Kur Lietuvos kariuomenės ir kitų valstybės institucijų gynybiniai veiksmai?

Jeigu susiduriate su žiniasklaida, tai nevargsiu ir neįtikinėsiu, jog Kremlius pastarosiomis savaitėmis vykdo aktyvius informacinio karo veiksmus, kurie tyčia ar netiesiogiai nukreipti ir prieš Lietuvą.

Informacinis karas yra sudėtinė modernios karybos dalis, todėl kaip Lietuvos Respublikos pilietis turiu teisėtus lūkesčius, jog Lietuvos kariuomenė tai supranta, įvertina ir imasi reikalingų gynybinių veiksmų.

Deja, kaip daugiau nei dešimtmetį dirbantis ryšių su visuomene (propagandos) srityje galiu tik konstatuoti, jog informaciniame kare Lietuva nesiima jokių aktyvių veiksmų, nesiima priemonių užkardyti agresoriaus informacijos sklaidos. Galiu tik viltis (negaliu patikrinti), jog vyksta situacijos stebėsena.

Priminsiu, jog kol kas vis dar turime veikiančią Lietuvos Respublikos Konstituciją, kurios XIII skirsnio 135 straipsnio II dalyje yra esminė teisės norma, leidžianti imtis aktyvių priemonių, stabdant agresoriaus informacinio karo veiksmus:

 Lietuvos Respublikoje karo propaganda draudžiama.

Galima tik priminti, jog to paties skirsnio 139 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga.

Norintiems pasiginčyti, kas yra „karo propaganda“, galima atsidaryti Tarptautinių žodžių žodyną, kur „propaganda“ apibrėžiama kaip:

filos., moksl., rel. ir kt. teorijų, idėjų skleidimas siekiant jomis ugdyti, veikti žmonių pažiūras, nuotaikas, skatinti tam tikrus veiksmus.

Pagal Lietuvių kalbos žodyną „karas“ yra (pirmoji ir šiuo atveju reikalinga reikšmė):

ginkluotas susidūrimas tarp valstybių ar didelių visuomenės grupių

Taigi, „karo propaganda“ šiandienos situacijos atveju yra:

ginkluoto susidūrimo tarp valstybių (Rusijos federacijos ir Ukrainos) teorijų, idėjų skleidimas siekiant jomis ugdyti, veikti žmonių pažiūras, nuotaikas, skatinti tam tikrus veiksmus

Kitaip tariant, visi Kremliaus kontroliuojamų žiniasklaidos kanalų veiksmai, kuriais siekiama veikti žmonių pažiūras, nuotaikas, skatinti tam tikrus veiksmus, yra draudžiami.

Turint tiesiogiai Konstitucijoje įtvirtiną draudimą tokius veiksmus atlikti, vienintelis klausimas, kuri(-ios) valstybės institucijos privalo šį draudimą įgyvendinti.

Todėl galiu ne tik retoriškai klausti – ką jau padarė ir daro Lietuvos kariuomenė, Lietuvos Respublikos Prezidentė, Valstybės saugumo departamentas, Vidaus reikalų ministerijai pavaldžios teisėsaugos institucijos, Ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos radijo ir televizijos komisija ir kitos šiuo klausimu reikalingą kompetenciją bei funkcijas turinčios valstybės institucijos?

Papildymas, 12:51
LR Konstitucinis teismas 2005 m. rugsėjo 19 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucinė informacijos laisvės samprata neapima karo propagandos, kurią draudžia Konstitucijos 135 straipsnio 2 dalis.

Papildymas 14:16
Komentaras paskelbtas portale 15min.lt

Papildymas 16:16
Pagal Karo padėties įstatymo 2 str. 4 p. karas – tai paskelbtas karas ar bet kuris kitas tarptautinis ginkluotas konfliktas, kurio dalyvė yra Lietuvos Respublika. Po vakar dienos Vladimiro Putino spaudos konferencijos, kurioje jis tiesiogiai įvardino Lietuvą kaip padedančią Ukrainai, Lietuva faktiškai tapo tarptautinio ginkluoto konflikto dalyve.
Papildymas 2014 m. kovo 10 d., 15:40
Kovo 5 d. Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ diskutavome ar ir kokiomis priemonėmis būtina riboti Kremliaus propagandą. Laidos įrašas čia, mano pasisakymas apie 26:45.

