, paprastai laikoma, kad šių nepilnamečių tėvai nenaudoja tėvų valdžios, t.y. netinkamai auklėja ar prižiūri savo vaikus.” (kažkelinta LVAT nutartis). Vat taip va.
“Langai” “langais”, bet taip pat turiu saugoti nepilnametį dar ir nuo visokio 214 ATPK straipsnio brudo. Aha, ir dar neturiu pažeisti 181(3) – neteisėtas trukdymas naudotis savo teisėmis ir laisvėmis (pagrindinė “piratų” preambulė).
Aš nesu teisininkas, bet keliuose pasisakymuose mačiau besiskelbiančių šios srities specialistais, todėl prašyčiau platesnio komentaro. Tiesiog, dabar teks suvaldyti ne tik skaitmeninę informaciją, bet ir atžalas.
Aš turbūt vienas iš tų, kuris siuntėsi Windows 7
O siunčiausi (neplatinau, nes mano torrent client’e upload’as uždraustas), dėl vienos priežasties – pamečiau orginalų Windows 7 diską, bet raktą (už kurį sumokėti pinigai) turiu.
Laukiu LANVOS apsireiškimo
Įdomu ar bent vienas iš tų piratų gynėjų ir teigiančiųjų “piratavimas neša naudą” pagalvojo realiai ne apie save, bet apie intelektinės nuosavybės savininką, kaip nukentėjusį, ką jam daryti, kaip jam elgtis, kai iš jo tiesiogiai yra vagiama?
Šiuo atveju palaikau Liutaurą ir iš dalies LANVA. LANVA metodai/žingsniai galbūt ir nėra teisingi, tačiau intelektinę nuosavybę kažkaip ginti reikia ir yra būtina.
Dabar čia vyksta diskusija apie parsisiųstų failų legalumą, ar pavyktų įrodyti, jog tie 106 žmonės nusikalto. Tačiau būkim realistai, jie tikrai parsisiuntė Windows 7 ir tikrai įdieginėjo, ir tikrai padarė nusikaltimą. Šiuo metu vyksta teisiniai žodiniai žaidimai ir bandymas apsiginti technologijų nepakankamumo tokiam nusikaltimui nustatyti faktu. Tačiau tai nekeičia fakto, jog tie žmonės yra nusikaltėliai ir turėtų būti nubausti. Gaila, jog visuomenė eilinį kartą bando apginti/padėti ne tai pusei (prisiminkime Kedžio atvejį).
Aš pilnai sutinku su teiginiais, jog šiuo metu beveik visos intelektinės nuosavybės lobistinė sistema yra tragiška ir nepalanki paprastiems vartotojams, tačiau tai nekeičia fakto, jog piratai neturi nei moralinės, nei kitokios teisės savintis intelektinę nuosavybę.
Kaip pakeisti tokią sistemą? Naudokit alternatyvas – nemokamą muziką, palaikykit autorius, kurie nemokamai dalina muziką, kad daugiau žmonių ateitų į koncertus. Galiausiai naudokit nemokamą programinę įrangą. Jeigu ji per prasta ir negalit apsieiti be geresnės – būkit malonūs ir susimokėkit.
Visdelto idomiausia butu suzinoti kaip LANVA surinko tuos ip adresus, aisku tai galbut ir paaiskes, jei visdelto visa medziaga butu perduota teisumui ir papultu i viesuma. Tiesa, manau, kad siuo metu LANVA ir betkas kitas negalejo surinti teisingu duomenu kuriuos galetu patvirtinti ( pati policija teigia, kad tam reiktu labaratotijos, turint omenyje, daugybe irenginiu fiksuojanciu siunciamus failus, ju siunteju adresus ir t.t., kas beja be paciu ipt neimanoma, na nebent reiktu isilausti i ju serverius ir perimti duomenu srautus, kas butu tikriausiai daug didesnis nusikaltimas, kurio zala butu nesunku irodyti, kad ir motyvuojant interneto rysio sutrikimais tukstanciams vartotoju). Keli budai kuriuos as isivaizduoju ir kurie teisme iskarto taptu niekiniai:
1. LANVA galejo padaryti p2p programos lango fotografija kokiais nors budais ( screen shot, tiesiog nufotografuoti ir t.t.). Toks irodymas niekinis, nes betkoki skaitmenini/analogini atvaizda galima redaguoti. Kaip LANVA irodytu, kad ji nepakeite skaiciu ip/mac adresuose.
2. Programos kaip uTorrent, BitTorrent, turi galimybe kopijuoti visa “peer list” ( zmoniu kalba – sarasas zmoniu kurie dalija faila), bet toks sarasas velgi butu isaugotas skaitmeniniu/analoginiu butu, o ji galima redaguoti ir velgi falsifikuoti, neimanoma irodyti jo tikrumo.
3. LANVA galejo naudoti, kazkokia specialia programine iranga, bet ji turetu buti sertifikuota, o tai dar reiktu irodyti. Beto klausimas ar kokia nors organizacija gali rinti tokius duomenis apskritai isskyrus policija.
Na gal dar kas nors kokiu budu ir sugalvotu, bet klausimas ar tai verta daryti, nes betkokiais atvejais viskas butu isaugota skaitmenineje/analogineje laikmenoje/faile ar kt., o juos galima redaguoti. Todel manau nera jokiu galimybiu irodyti, kad policijai pateikti duomenys yra tikri, nebent pati policija butu stebejusi kaip jie buvo renkami, patikimais metodais, kurios patikimais kazkas turejo paskelbti.
Is p2p programu praktikos.
Beveik visu tokiu programu nustatymuose gali laisvai keisti adresa kuri mato kiti vartotojai. Paprastai buna nieko nenurodyta, nurodyti kazkokie paprasti vardai pvz: guest, user, sitemos vartotojo vardas ( mano atveju tarkime butu afGan), arba ip adresas uTorrent programoje, BET ji galima redaguoti kaip tik nori, jei uzrasyciau “LANVA ciul…”, tai jie butu butent tai ir mate. Jei uzrasyciau savo draugo ip, jie ir matytu mano draugo ip. Negana to techniskai imanoma naudoti kito zmogaus ip jam nieko apie tai nezinant, galima isilausti i ipt serverius ir t.t. galima per siena kaimyno laida isitraukti ir prijunkti, nekalbant jau apie bevieli tinka, galima tiesiog lan’o mac adresus nuskaityti ir kada nori naudotis betkuriuo lan’o mac, tuo paciu gaunant ir to vartotojo ip. Taigi visu pirma abejociau, kad LANVA sugebes irodyti, kad tas 106 zmoniu sarasas ne is pirsto lauztas, jau nekalbant apie taip, kad jie dare kazka nelegalaus.
Cia is interneto naudojimosi praktikos. Manau didziausia problema yra ta, kad zmones kurie dirba tokioje LANVA’oje ne velnio nenusimano, apie technines galimybes skaitmenineje erdveje, todel bando irodyti neirodomus dalykus. Taigi nors cia visi kalba apie situacijos teisine puse, gal atsiras tokiu kurie paziures ir i technine.
Na jei dėl windows siuntimosi, teko skambinti į microsoft lietuva pametus įmonės windows disko kopiją, tai sulaukėme tiesioginio pasiūlymo disko kopiją parsisiūsti iš torrentų, o diegiant panaudoti turimą legalų raktą.
Taip pat, esu skaitęs (nuo to laiko praėjo nemažai laiko, tad šaltinio nepateiksiu), kad microsoft yra patys nesuinteresuoti gaudyti piratų mažesnio finansinio pajėgumo šalyse, kadangi piratavimas yra nemokama reklama – padidėjus finansiniams pajėgumams, vartotojas pirkdamas naują pc greičiausiai nusipirks ir legalią windows operacinę sistemą (jei vartotojas nebūtų piratavęs, būtų naudojęs linux operacinęs sistemą, jis tikrai nepirktų mokamos windows versijos, jei jį tenkina ir nemokama linux), iš kitos pusės yra verslo įmonės, kurios vistiek turi taikytis prie to, kuom sugeba naudotis vartotojai ir windows versijos yra perkamos. Vien dėl šių priežaščių nuo pat pradžių netikėjau, kad Microsoft davė LANVA’i leidimą, o įrodymai surinkti neteisėtom priemonėm (minėtas “Linkomanijos.net sutikimas”, bei pats kopijavimo faktas remiantis tuo, kad įmonė turinti autorines teises davė leidimą) nebus pripažystami jokio teismo, nes tokie įrodymai nepripažystami net tada, kai juos neteisėtais būdais surenka teisėsaugos struktūros (ką bekalbėt apie LANVA’ą). Iš kitos pusės Microsoft atstovas nepasakė, kad pats siuntimasis yra nelegalus, tokiu atveju LANVA išvis atrodytų kaip idiotų irštva.
O moralas šios istorijos toks, kad LANVA eilinį kartą apsijuokė žmonių akyse ir sukėlė internautų pasipiktinimą. Pasirinkti netinkami metodai ir netinkamas turinys (manau lietuvaičio atlikėjo leidimą nelegaliai parsisiūsti turinį būtų buvę gauti lengviau nei Microsoft korporacijos) dar kartą įrodo šios organizacijos ir ypatingai jos vadovo neprofesionalumą bei teisinį ir technologinė nihilizmą. Autorių vietoje (beje aš ir pats programuotojas) tikrai nenorėčiau, kad tokia organizacija atstovautų mano teises. Tik idomu ar galima rinktis?
Ar kas nors žino, kokia būtų tokio tyrimo eiga? Juk kaip suprantu, vienintelis būdas įrodyti, kad konkretus asmuo yra tikrai kaltas dėl visų minėtų teisės pažeidimų, yra atlikti kratą ir ištirti kompiuterį. Bet tam turbūt reikia rimtesnio pagrindo nei laisvalaikiu nurašytas IP adresas, ar ne? Juk dėl daugelio čia minimų priežasčių vartotojas gali būti ir visiškai nekaltas.
Klausimai:
1. Ar profilaktinė krata yra pateisinama, vardan tikimybės įrodyti nusikaltimą?
2. Jei “prašaunama”, ar vartotojas turi teisę į kompensaciją/teismą (ar belieka džiaugtis, kad nesurado nieko?)
Palyginimui, ar policija puls daryti kratą bute, jei aš nuėjęs jiems pasakosiu, kaip mačiau įeinantį vyruką su “man rodos vogta” magnetola?
Dar vienas įdomus (man) techninis momentas: kaip galima susieti IP ir žmogų (klientą). Jei žmogui suteiktas statinis IP, tuomet viskas aišku. Betgi tokių mažuma! Galbūt iš 106 ir bus 6 klientai su statiniu IP. Bet paprastiems mirtingiesiems (jei papildomai nemoka) niekas neduoda statinių IP.
Kai kurie kurie geresni tiekėjai leidžia ilgesnį laiką panaudot tą patį IP (pora savaičių ar mėnesį), bet kiti keičia su kiekvienu modemo perkrovimu. O TEO berods ir atatinkamus modemus reik turėt, nes ten IP keičiasi kas kelios valandos (tokius pletkus girdėjau
Galų gale jei jau norisi greitai priverstinai pasikeisti IP – galima pakeisti tinklo plokštę arba pakeisti jos MAC’ą.
Jei policija kreipsis į IPT po poros mėnesių, tai kai kuriuos adresus bus apturėję dešimtys klientų. Kaip tuomet? IPT kaupia visus IP adresų priskyrimo žurnalus?
Šiaip įdomu
Čia pasiskaitymui į temą apie kitų šalių praktiką:
http://www.technologijos.lt/n/technologijos/it/straipsnis-9894/straipsnis?name=straipsnis-9894&l=2&p=1
Ten yra įdomus dalykas, susijęs su afGan komentaru:
„Antipiratgruppen“ narių nuomone, naujosios įrodymų rinkimo taisyklės pažeidėjo identifikaciją daro beveik neįmanoma.
Sveiki.
>>Šiuo metu vyksta teisiniai žodiniai žaidimai ir bandymas apsiginti technologijų nepakankamumo tokiam nusikaltimui nustatyti faktu.<<
Kai žodžiai guls ant popieriaus ir atsidurs teisme, bus sukurtas precedentas ir žaidimai baigsis. Todėl pažaiskim, kol galim, nes internetinė visuomenė jau nusipjovė vieną šaką, ant kurios tupi, kai liepos 28 įsigaliojo lobistinė 214(10) pataisa, kur viskas suplakta į vieną, o "teismas atsirinks". O moralinei klausimo pusei sukurkim skyrelį – "LANVA vs "Linkomanija" – moraliniai aspektai". Nes moralė ir teisingumas Lietuvoje sąvokos nesusijusios ir nelygiareikšmės. Beje, labai rekomenduoju Dr. Gedimino Mesonio "MORALĖS NORMOS KONSTITUCINIUOSE TEISINIUOSE SANTYKIUOSE" – "Ne taip seniai į žurnalisto klausimą dėl elgesio moralumo aukštas Lietuvos Respublikos pareigūnas atsakė, kad „viskas moralu, ką leidžia įstatymas“. Cha cha!
Tai štai – įstatymas man draudžia nuo 2009 metų liepos naudotis torrent'ais, nors nežino, ar siųsdamas bylą (bet kokią) aš darau žalą, ar ne. Kas yra teisėta, o kas neteisėta, kaip pasakė kažkuris internautas, geriausiai žino tik licencinės sutarties autorius – todėl vartyk, kaip nori. O dėl asmeninės pozicijos (kas gi dar yra komentaras, jei ne jos dėstymas) – aš naudoju inteletualios nuosavybės produktus (ir labai brangius, ir nemokamus) kitų intelektualios nuosavybės produktų kūrimui, todėl manau, kad dirbti su vogta įranga taip pat nemoralu/neteisėta/neteisinga, kaip ir su vogtom staklėm varžus štampuoti ar iš vogtų karvių pieną melžti ir pardavinėti. Tačiau internetas perskirstė vertybes ir jų panaudojimo būdus kaip Leninas valdžią, o LANVA savo veiksmais stumia mus visus į teisinį nihilizmą. IP – piratas! Absurdas? Nustatys teismas. Kaip pasiklosit, taip miegosit ne tik Jūs, bet ir Jūsų vaikai.
—–
Neteisėtas meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) arba jų dalies atgaminimas, viešas paskelbimas, kitoks panaudojimas bet kokiais būdais ir priemonėmis nekomerciniais tikslais –
užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų su kūrinio ar gretutinių teisių objekto neteisėtų kopijų konfiskavimu
—–
O kas nustato, kad atgaminimas yra neteisėtas?
nelabai aš suprantu tuos teisinius dalykus, tiesiog draugas atsiuntė nuorodą kur galima pamatyti Lanvos turimų IP adresų pirmą psl http://www.showmycode.com/DSC_1511_lanva.jpg
gal galit man paaiskinti toki dalyka? Jei as jokios cia nesamoningos windows7 programos nesisiunciau o mano ip yra tame sarase… tai kokios cia nesamones isviso?
Ačiū Apkalbėtojui.
O dabar gerbiamieji tamstos DĖMESIO:
tame sąraše
http://www.showmycode.com/DSC_1511_lanva.jpg
yra mano IP adresas, kurio statiškumo mano interneto paslaugų tiekėjas sutartyje negarantuoja, bet jau labai labai ilgą laiką tas IP nesikeičia. Aš esu profesionalus programuotojas ir senas Linkomanijos vartotojas, bet svarbiausia – AŠ NIEKADA NESIUNČIAU JOKIŲ WINDOWS 7 TORRENTŲ ir ne tik iš Linkomanijos, bet apskritai Windows 7 manęs kol kas nedomina. Aš neturiu WIFI, prie mano interneto prieigos niekas kitas neprieina!
LANVA istorijos pradžioje gailėjau Linkomanijos, o dabar imu nerimauti dėl savęs.
cia yra pokstas,4-tas IP yra vartotojo,kuris nueina i ta nuoroda.
Kazkaip Liutauras cituodamas ATPK straipsni pamiso pamineti viena maza bet reiksminga zodi – “viesas”. Neteisėtas viesas meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) arba jų dalies atgaminimas, viešas paskelbimas, kitoks panaudojimas bet kokiais būdais ir priemonėmis nekomerciniais tikslais
Cia tikras durniu laivas. Mano IP taip pat yra siame sarase, bet as nesu ir niekada nesu buves linkomanijos vartotoju. Dabar svarstau, ar uz tokius pokstus LANVA galima truktelti per teisma?
Tai gi cia ne LANVA pokstauja,ka jumoro nesuprantat,sitam puslapy
http://www.showmycode.com/DSC_1511_lanva.jpg yra sufalsyvintas paveiksliukas ,kur 4 nr yra sugeneruojamas JUSU IP adresas,nu prikola kazkas sugalvojo.
Skaičiau nezinau.lt, dabar čia.
Aš nelabai suprantu Jūsų ginčų.
NEZINAU.LT:Begalinis – baigtinis, Windows’ai – Linux, vagystė – panauda, teisė -verslas ir taip toliau.
Šiame lape: vagystė – piratavimas, teisėtas –neteisėtas.
Pradėtas ginčas viduryje kelio. Grįžkim į pradžių PRADŽIĄ.
KAS YRA INTERNETAS? Nuo ko jis prasidėjo? Kokie buvo, (o turi ir išlikti) jo sukurimo tikslai?
Pradžioje buvo tinklas, kurio paskirtis keistis informacija. NEMOKAMAI. TARPUSAVYJE. Ką aš sukuriau leidžiu kitiems naudotis, tobulinti ir skleisti. Analogas biblioteka.
