Elektroninis dokumentas – būtinas, miręs, gaivinamas?

Lietuvos viešosios erdvės nykumą man dažnai demonstruoja visų joje veikiančių bukumas (duokit popso! noriu pramogų!) ir trumparegystė (ką ten kalbėt apie ateitį? ką čia galima analizuoti?). Štai dar kovo viduryje Lietuvos archyvų departamentas paskelbė apie parengtą pirminį Elektroniniu parašu pasirašyto elektroninio dokumento specifikacijos ADOC-V1.0 projektą. Kur nors matėt bent kiek rimtesnę diskusiją ir vertinimus, kiek jis atitinka ateities lūkesčius?

Tad kam reikalingas šis dokumentas? Sunkiai skaitomas ir sunkiai suvokiamas dokumentas yra, sakyčiau, esminis žingsnis į tikrą elektroninę valdžią, o konkrečiai – jeigu patvirtintas, projektas sukurs teisinę bazę elektroninių dokumentų formavimui ir, svarbiausia, jų archyvavimui. Galiu tik žadinti miegančius ir parodyti pirštu – rytoj, antradienį, gegužės 12 dieną, Vyriausybės rūmuose vyks seminaras „Elektroniniai dokumentai viešajame sektoriuje“. Tikiuosi, išgirsiu vieną kitą atsakymą, kada elektroninė Vyriausybė taps tokia. O tai nuo mano stažuotės Informacinės visuomenės plėtros komiteto Elektroninio parašo skyriuje (viena iš pasekmių – mano magistro darbas „Dokumento samprata elektroninėje terpėje ir teisinio reglamentavimo problemos“), kai rengėme elektroniniam parašui būtinus poįstatyminius aktus, atrodo, visa lietuviška e-Vyriausybės istorija yra sustojusi..

Pasidalinkite socialiniuose tinkluose

5 thoughts to “Elektroninis dokumentas – būtinas, miręs, gaivinamas?”

  1. Mano nuomone teisiškai analogiškas popieriniu elektroninis dokumentas yra būtinas. Nes dabar situacija juokinga: gali būti įdiegtos modernios dokumentų valdymo sistemos, tačiau kad jis įsigaliotų, privalo būti vistiek atspausdintas, pasirašytas, ir atgal nuskenuotas į DVS.

  2. Jeigu dokumentas gyvena tik organizacijos viduje (pvz atostogų prašymas), tuomet jo pasirašinėti elektroniniu parašu nebūtina, o patvirtinimu galima laikyti dokumentų valdymo sistemos mygtuko TVIRTINU paspaudimą. Aišku, tą būtina įtvirtinti organizacijos tvarkose/taisyklėse.

    Kita vertus, teisės aktai jau dabar prilygina popierinį dokumentą elektroniškai pasirašytam. Priemonės ir technologijos darbui su el. parašu irgi yra prieinamos – tiek privatiems asmenims, tiek įmonėms (diegiant pilną elektroninių dokumentų valdymo sprendimą).

  3. Kaip ir minėjau, teisinė bazė yra, t.y. elektroninis dokumentas juridiškai prilygsta popieriniam. Ir įstaiga privalo oficialiai priimti iš interesanto dokumentą, pasirašytą elektroniniu parašu.

    Kita vertus, žinau, kad realiai taip beveik niekur nevyksta. Bet problema čia, matyt, yra labiau pačiose organizacijos tvarkose bei vadovų iniciatyvos nebuvime. Anyway, šiuo metu jau traukinys (nors ir iš lėto) pajudėjo ir organizacijos vis aktyviau pradeda vykdyti e-iniciatyvas.

    O Lietuvoje žinokite nėra taip jau blogai lyginant su kitomis šalimis. va, pavyzdžiui, kai gyvenau Prancūzijoje norėjau padaryti pavedimą internetu. Tai vietoje to, kad nurodyti sąskaitos numerį, interneto sistema mane vertė užregistruoti gavėją su visais rekvizitais. Kvailiausia tai, kad patvirtinimas dėl gavėjo įregistravimo turi ateiti paprastu paštu po kelių dienų. Deja, gavėjo įregistruoti nepavyko – gavau kažkokį prancūzišką klaidos pranešimą…. po kelių dienų… paštu! :))))

Leave a Reply

Your email address will not be published.