XXI a. kasdienybės dienoraštis

Klaida regiono lyderės žemėlapyje

Pastaraisiais metais, ypač – iki ekonomikos sunkmečio, dažnai galėjome iš valstybės vadovų lūpų išgirsti svajas apie Lietuvą kaip stiprią regiono lyderę. Esą jeigu ne de facto įgyvendintas, tai bent jau tikrai ranka pasiekiamas to tikrojo tilto tarp Kremliaus saugumiečių ir Jevrosojūzo biurokratų statusas. Aišku, tiltas tiltui nelygu – gal geriau būti vartais, kuriuos kam nori, tam atveri, nei tiltu, panašiu į visų mindomą troleibuso stotelę.

Tačiau tuo metu, kai vieniems gal dėl tuštokų ambicijų, kitiems gal tikslu neleisti ko nors aktyvesnio imtis šalies viduje, kartu su regiono valdovų karūna nuolatos plėtėsi ir ne tik išsiplėtė, bet tiesiog akivaizdžiai paaky įsūdyta stambi mėlynė. Tiksliau – tokia tuščia dėmė regiono lyderės žemėlapyje. Prasčiokiškai kalbant – mūsų kaimynė Gudija, dar ir Baltarusija vadinama.

Ir tas „fanaras“ regiono lyderiams neišdygo nei per dieną, nei per mėnesį ar net ne per dešimtmetį. Jam lietuviško šovinizmo propaganda gerą dirvą paruošė ir sėklas pasėjo tie patys modernios, t.y. žemdirbių, Lietuvos tėvai. Iš kur pas juos tolerancija kitoms etninėms grupėms? Iš kur pas juos regiono problemas vertinantis ir galimybėmis verčiantis žvilgsnis? Čia tik smulkaus masto žuvelės su ta pačia žagrės rankena rankogaly. Vienas iš jų tesugebėjo mirtinai susipykti su vienintele bent kiek jėgų priešintis Kremliui turinčia ir tą patį paraką galėjusia uostyti Lenkija. Tiesa, kartu sugebėjo sukurti ir savo vietinio prūdo žuvelės kultą…

Žemėlapyje skylę kiekvienas bent kiek matantis galėjo tiesiogiai pamatuoti taip vadinamojo Lietuvos vardo tūkstantmečio proga. Ar kas nors galėtų prieštarauti, jog valstybinių saitų ir bendro gyvenimo istorija mus veda į pietryčius – ir net labiau į Gardiną, Vitebską, Polocką, Oršą, Gomelį, Naugarduką ir Krėvą, nei į Liubliną, Krokuvą, Varšuvą ar net tą patį Griunvaldą? Ką jau kalbėti apie krauju brolišką Latviją, su kuria istorija daugiau skiria, nei jungia? Kaip minėti Prūsiją, kurios vietą ne tik žemėlapyje, bet ir realiuose žmonių gyvenimuose kariškai-laikinu 50-ies metų termino trintuku ištrynė Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga kartu su kitais Antrojo pasaulinio laimėtojais?

Žinoma, teisūs ir sulaikantys nuo stipresnio apsikabinimo su buvusių bendrapiliečių Batka. Tai jo dalyvavimas bent kiek solidesniame renginyje žada nesibaigiančias problemas organizatoriams ir savigarbos turinčių svečių demaršus. Tačiau ar toks „lyderis“ regione nėra kas kita, o regiono žlugimo ženklas? Žlugimo, kuris šiais laikais išreiškiamas to paties ekonomikos sunkmečio skaičiais. Juk regiono lyderė turėtų turėti drąsos ir atsakyti ne tik už gražius patapšnojimus per petį, siunčiamus žodžius mėgstančių draugų iš kitos Atlanto pusės? Juk regiono lyderė turėtų prisiimti ir sunkią sprendimų ir, galimai neigiamų, rezultatų naštą?

Šiandien Lietuva nėra ta regiono lyderė, kuri sugebėtų rodyti kelią klaidžiojantiems. Paradoksalu, tačiau drąsos tokia bandyti būti iš tiesų galime rasti. Galime rasti ir vieną kitą litą tokios lyderės rūmų įrengimui ir kartais čia sustojančių pakeleivių maitinimui. Bėda, jog lyderiu būti savo prūde – gana lengva, daug sunkiau – bent sugebėti blaiviai pažvelgti anapus sienos. Mat reikia ir sugebėjimų, ir raumenų. Amžiną atilsį Gintaro Beresnevičiaus taikliai įžvelgto alkio, deja, nepakanka.

O anapus sienos – šiandienos Baltarusija. Su bene tris kartus daugiau gyventojų. Su bene tris kartus didesne teritorija. Su bene penkiolika metų atsiliekančiu ūkio vystymusi. Su bene dar labiau sovietmetyje paskendusia piliečių mąstysena. Su dar labiau nuo Kremliaus užgaidų priklausančia vidaus politine padėtimi.

Gali likti šiek tiek nejauku, kai dėl klaidų žemėlapiuose vietoj regiono karūną besimatuojančios Lietuvos visas šias galimybes atras ir išnaudos kiti.