Po to, kai iš teksto perėjom prie paveiksliukų, atsirado gudručių reklamistų, o po to ir kitų biznierių kalančių pinigus.
Jų lozungas: aš padariau (skelbia ir reklamuoja per visą svietą) duoda paimti, išbandyti, ir rėkia jūs man mokėkite. Ir prasidėjo visa ši nesąmonė. Be viso to susikurė (ne už ačiu) kompanija, kuri atsieit rūpinasi pardavėjo pinigais, tikrina ar kas nors nežiūri, neskaito, neklauso, nenaudoja, nepardavė jo parduodamo produkto. Ir šitie nori kontroliuoti VIEŠĄ BIBLIOTEKĄ, – “paėmei “knygą” – mokėk”, “pavartei “knygą” – mokėk.”
Vienu žodžiu yra gera, graži, bendro naudojimo vieta pasaulyje, bet ne – pinigo kalėjai atėjo ir pradėjo daryti savo nesąmones.
Tai prašyčiau pasiimkit savo “prekes”, susikurkit kitą tokį tinklą ir ten darykite savo biznį.
O SAVO NUOSAVYBĘ reikia saugoti, nemėtyti visur, kad poto nereiktų rėkti:PAVOGĖ.
Apie LANVA: pajuto krizę, babkių reikia, tai pirmyn – mėginam pasirinkti. Taip kaip mokamų gatvėje vietų pinigų rinkėjai. Nei gatvės tiesė, nei jas prižiūri, tik renka pinigus savo išsilaikymui (nemažus, aišku kas lieka perduoda kitiems drimeliams – savivaldybės pajamos)
Dabar jau dauguma autorių žino: nėra manęs internete, manęs iš viso nėra.
O jei savo laisva valia leidai (gerai neapsaugojai), paskleidei žinią, pagamintą produktą, tai nepyk jei jį žiūrės, čiupinės, vartys, kritikuos, komentuos
Liutaurai, Tamstos “analizė” plius paveiksliukas iš http://www.showmycode.com/DSC_1511_lanva.jpg
vertintini kaip itin pigi propaganda – pagąsdinti vartotojus.
Iš tiesų būtų įdomu, jei byla pasiektų teismą – tik tam, kad pamatyti, su kokiu garsu tas burbulas sprogtų, sukurdamas precedentą ir palikdamas kvailio vietoje tokius kaip LANVA veikėjai ir Tamsta.
Dar keli niuansai – niekaip nesuprantu, kodėl Win7 iš MS siųstis galima, o iš Linkomanikos – jau ne?
Jeigu aš legaliai nusiperku diegimo CD, tai suinstaliavus HDD jau bus viena kopija, o paleidus RAM’e – dar viena? Tkiu atveju LANVA ir mane jau teis už piratavimą – būsiu prigaminęs kopijų?
Klausimas toks: kokiu būdu buvo užfiksuoti tie IP adresai? Kažkieno matymo principu? Gal būt padaryta ekrano kopija į paveiksliuką? Ir kokia teisinį pagrindą turi tokie “įrodymai” ? Per daug virtualu viskas. Atsakymas turbūt visiems aiškus – jokio.
Jooo…
http://www.showmycode.com/DSC_1511_lanva.jpg
tikrai geras pokštas, labai iškalbingas.
Nuskambėjo labai geras interneto palyginimas su biblioteka, noriu tik papildyti, kad verslininkams jau žinomas pelningesnis turinio pardavimo tinklas – mobilusis ryšys (gerai būtų, kad jie juo paspringtų ir paliktų internetą ramybėje).
Toliau skaitinėjant temą, man įstrigo teiginys, kad, pažiūrėjęs kokį kūrinį, aš galiu padaryti ŽALĄ jo kūrėjui! Gal pirmiausia sužalosiu platintoją, tada teisių valdytoją, o per jį ir kūrėją. Bet pats dalykas, kad mano akių ganymas daro kažkam žalą, mane šiurpina. Sadomazochizmas kažkoks: davei litą ir pažiūrėjai – suteikei kažkam malonumą, o nedavei lito ir pamatei – padarei kažkam žalą, todėl turėsi už ją sumokėti 1000 litų.
Prisipažinsiu, kad iki šios istorijos aš palaikiau atvirojo marketingo judėjimą (kaip kad Open Source), bet abejojau dėl piratų partijų, o dabar įtikėjau jų nauda ir teisumu.
Beje, tas paveiksliukas nuo vakar pasikeitė.. Ir atidžiau pažiūrėjus į jį matosi, kad tavo IP adresas yra sugeneruotas tame paveikslėlyje.. Kadangi jame randu ir savąjį, tačiau jis kitaip atrodo nei visi likusieji.. Be to vakar jis buvo 4oje vietoj tame sąraše, o šiandien jis kažkur nukrito žemyn.. .)
O tarkim tokia situacija: Pasiskolini windows 7 diskelį iš draugų, įsirašai, užsiregistruoji pas microsoft kuomet jie dalino licenzijas ir gauni cd-key, atrodo jau kaip ir turi licenciją diegti pas save windows, kuris veiks iki maždaug 2010 metų.. Po kurio laiko reikia vėl įsirašyti windows, parsisiunti iš torrentų, kuriuos gali naudoti – juk neseniai užsiregistravai pas pardavėją ir gavai licenciją..
Dėl nelegalių programų siuntimosi daugmaž viskas aišku, bet gal kas nors nori paaiškinti legalu ar ne jei aš legaliai nusiperku DVD/CD su filmu, koncertu, muzikos albumu ar panašiai ir persiunčiu dalį dainų per internetą savo keliems draugams pasiklausyti… Už tai jie man pastato liaudiškai sakant alaus
.
ichmbch, aš į LANVA’os atvejį ir žiūriu kaip į naują bandymą naujai užkirsti kelią intelektinės nuosavybės teisių pažeidinėjimui. ATPK pakeitimas – šių metų liepos mėnesio, tai visai šviežia teisės norma, todėl ir verta nagrinėti, ar ji tinkama, kaip turėtų būti įgyvendinama, galbūt reikalingas tobulinimas, tikslinimas ir pan.
Aristodemai,
1) daugiau žmonių gauna naudos – daugiau naudos visiems, tačiau mažiau autoriui. kaip lietuvišku atveju atlyginama autoriui?
2) hiperbolizuojate. ar turite duomenų, kad Lietuvoje remiantis vien IP adresu buvo kur nors atlikta krata?
as, leidimas atsisiųsti iš microsoft.com ir leidimas atsisiųsti iš nepriklausomų trečiųjų šalių – visiškai du skirtingi dalykai
shivas, jeigu programinė įranga gulėtų kompe ir nebūtų talpinama “Shared” kataloge – viskas ok, “uTorrent” atveju kaltė akivaizdi abiejų pusių
Edvinai, gerbiu patį, kas sugebėjai patekti net į antrą teisės studijų kursą
Tomai, sutinku
JM,
1) visiškai teisingai, kaip kad tėvai atsako už nepilnamečių pridarytas eibes kaimynams, taip ir šiuo atveju
2) ATPK aiškiai apibrėžė – “neteisėtas”
Ponas niekas, atsisiuntimas = atgaminimas.
Aurelijau, sutinku
afGan, nepažįstu LANVA’os, negaliu komentuot
Mariau, jeigu tokias rekomendacijas “Microsoft” teikia – tai jie patys save įvelia į didokas problemas.
kipsus,
1) nebūna tokio dalyko kaip “profilaktinė krata”
2) reikia nagrinėti faktines aplinkybes, ar kratos veiksmai viršijo būtinas ir reikalingas priemones
Tomai,
1) pagal ERĮ IPT informaciją saugo ne trumpiau nei 6 mėn.
2) tiesa, tokią teismų praktiką formuoja Danijos aukščiausiasis teismas, tačiau tai nebūtinai tinka kitoms valstybėms
Patarėjau, licencijos turėjimas arba ne
Apkalbėtojau, šaunuoliai! smagiai juokiausi
eimantai, Aristodemai, Valdai,
donnai, “viešas platinimas” – būtent, “viešumas” čia suprantamas kaip neapibrėžtas ir iš anksto neidentifikuotas gavėjų ratas
Andriau, klysti. Internetas sukurtas kaip karinis tinklas, kad vieno iš tarpinių centrų sunaikinimas nesunaikintų viso tinklo veiklos. Po to buvo akademiniai tyrimų centrai, po to verslas. Visi jie saugo savo intelektinę nuosavybę.
L.K.
1) nei aš gąsdinu, nei ką – tiesiog turiu savo požiūrį, kurio nebijau ginti viešai
2) licencijos (autoriaus leidimo) turėjimas arba ne
Povilai, klauskit LANVA’os. spėju – fiksavo antstolis
Kacai, nelegalu. tokiam veiksmui (atgamintų kopijų platinimui) neturite autoriaus leidimo
Hm, bet taip išeina, kad net turėdamas licenciją naudotis programine įranga, tu jos negali siųstis iš torrentų. Kuomet siuntiesi, tai iškart yra dalinamasi su kitais vartotojais (kurie galbūt turi irgi licenzijas), kas tampa nelegalus platinimas?
Lanava piderastai prakeikti. aš siunčiausi win7 daugiau kaip prieš pusę metų. Aš jos seniai nebeturiu turėjau vos 2 dienas nes win7 paskutinis gaidys.
Taigi kodėl mano ip yra tame saraše? Atsakau: Nes dar kartą kartoju lavana piderastai gaidžiai ir pedikai.
Taigi jokių supistų teisių aš nepažeidžiau gali jie kūrvos šnekėt ką nori.
Gana įdomu sužinoti, kad parsisiųsti programinę įrangą turint jos licenziją draudžiama. Pats turiu MSDN premium registraciją, kuri suteikia licenzijas beveik visai MS programinei įrangai programinės įrangos kūrimo tikslais. Tačiau siųstis programas gerokai greičiau iš Linkomanijos nei iš originalios MSDN svetainės. Juolab, kad MS neteko teisės platinti pvz Windows 98, Visuals C++ 6. Šios programos man reikalingos darbui, o licenzijas tam MSDN kaip ir suteikia (mano netesininko supratimu kai kadaise ieškojau šios informacijos). Reiks pasiaiškint prie progos.
Sveiki,
Labai daug informacijos, kurią labai sunku perfiltruoti…
Man tik įdomu, ar atsižvelgiant į dabartinius įstatymus (ne sveiką protą) aš turiu teisę pasidaryti atsarginę (kompakte, ar kitoje fizinėje laikmenoje) kompiuterinio produkto (programinės įrangos) kopiją, ar tai jau yra pažeidimas ir man reikia pirkti dar vieną kopiją?
Visu pirma dekui Liutaurui uz savo nuomone. Viskas vyko Linkomanijos tarnybinej stoty (server), Lanva naudojos savo programine iranga (client) kuri galbut gali rodyt ir pieno riebuma. Linkomanijos serveris parode Lanvos programai, skleideju (seed’u) sarasha, kas ten per skleidejai tik serveris tezino (galbut ten kito produkto kleidejei) jokio oficialaus rashto ish Linkomanijos apie skleidejus ir ka ten jie siule Lanva neturi. Jeigu ir siuntesi ish tu skleideju ka ten siustis ir kaip ten siustis nurodo klientui tas pats serveris. Regis bus sunkoka irodyt be oficialaus Linkomanijos rashto, neskaitant visu kitu skiluciu :/
Piratavimas negerai, tik gaila kad kainas bilo marketingo skyrius nustatato pagal savo tautieciu kisenes, galetu sulietuvintas versijas pardavineti pagal musu kisenes.
p.s Kodel pareishkimas iduotas Kaune regis Vilniuj jie registruoti?:/
Sveiki, gal dalyvausite:
http://www.tf.vu.lt/lt/component/content/article/65-bendros-naujienos/339-elsa-vilnius-diskusija-internetinis-piratavimas–problemos-sprendimo-bdai
Paskutinės žinios – Simanavičius akcentus sudėjo ties “kūrinio neteisėtu viešu paskelbimu”:
http://www.nezinau.lt/interviu-su-lanva-pirmininku-v-simanaviciumi
Užsienio valstybių patirtis puikiai iliustruoja mano požiūrį ir ateities perspektyvas LANVA ieškinių atveju:
http://www.elektronika.lt/news/events/20075/comments/
Aš ne už piratavimą, aš už modernios visuomenės, modernią teisinę sistemą. Seni standartai jau nebegali koja kojon žengti su technologijų pažanga ir privalo keistis.
Visoj toj istorijoj daugiau klausimu nei atsakymu:
1. Kaip irodys surinktu duomenu teisetuma? Juk net jei jus pagaus vairuojant absoliuciai girta ir israsys bauda, dar nereiskia kad jus kaltas – gali buti, kad alkotesteris nesertifikuotas metrologu ar nepraejes planinio metrologinio patikrinimo, policininkai padare proceduriniu pazeidimu ir t.t – tokiais atvejais bausme teisme anuliuojama. Siuo atveju negirdejau, kad Lietuvoje butu sertifikuota bent viena programine iranga, fiksuojanti p2p srautus bei besisiuncianciu IP tikruma.
2. Kaip irodyti, kas vykde siuntimo procesa? IP rodo zmogu, su kuriuo pasirasyta interneto tiekimo sutartis. Pvz pas mane laido gale stovi bevielio interneto routeris. Interneto tiekejas mato tik jo MAC (kuri as galiu keisti kada tik panorejes), bet nieko nezino apie prie jo prijungtus kompiuterius. Ka daryti, jei mano kaimynas nulauze mano WiFi slaptazodi (o tokiu atveju ne viena zinau) ir be mano zinios naudojasi mano internetu kada tik panorejes? O teko girdeti tokiu atveju, kai “auksarankiai” technikai irengia vartotojams WiFi iranga be jokiu slaptazodziu arba su standartiniu?
3. Taip ir nesupratau, uz kokia kurinio dali (procentais ar dar kaip nors) jau galima bausti? Jei as nusikopijavau 2 zodzius is sio blogo – ar tai jau piratavimas (juk as nukopijavau dali autorinio kurinio)? Jei as nusikopijavau 2-3 kurinio natas – ar as jau piratas? Juk turbut supranti, kad tokios smulkios kurinio dalys dazniausiai net neleistu atrinkti originalaus kurinio.
4. Jei as nusikopijavau is blogo visa pastraipa, kurioje pateikiamas tik CK straipsnio tekstas (o jo nedraudziama platinti) – ar tai piratavimas? Nes tie patys W7 pilni failu, kurie yra laisvai ir nemokamai prieinami – pvz irenginiu tvarkykles, kurias kuria pats technines irangos gamintojas ir kuriuos galima nemokamai parsisiusti is to paties gamintojo svetainiu. Kaip galima irodyti, kad tas vienas ar du paketai, kuriuos as parsisiunciau (jei parsisiunciau tik kelis Mb informacijos) yra MS autorinemis teisemis saugoma dalis, o ne laisvai platinimami failai, ideti ir i W7?
5. Kitas idomus is tos pacios kurinio dalies isplaukiantis dalykas – man, pvz, parsiunte tik 1sec Vanilla Ice “Ice Ice Baby” dainos, kurioje tera boso melodija, kuri, savo ruoztu, yra visiska Queen “Under Pressure” boso melodija. Kurio autoriaus autorines teises as pazeidziau – Vanilla Ice ar Queen? Ar as atlikau dviguba nusikaltima?
6. Jeigu ant linko buvo parasyta “Mano vakarykstes foto.rar”, taciau parsisiuntes pamaciau, kad ten suarchyvuota kokia nors autorinemis teisemis saugoma daina – vadinasi as padariau nusikaltima vien tik parsisiusdamas ja (juk nezinojimas neatleidzia nuo atsakomybes?), nepaisant to, kad daina istryniau, kai tik pamaciau kad mane apgavo, ir jos net negalvojau klausyti? Arba kas, jei prie dainos pridedama autoriniu teisiu informacija yra klaidinanti? Kai delfyje buna salia straipsnio idetas muzikinis kurinys – is kur man zinoti, ar delfi tikrai ji platina legaliai, ar as pazeisiu autoriaus autorines teises?
7. Izangai – trumpas info apie tai, kaip veikia interneto narsykles – jos pradzioje parsiuncia reikiama puslapi ir visus jo paveiksliukus, issaugo juos jusu kompiuterio kietajame diske, ir tik tada parodo jusu narsykleje. Tai jei tas pats delfi ideda nuotrauka neturedamas autoriniu teisiu savininko leidimo ja platinti – visi, kurie atsidaro ta puslapi, automatiskai pasidaro piratais, kadangi ju kietajame diske liko tos nuotraukos kopija? Tas pats su informacija – galbut i lietuviu kalba straipsnis isverstas be autoriaus zinios ir leidimo, vadinasi mes visi darome nelegalios kopijos nelegalias kopijas.
8. Dar is tos pacios serijos, kaip irodyti, kad pats vartotojas samoningai siunte kurini, o ne koks nors virusinis botas veike foniniu rezimu, taip keldamas kieno nors ratio be jokios kompiuterio savininko zinios?
9. Jei jau bus prieita prie to, kad bus arestuojami kompiuteriai – kas atlygintu del to patirtus nuostolius, jei teisme paaiskes, kad visi LANVA irodymai yra sakemis ant vandens rasyti?
Tikiuosi teisiniu atsakymu is teisininko
Piratų “ideologiją” papildyčiau dar vienu kitu punktu. Žmonės atsisiunčia muziką, kad ją paklausyti prieš perkant. Lietuvoj muzikos įrašai nesąmoningai brangūs, o pasūla daugiau nei skurdi – iš užsienių galima nusipirkti 1,5-2 karto ir kartais netgi 5 kartus pigiau, čia muzikos CD. Bet kaip pirksi negirdėjęs..?
Yra ir kita kategorija – seni leidiniai, kurių seniai niekur nebenusipirksi, nebent naudotą eBay.
Apie programinę įrangą irgi turiu komentarą. Gali pirkti programą už 20000 litų (kaina – ne klaida), jei su ja uždirbi pinigus. Tačiau prieš tikintis gauti tokį darbą, turi kažkur išmokti dirbti tomis programomis. Jei nesi studentas, galimybės ribotos. Nori pasibandyti namie? Susirask “nulaužtą”. Galiu tvirtinti, kad tuo keliu ėjo kone visi vyresnio amžiaus specialistai – tai bene vienintelė galimybė neatsilikti nuo laiko. Arba tavo darbo vietą užims kitas, gudresnis.
Dar paradoksas – perkant “firminį” kompiuterį, operacinę sistemą gauni galima sakyti nemokamai, arba už simbolinę kainą, kokius 50 litų (mano Win’XP tiek nekainavo – greta buvo identiškas kompas be OS vos 20 Lt pigiau). Kiek iš tokios praktikos “patiria nuostolių” operacinių sistemų kūrėjai? Kodėl taip žiauriai skiriasi kaina perkant atskirai ir jau įdiegtą?
Sveiki,
noreciau pasakyti kad nereikia taip varyti ant LANVA ir ant jos vadovo. LANVA buvo ikurta tam ka ir daro, o pirmininkas neblogai atlieka savo darba (kiek atsirado issigandusiu vartotoju ir dabar bijos siustis). Manau yra dvi pagrindines problemos:
1) parsidaveliu ir/arba beprociu seimas, kuris nesvarstes normaliai priima istatymus. Visuomene tokiems istatymams yra nepasiruosusi ir atrodo kvailai is sono kai priimamas istatymas, kuriuo speju 98% kompiuteriu vartotoju tampa nusikalteliais. Ar normalioje valstybeje tokie istatymai butu priimami? Ar valdzia neturi ginti pilieciu daugumos? Ar turi ginti imones? As piratavimo nepateisinu, bet tai nereiskia, kad galima suteikti irankius daryti virtualu genocida!
2) Kovojama trumpalaikemis priemonemis, kurios nekeicia visuomenes poziurio o skatina priesiskuma ir kazkuria prasme piratavima. Uzdraustas vaisius yra skanesnis ir dabar taip ir kyla pagunda atkersyti ir dar labiau piratauti, padaryti kad nesusektu ir pan.. Reikia sviesti nuo mokyklos ir diegti, kad autoriu teises turi buti gerbiamos taip pat kaip ir teises i materialius dalykus, o salia to kovoti su serveriais arba stambiais platintojais. Bet kirsti per gyventojus ir dar grizes laikais tai amoralu.
P.S. Reziumuojant padekokime Kubiliui ir visam seimui;)
Ar sutinkate kad piratavimas skatina technologiju evoliucija (apsaugu, interneto technologiju, greiciai, hardweras, softas t.t.). Ekonominiu poziuriu piratavimas netiesiogiai kuria intelektualini turta ir tiesiogiai dalyvauja intelektualinio turto skatinimo paslaugos kuryme.
****Norejau pasakyti, kad bendras ekonominis rezultatas gaunamas tas pats, kaip be piratavimo(nors ir verte nera tolygi). Piratavimas veikia kaip paskirstimo aparatas kuris dalina gauta rezulta tam kam nepriklauso BET NEPRARANDA REZULTATO o sukuria kazka papildomai kitu saskaita.
Logiskas sprendimas butu investuoti i imones kuriancias apsaugas (produkta). O ne kreiptis i LANVA kuri nieko nesukuria bet naudoja resursus kad procesa pasukt atbulai.
Paprastai sakant investuojan i naujo produkto sukurima bus sukurtos darbo vietos kurios leis tiem piratam nusipirkt tai ka vagia.
Investuojant LANVA bus skatinamas tolimesnis piratu vystymasis, nes jie tures dar maziau pinigu.
Teigiama praktika yra Epic, Valve zaidimus kuriancios imones kurios investavo i apsaugas paziurekit i pardavimus.
piratu skatinimo praktija yra tos pacios MINOVA ir Pirate Bay paziurekit kiek ishaugo ju vartotoju skaicius po teismu.
[...] dėlioja rimtus argumentus ir prašo nenaudoti teisinių argumentų. OK, tada pereikim prie būties filosofijos ir laisvosios rinkos [...]
Manyčiau nepamirškime teisės teorijos pirmo kurso
kas yra teisė? Jeigu neprisimeni tai manau ne tau rašyti teisinį komentarą.
“# LANVA pati darė neteisėtą veiklą, nes pati siuntė/platino
Šiuo atveju „Microsoft“ yra visų autorių teisių savininkė ir turi teisę atitinkamas teises suteikti kam tinkama. Todėl LANVA veiksmai ir buvo teisėti – ji turėtų teisę atgaminti programinę įrangą, tam jokių papildomų Lietuvos institucijų ar teismų leidimų nereikia.”
“Todėl LANVA veiksmai ir buvo teisėti – ji turėtų teisę atgaminti programinę įrangą”
Hm, jei jie teisetai platino programine iranga, tai reiskia, kad kiti teisetai ja is ju gavo, ar ne taip?
“Todėl LANVA veiksmai ir buvo teisėti – ji turėtų teisę atgaminti programinę įrangą”
Jei iranga buvo platinama legaliai ar tai nereiskia, kad zmones ja GAVO LEGALIAI?
O jei aš nusiperku kompaktinę plokštelę, tai ar turiu ją tyliai klaisytis, kad niekas neišgirstu, ar galiu pasikvietes draugus ir kaimynus i puotą klausytis? Ar galiu savo puotoj padainuoti pvz U2 grupės dainą pritardamas su gitara, ar tai jau bus nusikaltimas?
O dieve!!! Aš gi į youtube.com svetainę esu pridėjęs savo filmuotų video, kur dainuoju ir groju gitara įvairių atlikėjų “cover’ius”. Greičiau pasakykite, ar tai nusikaltimas? Nes jei už kiekvieną dainą mane baustų – aš bankrotas! Ar turiu ištrynti savo įrašus iš youtube?
Atsiprašau: ištrinti*
Youtube, jei neklystu pati trina autorinių teisių pažeidėjus, tačiau mano manymu, dar 10 metų gali dėl nieko nesijaudinti, nes tuos įrodymus, kuriuos gauna Lanva, visus galima užginčyti ir jie nėra svarūs teisme (pvz.: naudojuosi routeriu su wireless, taigi betkuris privažiavęs prie mano namo gali siųstis ar platinti nelegalų softą su mano duomenimis), beto ir ISP nera suinteresuoti skleisti vartotojų duomenų, nes žmonės pabegs iš jų. Lanva nieko nepasieks, kol nepradės gavę menkiausią info, brautis į namus ir konfiskuoti kompiuterinės įrangos su tinkamais įrodymais, tačiau tai ne Lietuvai… Ne veltui amerikiečiai taip daro, nes suprato, kad kitaip nieko nebus.
P.S. kai taip atsitiks Lietuva gryš į akmens amžių, nes mažai kas įstengs nusipirkti visą legalią kompiuterinę įrangą. Todėl mažai kas suinteresuotas, jog taip atsitiktų.
Dar man kilo neaiškumų…
Neteisėtas meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) arba jų dalies atgaminimas, viešas paskelbimas, kitoks panaudojimas bet kokiais būdais ir priemonėmis nekomerciniais tikslais –
Kas galėtų būti traktuojama kaip kūrinio dalis? Pavyzdžiui dainos priedainis? Akordų seka? Nata…? Knygos puslapis, sakinys, žodis, raidė…?
Jei aš pasikviečiau draugų būrelį savaitgalį praleisti su gitara, padainuoti, kaip galėčiau autoriaus sutikimą gauti? Ar turiu kreiptis į tuos atlikėjus , kurių dainas dainuosim (REM, U2, Johny Cash, Bob Dylan…) ar iš LANVA galėsiu gauti leidimą visiem kūriniams?
Ir nuo kelių žmonių prasideda “viešas atlikimas”? Jei mane dainuojantį girdi žmona ir vaikai – tada dar ne viešas, bet jei dar girdi dėdė Fedia iš antro aukšto – jau viešas?
labas is kur gavo ip mano kas per h… ir netisti gavo IP adresas? as nekad ne buvou Linkomanijos vartotju o kas del WINDOWS 7 microsoft pasi lezja atisjut test pvz: WINDOWS 7 90 dey ir kita
va nurad kas nori free WINDOWS 7 90 dey ir ka dabar LANVA paskis is sita?
http://www.microsoft.com/business/thenewefficiency/product/default.aspx?CR_CC=100181835&mtag=MSC_NDGP
Šioje visoje istorijoje yra keli kalbliukai. O ponas autorius pasvaisšiojo kaip ir būdinga daugumai teisininkų, kurie kaip reikia suprati baigę teisę bet užsiima velniai nežino net kuo.
Ar LANVA yra įstatymu sukurtas organas? ar LANVA yra gynėjas ar lobistas ir naudos siekėjas? Lanva yra asocijacja tai yra viešas juridinis asmuo, tačiau savo veikla ji labiau primena nevisai viešą asmenį.
Kiek man žinoma visą informaciją LANVA surinko uTorrent programa, tačiau šios programos License agreement yra nurodoma jog programa gali būti naudojama tik nekomerciniais tikslais, taigi dar reiktų gerai pasiginčyti ar anstolis ir pati LANVA teisėtai užfiksavo ir surinko įrodymus. Klausimas kodėl nebuvo naudoas specialus hardware o ne software fiksuoti ir rinkti įrodymus?
Taip pat analizuojant vėlesnią informaciją panašu kad tai buvo viesųjų ryšių triukas, kuris baigėsi taip ir neprasidėjęs. Kaip teisininkas jūs propoguojate intelektinių teisių apsaugą, bet dar svarbiau turėtumete propaguoti teisingo ir teisėto proceso idėją, tačiau savo pasisakymais panašu kad sukate į klaidingų įstatymų klaidingo taikymo mišką. Linkime sekmės jame nepaklysti.
Sveiki,
Pagyrimai abiems pusems. Diskusija verta demesio.
Konkreciu atveju, nera ka ir aiskintis. LANVA negales irodyti, kad zala buvo padaryta, nes negales irodyti, kad 1. Pilna versija buvo parsisiusta 2. ta versija buvo suinstaliuota ir naudota daugiau nei 30 dienu.
Parsisiusti MSW 7 galima nemokamai ir naudoti kuri laika, tai platinimas nelegalus negali but.
ir seip, apie tai, kad autoriaus teises yra saugomos, pranesama tik pradejus instaliuoti (diegti) programa.
Seip berasydamas dar pagalvojau. Tarkim siunciuosi filma “ABC”, kaip man zinoti, ar autorius sutinka, kad as ji siusciausi, ar tai nelegali kopija?
P.S. Nenoriu izeist autoriaus, bet drisciau abejoti ar autorius yra diplomuotas teisininkas. “jeigu įrodau esąs teisininkas, statot man gero viskio (tarkim, 0,7 Ballantines) butelį, jeigu ne ”
Ballantines yra neblogas viskis, bet yra zymiai geresniu 
. Kaip minejau, thumbs up abiems barikadu pusems, diskusija verta demesio.
Leave your response!
dažniausi raktažodžiai
senienos
paieška
naujausi įrašai
naujausios Jūsų mintys
dažniausiai žiūrėti
įrašų įvertinimai
Blogroll