XXI a. kasdienybės dienoraštis

Kada sulauksime rusiškų tankų?

Kaip ir Artūrui, ir man patiko Arūno Brazausko palyginimas apie prabėgusius dvidešimt metų po nepriklausomybės atkūrimo.

Susimąsčiau ir pagalvojau – galbūt yra daugiau panašumų? Ir iš ties keletą radau – tai karinga pradžia (Tarybų Rusija, bermontininkai ir Lenkija prieš sausio 13-ąją ir Medininkus), politinių jėgų pokyčiai (pirmieji Seimei, A.Smetonos perversmas ir Sąjūdžio pralaimėjimas), ekonomikos bėdos (bankų griūtis, Rusijos ir JAV krizės, ekonominis sunkmetis).

Įdomiausias, žinoma, yra tarpukario Respublikos saulėlydis, kurį dabar ir galime projektuoti savo laikmečiui. Daug kam kyla noras ieškoti paralelių, tačiau akivaizdu, kad situacija pasaulyje kita, kitos ir agresijos priemonės. Kaip matyti iš tiesioginio palyginimo, dabar turėtume bijoti 2012-ųjų liepos, tačiau žymiai svarbiau būtų palyginti ūkio padėtį – kiek jis buvo (ne)priklausomas tarpukariu ir kokią situaciją turime šiandien?

Bendras sąrašas atrodo taip:

Įvykis Dienų po pradžios Data
Atkuriamasis Seimas -1 1990.03.10
LR įkūrimas/atkūrimas 0 1918.02.16
/
1990.03.11
LR pripažino Vokietija 272 1918.11.15
įkuriama LR kariuomenė 280 1918.11.23
sausio 13-oji 308 1991.01.13
LR pripažįsta Islandija 337 1991.02.11
sutartis su Rusija 505 1991.07.29
Medininkų žudynės 507 1991.07.31
LR tapo Jungtinių Tautų nare 555 1991.09.17
Steigiamasis Seimas 819 1920.05.15
sutartis su Rusija 877 1920.07.12
Sąjūdžio „pravalas“ 1992-aisiais 990 1992.11.25
paliaubos su Lenkija 1017 1920.11.29
išvyko paskutinis TSRS karys 1269 1993.08.31
LR tapo Tautų Sąjungos nare 1314 1921.09.22
sukilimas Klaipėdoje 1788 1923.01.09
pasirašyta Europos sutartis su ES 1919 1995.06.12
bankų krizės apogėjus 2110 1995.12.20
A.Smetonos perversmas 3226 1926.12.17
Rusijos krizė (defoltas) 3081 1998.08.17
JAV krizės pradžia 4269 1929.10.25
Lietuva tapo NATO nare 5132 2004.03.29
Lietuva tapo ES nare 5165 2004.05.01
ekonominis sunkmetis 6749 2008.09.01
šiandiena 7282 2010.02.16
Vokietijos ultimatumas 7702 1939.03.20
Vilnius grąžinamas LR 7906 1939.10.10
Rusijos ultimatumas 8154 1940.06.14
TSRS armija okupuoja LR 8155 1940.06.15
dabar TSRS okupacija būtų… … 8155 2012.07.08

Ką įdomaus galima pastebėt?

  1. antroji Respublika žymiai sunkiau gyveno pirmuosius metus – ir aktyviai kariavo, ir prarado dalį teritorijų;
  2. trečioji Respublika greičiau integravosi į tarptautinę erdvę – buvo pripažinta, tapo Jungtinių Tautų nare. Beje, abiem atvejais pirmiau tenka išsiaiškint su kaimynais, tik vėliau pradedama kalba su tarptautinėmis organizacijomis;
  3. abiejose Respublikose buvo „suvalgyti“ nepriklausomybės autoriai – abiem atvejais kalti buvo patys autoriai…
  4. praktiškai tuo pat metu Respublikas užklupo ekonominės krizės;
  5. antroji Respublika nesugebėjo sukurti regioninio gynybinio/ekonominio darinio, todėl į ją pradėjo kėsintis agresyvūs kaimynai…

Visi tikslūs skaičiai – „Excel“ byloje.

6 Comments

  1. austras

    Gerbiamas Liutaurai, norėčiau paklausti kokius įžvelgiate panašumus tarp Jūsų vartojamų terminų “antroji Respublika”, “trečioji Respublika” su Jūsų neminima, tačiau kaip suprantu, kažkur hipotezėje esančia “pirmąja Respublika”?

    Matot, “pirmoji Respublika”, Žespospolita, arba Abiejų Tautų Respublika buvo aristokratinio kosmopolitinio elito produktas ir neturėjo nieko bendra su moderniąja tautine valstybe ir jos kūrėjais -beveik vien iš valstiečių kilusia nacionalistine inteligentija. Jei vartojate sąvokas “antroji ir trečioji” remdamasis prancūzų istorine tradicija (Penkios Prancūzijos Respublikos), tai turiu pastebėti, kad visos penkios Prancūzijos Respublikos kūrė vienokią ar kitokią nacionalinę Prancūzijos valstybę, ir todėl ši istorinė tradicija neturi nieko bendra su jūsų hipotezėje kažkur esančia “pirmąja Respublika”. P.S. Mane asmeniškai visad žavėjo lietuviškos valstietijos bandymas atsiremti į praeitį – LDK, nors valstietija LDK istorijoje nebuvo veikiantysis subjektas. O XIX amžiuje, valtietijos ir aristokratinio elito valstybingumo koncepcijos, ne be carizmo politikos pastangų, visiškai išsiskyrė.