10 Comments

  1. Dovydas Sankauskas

    Nelabai supratau, ką tokio konstruktyvaus tu siūlai? Pakviesti jų negalime, vykti pas juos į svečius taip pat. Tikiuosi nesiūlai vykdyti pas juos revoliucijos? Ką jau padarysi, kad jau esame raupsuotojo (skaityk: nedemokratinio režimo) kaimynai. Ar tai mūsų bėda, kad jie tokie?

  2. anarchistas

    Ar čia tas pats tekstas, kuris šiandien buvo publikuotas, o vėliau išimtas iš vz.lt?

  3. Liutauras

    Dovydai,
    1 – yra mažų mažiausiai kvaila girtis Lietuvos vardo tūkstantmečiu ir nepakviesti kartu švęsti 3/4 praktiškai lygiomis teisėmis į tą vardą pretenduojančių dabartinės Baltarusijos gyventojų
    2 – manau, Lietuva darė ir toliau daro strateginę klaidą, nevystydama santykių su diktatoriumi Lukašenka. Taip, tai diktatorius ir autoritaras, tačiau dabartinė mūsų būsena labiau panaši į invalidą vaiką užmušančius tėvus.
    3 – ką daryti? pereiti nuo kalbų prie darbų. aktyviai plėtoti ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą, tam skirti DIDŽIULES lėšas ir biurokratų pastangas. Turime progą, kol visi kiti miega ir Baltarusiją ramiai po truputį užgula Kremlius

    anarchiste, tekstas buvo ir vz.lt, kodėl jo dabar nėra – nežinau

  4. kostia

    man labai keista, kad Liutaurai pasidavei pseudomokslinems ” litvinizmo” teorijoms. Man is ties labai keista. Tavo logika remiaintis mes, lietuviai lygiai taip pat turime teise svesti na kad ir Rusijos sventes ir tt.
    daugiau negu keistos tavo mintys,.

  5. Liutauras

    kostia, kur karūnuotas Mindaugas? kiek LDK gyventojų iki 1655-ųjų gyveno dabartinės LT teritorijoje ir dabartinės Baltarusijos? ar eilinis gudas yra skirtingas LDK pilietis nei eilinis žemaitis?

  6. Dovydas Sankauskas

    Kodėl gudai turėtų norėti švęsti kartu su mumis? Kai mes buvome tik pirmą kartą paminėti, jie jau kelis šimtus metų turėjo SAVO RAŠYTINĘ ISTORIJĄ. Kijevo Rusia daug senesnė valstybė nei mūsų. Juk baltarusiai savo atsiradimą su Rusia tapatina, o ne su litvinų kunigaikštyste. O ir šiaip baltarusai pamažu virsta rusais. Visas viešas gyvenimas vyksta ne baltarusų kalba, o rusų.

    P.S. Ar eilinis lenkas buvo skirtingas Abiejų Tautų Respublikos pilietis, nei eilinis žemaitis?

  7. kostia

    Mindaugas buvo karunuotas etninese lietuviu zemes, kurias mes praradome del slavu ekspansijos.
    del 1655 metu – tai lietuviu tautos tragedija, tai bene pirmasis lietuviu genocidas (L. Pociuniene apie tuos metus yra sukurusi gera laida).
    baltarusiai vagia is musu istorija, o tu jiems pritari. Nemaniau, kad LT akademine bendruomene ant tiek naivi.

  8. Liutauras

    kostia, aš visiškai pačiam pritariu, jog visos žemės, įskaitant Naugarduką, Gardiną ir t.t. yra buvusios lietuvių etninės. ar tai, kad mūsų kraujo bendrapiliečių ainiai nekalba lietuviškai yra raudonas brūkšnys, juos metantis lauk už “Lietuvos” ribų? sakyčiau, toks mąstymas radikalus

    slavų ekspansiją galima stabdyti tik rodant gerą pavyzdį, o ne kietakaktiškumą, kurios nepalaiko nei raumenys, nei protas…

    būtent, 1655 ir po to sekę keletas dešimtmečių – tai pernelyg geras pavyzdys, kaip lietuviška mąstysena buvo išgyvendinama iš Lietuvos žemių (t.y. dabartinės Baltarusijos)

    bet vėlgi – esu tikras, jog kalbėjimas lietuvių kalba ir buvimas lietuviu – labai mažai ką bendra turintys reiškiniai. jeigu taip teigtume, tai lietuviais turėtume nelaikyti didžiosios dalies tremtinių ir išeivių, visų gudų, lenkų ir, paradoksalu, didžiosios dalies Vilnijos krašto. panašiu keliu ir ėjo mano minimas negerbiamas Prezidentas Smetona. padarinius žinome..

  9. kostia

    va- ka daro tokie kaip tavo isvedziojimai :http://ru.delfi.lt/opinions/comments/article.php?id=23041042

  10. VZ.lt

    Kodel sio straipsnio nera Vz.lt? Todel, kad sia tema jau daug metu spekuliavo ivairus trumparegiai, kurie del tariamo bendradarbiavimo vystymo atleistu Batkai bet ka – opozicijos naikinima, zmogzudystes ir pan., ir kad straipsnyje per daug elementaraus pilstymo is tuscio i kiaura – labai aiskiai matosi autoriaus noras is penkiu sakiniu padaryti visus penkiolika:)

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *