Romos katalikų vadovų komunikacijos klaida

Valstybinė statistika skelbia, jog Lietuvoje dominuoja Romos katalikų bažnyčia – iš Lietuvoje dirbančių 966 dvasininkų net 855 (88,5%) šių metų pradžioje priklausė Romos katalikų (lotynų apeigų) religinei bendruomenei. Net ir abejojant dėl visuomenės religinių jausmų akivaizdu, jog šis santykis parodo esminį religinių bendruomenių pasiskirstymą. Beje, įdomu tai, jog net ir nediskutuotinai mažėjant tiek Lietuvos gyventojų, tiek ir aktyviai praktikuojančiųjų katalikų skaičiui, Lietuvos RKB (Romos katalikų bažnyčios) „biurokratinis“ aparatas didėja – nuo 2003-iųjų iki 2010-ųjų dvasininkų skaičius padidėjo 8,6%.

Nors ir mažėjanti, tačiau išliekanti dominuojančia religine organizacija RKB pastaraisiais metais sulaukia vis daugiau antpuolių tiek iš įvairių visuomenės grupių, tiek iš žiniasklaidos, kuri atviros ar paslėptos reklamos neperkančias įstaigas tradiciškai linkusi pasirinkti aršios kritikos taikiniais. Nieko stebėtino, jog ir a.a. Algirdo Brazausko mirtis bei su ja susiję RKB sprendimai tapo naujos kritikos lavinos situacija. Stebina tai, jog Lietuvos katalikų lyderiai tokioje aplinkoje patys darė komunikacijos klaidas, kurias oponentai noriai išnaudojo…

Vyskupų sprendimo motyvai

Dabar, post factum, siūlyčiau nuosekliai perskaityti tris vertus dėmesio tekstus. Chronologine tvarka:

Visi realūs ir neformalūs sprendimo motyvai geriausiai išdėstyti Tomo įraše. Algirdo Brazausko noras būti įneštam į katedrą – tai dar vienas jo prisitaikėliško gyvenimo būdo etapas, kai reikšmingu momentu norima susitaikyti ir su Dievu. Čia kaip niekada man patinka tvirta ir aiškias gailestingumo ribas brėžianti bažnyčia, kuri išlieka prie savo vertybių.

Ir iš tiesų, kaip galima Algirdą Brazauską laikyti rimtu kataliku, kai jis drįso lrytas.lt sakyti, jog:

– Ar jūs einate išpažinties?

– Ne. Aš pats su savimi pasikalbu. Manau, kad išsilavinę žmonės nelabai beeina išpažinties.

Išsakyti savo nuodėmes kam – eiliniam žmogeliui?

Negi tas, kuris išklauso, yra nuo Dievo? Juk žinome – visokių yra Dievo tarnų. O komunija kai kur jau yra suteikiama visai bažnyčiai, be išpažinties.

Formalūs reikalavimai ir aptakus formulavimas – pagrindinio sprendimų priėmėjo Vilniaus arkivyskupo laiške, o ganėtinai rimtą motyvą išdėstė ir Kauno arkivyskupas – gana ženkliai RKB narių daliai Algirdas Brazauskas yra joks autoritetas, gal net priešingai, todėl jo perdėm didelis garbinimas būtų sutiktas aiškiai neigiamai. Gal net pasikartotų ir viešos protesto akcijos bažnytinių iškilmių metu.

Sprendimo viešinimo ir krizės valdymo klaidos

Faktas kaip blynas – Lietuvos Vyskupų konferencijos plenarinis posėdis birželio 28 dieną buvo suplanuotas iš anksto. Tad vyskupai iš tiesų turėjo puikią progą apsvarstyti visus sprendimo motyvus už vienokią ar kitokią anapilin išėjusiojo pagerbimo tvarką. Akivaizdu, jog nuo to ir buvo pradėta – informaciniame pranešime konstatuota, jog posėdis prasidėjo nuo maldos už Prezidentą.

Bene pagrindinė vyskupų klaida – nenoras paaiškinti sprendimo motyvų. Gana taikliai tai atspindi delfi.lt kalbinto Vilniaus vyskupo Juozo Tunaičio atsakymai (pažymėtos svarbios vietos):

<…> Apsvarstėme viską gerai ir nutarėme pasiūlyti, kad nereikėtų nešti į Katedrą

<…> Bažnyčios atstovai taip nutardami „turėjo savų racijų“

<…> Pradžioje mes iš karto taip pasakėme. Turime savų racijų ir taip nusprendėme

Klausiamas, kodėl negalima atskleisti apsisprendimo priežasties, vyskupas nenorėjo aiškinti: „Nieko negaliu, čia jau apsvarstėme viską gerai ir nutarėme pasiūlyti, kad nereikėtų nešti į Katedrą. Čia yra mums patiems tik žinomos racijos ir jums aiškinti aš nenoriu“.

Jis taip pat teigė, kad jeigu ir būtų nutarta nešti karstą į Arkikatedrą, būtų labai sunku suvaldyti procesą techniškai.

<…> Mes jau iš anksto buvome tą aptarę, kad to chaoso nedarysim. Bet kaip dabar ir posėdyje pasirodė, jeigu būtume ir leidę, nebūtų buvę galimybių, bet čia tik jie (Prezidentūra, Užsienio reikalų ministerija – DELFI) gali paaiškinti. Ir užsienio svečiai, ir visa kita – jiems ir dabar nepaprastai daug derinimo ir visokių sunkumų iškyla…

<…> karstas į bažnyčią nebūtinai nešamas ir tuomet, kai miršta ne valstybės vadovas.

Popkultūros visuomenėje kažkas drįsta nekomentuoti savo sprendimo! Šiuolaikinei žiniasklaidai nėra ir negali būti skanesnio preteksto apkalti visomis pasaulio nuodėmėmis. Telieka perskambinti visiems, kam netektis yra netektis ir prašom – pralaimėjimas 0:6 garantuotas… Kitokios nuomonės yra, bet jos komunikacijos krizei įsiliepsnojant lieka nuošalėje.

RKB komunikacija tylėjo nepateisinamai ilgai – komentavo kas tik nori ir apie ką tik nori, todėl procesas liko nevaldomas. Tik po dviejų dienų sureaguoja Kauno arkivyskupas – ir tai ne viešai savo vardu, o tik interviu forma katalikiškajame portale bernardinai.lt.

Ir tik po laidotuvių, praėjus 4 dienoms (!) po krizės pradžios, savo poziciją viešai laišku išdėsto Vilniaus arkivyskupas. Gynybai pasirinktas principas „apie mirusįjį tik gerai arba nieko“ yra tinkamas, tačiau komunikacijos krizės akivaizdoje tai tolygu ramiai stebėti aršiai liepsnojantį laužą, sakant, kad jis pats nurims. Žinoma, laužas nurims, tačiau jame degančios malkos tikrai sudegs.

Tai, ką viešai ir atvirai savo tinklaraštyje surašė Tomas Viluckas, turėjo būti aiškinama ir viešai deklaruojama iš karto, kai tik paaiškėjo, jog žiniasklaida kabinasi ir krizė kyla. 5 dienos – totalus pralaimėjimas viešojoje erdvėje. O gaila, nes viešas ir aktyvus RKB sprendimo viešinimas galėjo uždirbti pagarbos ir sustiprinti pagarbą organizacija. Dabar, grynai dėl nesugebėjimo dirbti XXI amžiaus ritmu, RKB gavo stiprų niuksą.

Verta priminti komunikacijos krizės valdymo pagrindus:

  1. krizės situacijos konstatavimas;
  2. krizės valdymo komandos įsijungimas (sudarymas);
  3. sulaikantis pranešimas (angl. holding statement);
  4. parama/užuojauta nukentėjusiems;
  5. krizės neutralizavimo veiksmų planas ir jo įgyvendinimas;
  6. rezultatų įvertinimas.

Iš šono vertinčiau, jog RKB atveju [1] pavėlavo apie 1-2 paras, [2] nebuvo iš viso, [3] (Sigito Tamkevičiaus interviu) pavėlavo mažiausiai parą, [4] (Vilniaus arkivyskupo atsiprašymas) tiek pavėluotas, tiek išreikštas netinkama forma; [5] vėlavo 3-4 paras.

wp-content/uploads/2010/07/vilniaus_katedra.jpg96

Pasidalinkite socialiniuose tinkluose

14 thoughts to “Romos katalikų vadovų komunikacijos klaida”

  1. Geras analitinis straipsnis 🙂 Ypač tiko man, nes 1,5 savaitės buvau atitrūkęs nuo civilizacijos. O šiaip bažnyčia visada garsėjo konservatyvumu, tai nieko nuostabaus, kad dar vis nespėjo įžengti į XXI a. O gal bažnyčios tarnai taip susirūpinę dvasios reikalais, kad dabartinių realijų nemato 😀

  2. Nuosirdziai dekingi esame uz atviruma,aiskuma Jusu straipsnyje…Tai veikia,kaip balzamas ant zaizdu…

  3. taikliai pastebeta del izulumo isdristi ziniasklaidai nepakomentuoti sprendimo motyvu 🙂 nors ir pritariu RKB sprendimui, pradzioje maniau, kad jie privalo paaiskinti visuomenei, kodel taip nuspresta. taciau dabar vis labiau esu linkusi pritarti manantiems, kad RKB turi teise tvarkytis savo reikaluose kaip jai atrodo, nederindama ir neatsiprasinedama tu, kurie siu sprendimu net nesugeba gerbti.

  4. nevaikstau i ispazintis bet gerbiu baznycia. paskutinis baznycios poelgis tik sustiprino pasitikejima:) kodel ji turi buti POP??paziureciau ka tau pakomentuotu viešoje erdveje musliku mula arba korano šariato teismas…senai butu klanas kraujo ir kruva galvu:)) idealistas tu

  5. irasas kaip pr pradziamokslis – visai nieko
    man asmeniskai baznycios sprendimas – su komentarais, ar be ju – autoriteta sustiprino (beje esu netikintis, taciau gerbiu religija labai – taip pat gerbiu ir islama, todel su stb is principo nesutinku)
    reikejo komunkuoti, ar nereikejo – nezinau, tik speju, kad daugumai tikrai praktikuojanciu kataliku sprendimas greiciausiai buvo aiskus ir nekomunikavimas ju neveike (veike tuos, kurie jau apkresti ateizmo bacila ir senus refleksus jiems ziniasklaida zadino)
    ziurint is auksciau – ar ne per anksti sokti ant bendrijos, pragyvavusios du tukstancius metu, kapo? (ypac tokiems, kuriu profesija atsirado vos pries pora simtu metu:)

  6. dabartineje visuomeneje religija smarkiai stumiama i sona, o pati kataliku baznycia (kaip tai buvo amb atveju), lygioje vietoje sugeba paslysti, kas visiskai nemotyvuoja jaunimo tapti jos nariais. is tiesu, tam ir poreikio senai nebera.

  7. Praktikuojanciais krikscionimis tapti, sutinku, nemotyvuoja jaunimo:) Bet amzinai jauni jie nebus,kaipo ir amzinai gyvi:) Subrende jie ( jeigu liks gyvi ir neparsiduos šetonui už skatikus ) prades ieškoti su kuria religine kultura jie tapatus. Ir suras kryziaus zenkla, kuri ir nores matyti savo kelio pabaigoje….O gal nores pamatyti menuliuka ? arba raudona zvaigzde? 🙂 Dalis kvailu mergšiu su parandžomis tai tikrai. Na bet moterys tam ir moterys, kad nežinotu ko nori 🙂

    to kestutis: kai pamatysi savo bendražygio smegenis ar žarnas besivoliojančias pakeleje ir palydimas aidinčiu “aaallaaccchhhh….” tada ir tu galvosi kitaip….

  8. Noriu pataisyti kelis netikslumus. Pirmąjį interviu Lietuvos televizijai apie prezid.A.Brazausko laidotuves daviau birželio 29 d. Birželio 30 d. daviau interviu Lietuvos televizijai, TV3, Balsui, Dienai ir Bernardinams. Išsamiausiai interviu pristatė tik Bernardinai.
    Pagarbiai Arkivyskupas S.Tamkevičius

  9. “Gynybai pasirinktas principas „apie mirusįjį tik gerai arba nieko“ yra tinkamas” ??????? kaip jis gali būti tinkamas, kai manyti blogai (kas buvo netiesiogiai pareikšta) iš principo nesuderinama su krikščioniška etika – ar neturėjo vyskupai velionio nuodėmes palikti dievo, o ne savo teismui???

  10. Kai atsisakė nešti karstą į Katedrą buvo visiškai suprantama kodėl. Šiuo metu nelabai skaičiau naujienas, bet čia kuriama problema iš nieko.

  11. Pries pora menesiu savo bloge parasiau toki posta draugams- tikiuosi, kad nestugauju ir i tema. Atsiprasau, kad nenaudoju lietuvisku diakritiniu zenklu ir del neformalios kalbos.

    Kam reikia Dawkinso, jei turi Backi?

    Romos Kataliku baznyciai- ne patys geriausi laikai. Vakaru Europoje ju beveik nebera- ko nepadare Liuterio ordos, pabaige modernusis svietimas ir auklejimas. Skandinavai, vokieciai, belgai, prancuzai, britai jau seniai netiki jokiomis religinemis nesamonemis ir i baznycias neveiksto. Tik 3% danu ir 5% svedu kas savaite vaiksto i baznycia, tik apie 10% belgu, vokieciu ir prancuzu, ir net Pietu Europoje, kuri visada buvo laikoma kataliku bastionu, lankomumas nesiekia ketvirtadalio populiacijos (24% Ispanijoje). Net italu ir tu tik 30% nusivelka iki baznycios sekmadienio ryta. Nereikia ne sakyti, kad lankomumo trendas neigiamas, ir stipriai neigiamas- senoj, tikintii karta iskeliauja pas Jehova, o jaunoji karta meldziasi Apple Store’uose.

    Sitie skaiciai- is 2004 metu Gallup apklausos. Esu tikras, kad 2010 metu situacija gerokai blogesne.

    Romos Kataliku baznyciai nelengva ir Lietuvoje. Gallup skaiciai iskalbingi- lenku lankomumas 63%, lietuviu- 14%. Teisus buvo baznycios patriarchas, sakydamas, kad Mindaugas neprieme gerosios naujienos i sirdi. Neprieme, ir mes nepriemem. Taip ir neprarijom mes to kryziuociu importo iki galo, tik gaila, kad Apsvietos banga (lenku deka) neatsirito iki musu, ir Lietuva savo laiku netapo protestantiska. Palyginimui, protestantiskose Latvijoje ir Estijoje baznycias lanko 2-3 kartus maziau zmoniu- 4% ir 7%. Teigiama Liuterio reformos itaka visuomenes svietimui ir modernizavimui yra neispasakytai didele. Todel estai ir isiveda eura, o mes su lenkais- dar ne.

    Kataliku spauda, komentuodama Gallup skaicius, teigia, kad baznyciu lankomumas ne visiskai tiksliai atspindi realia padeti- nors tik 3% danu vaiksto i baznycias, net 73% ju teigia pasitikintys baznycia kaip organizacija ir institucija.

    Fine, viska jie daro teisingai- blogu skaiciu sviesoje visada reikia rasti pozityvu spin’a. Ir negali sakyti, kad rodiklis nera svarbus- kai virs 70% populiacijos pasitiki kazkokia organizacija, jokia sveiko proto vyriausybe nesiims veltis su ta organizacija i konfliktus- nurezti finansavimo, uzsiundyti prokuroru. Didzioji dalis saliu palieka Romos Kataliku baznycia ramybeje- ji vis dar turi didele itaka visuomenei, ir geriau su ja neprasideti (dziugina tik ne taip seniai buves belgu policijos isstojimas, kai jie be jokios baimes paeme ir padare krata pas pedofilus baznycioj- Vatikanas pazviege, bet nieko padaryti negalejo, o belgams buvo lygiai vienodai).

    Pasitikejimo baznycia procentas Lietuvoje taip pat buvo aukstas- anot Vilmorus, birzelio pradzioje baznycia pasitikejo 63% lietuviu. Milziniskas skaicius- tik ant jo, it ant Petro-Uolos, laikesi Romos Kataliku baznycia Lietuvoje.

    Atrodo, pozicija nepajudinama, svyra rankos net ateistini autobusa organizuoti.

    Enter Audrys Juozas Backis.

    Net ir suvokdamas, kad visa ta istorija su Brazausko karstu ir Katedra buvo tiesiog neitiketinai kvailas nupirdusiu seniu sprendimas, negaliu nesizaveti Maestro Backio virtuoziskumu griaunant baznycios autoriteta. Operacija igyvendinta taip tiksliai, taip laiku, ir taip taikliai, kad atrodo, jog Backis yra kazkokios 600 metu trunkancios Gediminaiciu-Masonu-Liuteronu slaptos operacijos agentas, kantriai 50 metu laukes progos kirsti coup de grâce Romos Kataliku Baznyciai Lietuvoje.

    Backis negalejo pasirinkti tinkamesnio laiko. Romos Kataliku baznycia kencia nuo turbut blogiausio PR’o per paskutinius 1000 metu (ko gero, blogiau buvo tik tada, kai jie du popiezius- viena italu/prancuzu, kita- anglu olandu- runnino kokiam 12 amziuj)- pedofilai, moteru diskrimancija, nepopuliarus popiezius- atmosfera tikrai ielektrinta. Ir nors lietuviai neasocijuoja globaliu naujiennu su lokalia baznycia, geresnes emocines dirvos tiketis nebuvo galima.

    Itin tiksliai buvo parinkta ir kircio vieta- duris tiesiai i sirdi. Turbut Agentas Backis svarste dvi galutinio baznycios nuzudymo opcijas- ar paviesinti, kad Kedi nuzude pedofilai vyskupai, ar vistik Brazausko korta suzaisti.

    Backis pasirinko teisingai- su Kedziu situacija nevienareiksme, dalis zmoniu nepatikes, dalis zmoniu is vis pavarge nuo tos istorijos, ir siaip kazkaip ne visai elegantiska. O va su Brazausku Backis pataike tiesiai i desimtuka- jokiu klausimu, jokios kontroversijos, visiskas aiskumas- visa Lietuva aiskiai pamate, kokie slykstus tie klerikalai. Ir ne tik pamate- pajaute, mat Brazausko mirtis ir laidotuves didziajai daliai salies populiacijos buvo stiprus emocinis momentas, tam tikra prasme ir istorine-dvasine rekolekcija- vis tik epocha baigesi. Net ir didziausi Brazausko oponentai pagarbiai lenke galva- gerai senis pavare, nieko nepasakysi. Zodziu, tauta buvo trims dienoms suvienyta, tauta gedejo Prezidento, tauta suprato, kad Brazauskas buvo ju tetis. Ar gali buti geresne vieta ir laikas visam sitam tauta vienijanciam jausmui priespastatyti Baznycia? Ko gero, ne. Desimt is desimt, geriau uz Kedi.

    Ir svarbiausia, visu svarbiausia- Agentas Backis kirto ne per lankomuma, ne per tikejima dievu- jis kirto per didziausia Baznycios turta, vienintele atrama- visuomenes pasitikejima Baznycia kaip organizacija. Isties, genialus zingsnis- jautresnes, skaudesnes ir svarbesnes vietos tiesiog nera. Visa Baznycia stovi ant to pasitikejimo. Visa baznycios dabartis ir ateitis stovi ant to visuomenes pasitikejimo. Baznycia daugiau nieko neturi (neturejo). O Backis, it koks dangoraiziu sprogdinimo specialistas is Discovery, tiksliai zinojo, po kuria kolona deti dinamito, kad visas Petro pastatas graziai susileistu i dulkiu debesi.

    Akylesni ziniu stebetojai nepraleido ir papildomu virtuozo pastangu, turejusiu uztvirtinti operacijos “Brazauskas” pasiektus rezultatus. Nepraejus ne desimciai dienu, is sakyklos tas pats Backis apsiko Karaliu Mindauga. Sakyciau, kad gal kiek overkill- tauta, dar apspangusi nuo pamatu sprogdinimo per Brazausko laidotuves, beveik nesureagavo- per daug siurrealu viskas.

    Geriausiai apie projektu sekme kalbeti skaiciais. Per ne pilna menesi- isties, tris savaites- Backis sugebejo nurezti net 14 procentiniu punktu nuo pasitikejimo baznycia- jis krito nuo 61% iki 47%. Backis zino, kad draugai ateina ir nueina, o priesai lieka- todel matyt dziaugiasi matydamas, kad baznycios priesu tiesiog padvigubejo- atvirai nepasitikinciuju tiesiog padaugejo nuo 12 iki 25 procentu.

    Atkreipkit demesi, kad Backis neteko 14 procentiniu punktu, ne 14%. Tai reiskia, kad jis neteko puses milijono zmoniu pasitikejimo- birzelio pradzioje baznycia pasitikejo 2 milijonai zmoniu (61% nuo 3,3 milijono), dabar- 1,5 milijono zmoniu (47% nuo 3,3 milijono). Jis neteko 23% klientu. Per tris savaites. Demolition Man.

    Joks Liuteris, jokie KGB vyrai niekada nera pasieke tokiu rezultatu. Backis turbut perspjove net British Petroleum, nusikusius visa Karibu pakrante nafta. Net BP nesugebejo prarasti tiek populiarumo tasku, tiek rinkos dalies, tiek klientu per toki trumpa laika.

    Juokingiausia, kad Baznycios nupirdeliai tikrai taip neskaiciuoja, ir tikrai nesuvokia padarytos zalos masto. Esu isitikines, kad jie isdidziai mano, jog cia nieko tokio, baznycia ne biznis, ir gerai, kad nepasidave spaudimui, o liko istikimi principams. Labai gerai- tai reiskia, kad jie nesiims jokiu veiksmu, kad nors kazkiek suvaldyti ta krize. Jie sedes ir nieko nedarys, o baznycia tiesiog ramiai susmuks i minksta lavona.

    O Baznycia is krizes issukti tikrai buvo galima, imanoma, o krizes valdyma vykdant profesionaliai, galima buvo net ir naudos ispesti- pasigerinti net birzelio pradzios skaicius, gal net ir lankomuma. Vatikano vietoje, skubiai ir viesai Backi istremciau i Uganda, vietoj jo Lietuvos Baznyciai vadovauti pastatyciau populiaruji Ricka Doveika ar charizmatiskus, internet-savvy Bernardinu vienuolius, ir voila- tie rebiatos greitai aveles atgal Baznycion suvarytu, ir dar nauju pagautu. Aisku, niekas to niekada nedarys- nei problema ten suvokiama, nei jos mastas, nei gebejimu, lankstumo ar noro ten esama. Labai smagu.

    Zalos masta tikrai sunku ivertinti- manau, kad bet kokie vertinimai yra optimistiniai. 23% klientu netektis siandien- visiskas kolapsas po desimties metu, skaicuojant tiesiog statistine eksponente. Manau, kad sita operacija turi negriztamu pasekmiu Baznyciai, ypac vertinant tai, kad 15-35 metu amziaus grupeje, kuri ir taip jau nebuvo itin religinga, ir jau abejojo ta baznycia, smugis buvo itin stiprus, ir ten turbut nepasitikejimo procentas siekia kokius 75%. Tokie skaiciai dazniausiai turi eksponentine raida- vienas prarastas klientas siandien reiskia 5 prarastus po 10 metu (arba 25, priklausomai nuo eksponentes laipsnio).

    Greiciausiai tai reiskia, kad po 10 metu turesime ne daugiau nei 5% baznycia lankanciu, ir ne daugiau nei 25% baznycia pasitikinciu. Tie skaiciai nebutu tokie blogi, jei Backis nebutu viena ranka nupjoves puses milijono zmoniu pasitikejima.

    Kam reikia Dawkinso, jei turi Backi. Lietuvos ateistai gali pasiimti alaus, atsisesti, ir tiesiog grozetis reginiu- nieko nereikia daryti, Backis viskuo pasirupino.

Leave a Reply

Your email address will not be published.