Pasidalinkite socialiniuose tinkluose

11 thoughts to “Kur Lietuvos kariuomenės ir kitų valstybės institucijų gynybiniai veiksmai?”

  1. „ginkluoto susidūrimo tarp valstybių (Rusijos federacijos ir Ukrainos)“ Kas šiuo atveju yra Ukraina? Ukrainos valdžia? Demokratiškai išrinkta? Sukylelių vyriausybė? Ukrainos žmonės? Tie kurie yra pro-rusiški? Tie kurie yra pro-europietiški? Kai šalyje vyksta kone pilietinis karas, negalima jos traktuoti kaip nedalomo vieneto. Taip pat negalima jums patinkančios visuomenės dalies nuomonę apibendrinti kaip visos šalies žmonių nuomonę. Gal jau laikas išaugti iš juodai balto komiksų pasaulio?

    1. No name iš Gibraltaro, Ukraina turi demokratiškai išrinktą parlamentą, kuris vykdo savo funkcijas ir niekas (bent jau esantys sveikame prote) nekelia klausimo dėl jo legitimumo

  2. Gal ir per velai parasysiu, taciau tik dabar uztikau si komentara.
    Ideja, kad Lietuvos Respublika tapo ginkluoto konflikto dalyve yra is tiesu labai abejotina, ne tik tartautimes teises prasme, bet ir sveiko proto kriterijumi. Pagal tokia logika pasaulis po balsavivimo JT Generalineje asamblejoje del Ukrainos teritorinio vientisumo yra kariaujantis. Zinoma iskyrus tas valstybes, kurios balsuodamos susilaike.

    1. Chessmate, kaip atsakytumėte:
      1) ar vyksta informacinis karas Rusija-Ukraina?
      2) (jeigu vyksta) ar [1] dalyvauja Lietuva?
      3) (jeigu nevyksta) kas yra Putino pareiškimas, jog Maidano kovotojai ruošiami Lietuvoje?

      1. Mano reakcija buvo tiesiog i pasakyma, kad Lietuva yra ginkluoto konfikto Ukrainoje dalyve, kas esu isikines yra netiesa. Del informaciniu karu, kaip ir kibernetiniu operaciju tikriausiai sutiksi, kad Lietuvos atveju, karo, tikraja to zodzio prasme, slenkstis nera perzengtas. Tikriausiai todel Estijai patyrus kibernetine ataka per 2007 ivykius Taline, NATO 5 str. nebuvo aktyvuotas, kaip ir nera aktyvuotas siuo metu (darant prielaida, kad vyksta “informacinis karas”).

        1. geras kontrargumentas, tačiau mano klausimo esmė ir yra – kada informacinės atakos atveju tas str. būtų aktyvuotas? niekada?

          1. Kaip bebutu gaila agresijos apibrezimo tarptautineje teiseje nera. Net Romos statutas nors ir numato agresija kaip karo nusikaltima nepateikia apibrezimo. Todel mums tenka pasikliauti savo istatymais, kurie pateikia ta vadinama slenksti. Pasipriesinimo agresijai istatymas isvardina atveju sarasa pagal kuri turime galimybe spresti ar teoriskai informacines priemones gali buti laikomos agresija. Tikriausiai labai sunku tai isivaizduoti nebent butu fizines pasekmes. Kadangi pats esi sios srities ekspertas tikriausiai galetum atsakyti i klausima ar is tiesu oficialios informacines atakos gali tureti tiesioginiu fiziniu pasekmiu kad butu galima jas pavadinti agresija pries valstybe ir naudoti ginkluota jega jas atremiant.

  3. tiesioginė fizinė pasekmė – gyventojų nuomonės pasikeitimas. su labai toli išplaukiančiomis išvadomis. sakyčiau, netgi pavojingesniais rezultatais, nei fizinė agresija.

    1. Tai nera fizine pasekme. Kaip nera ir diskomfortas, nuotaikos pasikeitimas ar kiti faktoriai

Leave a Reply

Your email address will not be published.