    Plačiau apie tai, pavyzdžiui:

    http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/emotieka-carizmas-lietuvai-buvo-zalingesnis-uz-sovietizma.d?id=29009663

  2. austras

    Abiejose Respublikose buvo „suvalgyti“ nepriklausomybės autoriai – abiem atvejais kalti buvo patys autoriai…

    Nepriklausomybės akto signataras Antanas Smetona 1926-1940 metais buvo autoritarinis nedemokratinės valstybės vadovas ir tikrai nesijautė, Jūsų žodžiais tariant, “suvalgytas”. Jis pats su apetitu “suvalgė” nemažai nepriklausomybės akto signatarų, nes visiškai suvaržė politinį valstybės gyvenimą.

  3. Liutauras

    austrai, pirmąja Respublika aš laikau ATR būvį po 1791-ųjų Konstitucijos priėmimo. o dėl Smetonos – tragiškomiška, kad jis pats suvalgė save, t.y. nusprendęs daryti perversmą sugadino visą savo ankstesnį darbą

  4. austras

    Liutaurai, bet Jūsų minima Pirmosios Respublikos pradžia nepaneigia mano aukščiau išsakytų argumentų. Dar kartą pakartosiu – viskas, kas buvo politiškai sukurta iki 1795-ųjų buvo aristokratinio kosmopolitinio elito produktas ir neturėjo nieko bendra su moderniąja tautine valstybe ir jos kūrėjais – beveik vien iš valstiečių kilusia nacionalistine inteligentija. Valstietija LDK istorijoje nebuvo veikiantysis subjektas. Todėl jokio istorinio ar valstybinio tęstinumo šiuo atveju nėra. 1791-ųjų gegužės 3-sios Respublika savo esme buvo visai kitokia nei po Dižiosios Prancūzijos Revoliucijos atsiradusios Penkios Prancūzijos Respublikos. Pirmoji Prancūzijos Respublika buvo gimstančios prancūzų nacijos išraiška, o 1791-ųjų gegužės trečiosios konstitucija numatė:

    1. Antrojo straipsnio įvadinėje dalyje pabrėžiama bajorų luomo pirmenybė visuomenėje.
    2. Ketvirtame straipsnyje “valstiečiai priimti krašto valdymo globon”.

    Ką tai turi bendro su 1789 m. rugpjūčio 26 d. priimta „Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija“, kurioje skelbiama:

    1. Visi žmonės iš prigimties lygūs ir laisvi.
    2. Valstybė turi garantuoti žmonių laisves.

    Atsakymas: absoliučiai nieko. Kaip ir istorinis penkių Prancūzijos Respublikų tęstinumas neturi nieko bendra su ta skyle tarp “Pirmosios” ir “Antrosios” Respublikos.

  5. samot 66

    Mano galva Ekonominė okupacija jau vyksta pilnu tempu ,juk šais laikais tankai nebereikalingi .Reikėtų atkreipti dėmesį į Kauno generalgubernatoriaus elgesį ,į ponios Prunskienės vojažus po Didžiają Tėvynę ,į lenkų elgesį su Mažeikių nafta, Rusijos dujotiekio tiesimo peripetijas .Man rodos Europos sąjunga mus pardavė rusamskaip ekonominę įtakos sferą už dujas ir naftą. 1940 scenarijus kartojasi tik gal šiek tiek subtiliau ,abejoju ar rusai naudos karinę jėgą . Juk jų emisarai labai lengvai įsitvirtine Lietuvoje .Šalis nustekenta ir išgrobstyta ,jaunimas emigravęs ,karinės jėgos nėra o ir kam jos reikia . Juk Lietuva visalaik būvo kilimėlis kojms nusivaluti ar einant link jūros rusams ,ar lipant iš jūros Europai (Švedai,vokiečiai,prancūzair t.t)

  6. Žygeivis

    Liutauras (author) parašė:

    austrai, pirmąja Respublika aš laikau ATR būvį po 1791-ųjų Konstitucijos priėmimo.
    ———————————————

    Po 1791 m. Konstitucijos priėmimo, Lietuvos Valstybė apskritai prarado savo nepriklausomybę (o ir toji iki tol buvo tik dalinė, panašiai kaip dabar, kada net laiko juostos keitimą Lietuvos valdžia turi derinti su ES komisarais) ir tapo viena iš trijų Lenkijos valstybės provincijų (ką lenkai pastoviai ir pabrėžia, aiškindami savo “amžinas teises” į Vilnių).

    Taigi, jei jau kalbėti apie kažkokias “Lietuvos Respublikas”, tai galima tik imti laikotarpį nuo Liublino unijos iki 1791 m. Konstitucijos.

    kalbant apie analogijas su tarpukario Lietuvos Valstybe, tai dabar mes artėjame į 1926 m situaciją, tik dabar galutinai susikompromitavusi antitautiška valdžia bus pakeista ne keliolikos tautiškai nusiteikusių karininkų dėka, o masinio Tautos nepasitenkinimo esama padėtimi… 🙂

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *