Prunskienė ir Lietuvos žiniasklaida: atvejo tyrimas

Artūras Račas pateikė pora prognozių interneto portale alfa.lt apie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos „ryšių su visuomene“ konkurso baigtį.

Teksto komentaruose Žemės ūkio ministerijos anonimas „Vytautas Ju.“ atsiuntė Kazimieros Danutės Prunskienės vadovavimo ministerijai laiku pasirašytų reklamos plotų pirkimo Lietuvos žiniasklaidoje sutarčių duomenis. Tuos duomenis šiek tiek susisteminau ir paanalizavau čia.

Jeigu šie duomenys teisingi ir artimiausiu metu nei Žemės ūkio ministerija, nei buvusi ministrė Prunskienė jų nepaneigs, turime labai įdomias išvadas, kurios vaizdžiai parodo tiek ponios, tiek ir Lietuvos žiniasklaidos būdą.

Pirma, Prunskienė Lietuvos žiniasklaidą nupirkti nutarė 2007 metų gegužės-birželio mėnesį. Šiuo metu neprisimenu, ar tuo metu buvo kilęs koks nors skandalas, tačiau toks galėjo būti arba postūmį davė kokie nors puikūs patarėjai. Duomenys (XLS bylos lapas „pagal laiką“) rodo, jog reklamos plotų pirkimas prasidėjo 2007 metų birželio 7 dieną, kai pasirašytos sutartys su dviem „kaimietiškais“ leidiniais, „Respublikos“ grupės flagmanais ir „Veidu“.

Po mėnesio sutartis pasirašyta su „Lietuvos rytu“, padengti trys regionai (Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys). Kitas etapas – tų pačių metų lapkričio/gruodžio mėnesiai, kai susitarta su „Kauno diena“ ir interneto portalais alfa.lt, balsas.lt, bernardinai.lt, lrytas.lt. Iš konteksto tik truputį iškrenta ankstyva sutartis su „Ekstra“ (2007-ųjų vasaris) ir ministerijos pavaldinių leidžiamu „Mano ūkiu“ (beje, laimėjusiu prizą „Nmedia“ konkurse už į CD įskaitytą žurnalą – lengva leisti valstybės pinigus inovacijoms).

Antra išvada – tai parama atskiroms žiniasklaidos grupėms (XLS bylos lapas „pagal žiniasklaidos koncernus“). UAB „Antikos stilius“ administruojamas rajonų žiniasklaidos papirkinėjimo biudžetas gali atrodyti didelis (4,3 mln. Lt), tačiau dėl didelio masto (apie 50-70 mažų leidinių) vienam leidiniui tenkanti dalis neviršija 100 tūkst. Lt per 3 metų laikotarpį.

Absoliučiai didžiausią paramą susirinko „Respublikos“ leidinių grupė – jai Prunskienė skyrė daugiau nei 1,5 mln. litų. Tuo metu „Lietuvos rytas“ gavo tik 1,3 mln., nors būtent jo padalinio (žurnalo „Ekstra“) sutartis tarsi buvo pirmoji kregždė Žemės ūkio ministerijos politikoje.

Du kaimui skirti leidiniai – „Ūkininko patarėjas“ ir „Valstiečių laikraštis“ – gavo po 0,6 mln. litų, tik pusmetį truko bendradarbiavimas su „Lietuvos žiniomis“, paskelbusiomis reklamos už 0,3 mln. Lt. Visi kiti leidiniai (daugiausiai – interneto portalai – iš esmės tenkinosi 100-200 tūkst. litų reklamos pardavimo pajamomis).

Trečia, įvertinus sutarties galiojimo laiką (nuo-iki) galima apskaičiuoti Žemės ūkio ministerijos vertinimus, kurios žiniasklaidos priemonės yra pačios tinkamiausios (reiškia – brangiausi reklamos plotai) bendravimui su tikslinėmis auditorijomis. Atmetę nevertintinas sutartis, gaunam tokį TOP10 sąrašą:

  1. „Lietuvos žinios“ – 1 456,31 Lt/dieną
  2. „Lietuvos rytas“ – 824,18 Lt/dieną
  3. „Respublika“ – 799,57 Lt/dieną
  4. „Ūkininko patarėjas“ – 639,66 Lt/dieną
  5. „Valstiečių laikraštis“ – 639,66 Lt/dieną
  6. lrytas.lt – 386,35 Lt/dieną
  7. manoukis.lt/euroukis  337,66 Lt/dieną
  8. „Vakaro žinios“ – 319,83 Lt/dieną
  9. „Veidas“ – 255,86 Lt/dieną
  10. alfa.lt – 242,65 Lt/dieną

Su sąlyga, jog atskirų žiniasklaidos kanalų sutartys galioja tuo pačiu metu, galima sakyti, jog Prunskienė už atskirų koncernų tylą per dieną moka tiek mūsų visų sumokėtų mokesčių lėšų:

  • „Respublikos“ grupei – 1.662,51 Lt/dieną
  • „Lietuvos ryto“ grupei – 1.539,19 Lt/dieną

Spėju, skirtumą galima argumentuoti tuo, jog pirmoji turi savo stiprius padalinius Klaipėdoje ir Šiauliuose, kai antroji – tik Panevėžyje.

Ketvirta ir, mano nuomone, svarbiausia išvada – ko šiame sąraše nėra. Nėra nei televizijų, nei radijo stočių, tačiau žinodami Lietuvos radijo pirmosios programos ir Žinių radijo atskirų laidų situaciją, galime teigti, jog tų sutarčių šioje anonimo pateiktoje informacijoje nėra.

Tad kuo galima pasidžiaugti? Kuriomis spaudos ir interneto žiniasklaidos priemonėmis galima pasitikėti, kai jos skelbia informaciją apie žemė ūkį ir jo problemas?

Iš spaudos minėtame sąraše nėra:

  • „Verslo žinių“;
  • „Atgimimo“;
  • „Valstybės“;
  • iš dalies „Lietuvos žinių“, nes 2007 pabaigoje sutartis baigėsi;
  • iš dalies „Diena Media News“ leidžiamų „Vilnaius dienos“ ir „Klaipėdos“, nes sutartis tik su „Kauno diena“ ir ji santykinai maža.

Iš interneto portalų sąraše nėra:

  • atn.lt;
  • delfi.lt;
  • lrt.lt (nors čia įtaka gali būti daroma kitais būdais);
  • vz.lt.

Ir, aišku, sąraše nėra tinklaraštininkų 🙂 Tuo mes ir stiprūs.

O tolesnes išvadas apie Prunskienę ir Lietuvos žiniasklaidą leidžiu daryti patiems…

Pasidalinkite socialiniuose tinkluose

9 thoughts to “Prunskienė ir Lietuvos žiniasklaida: atvejo tyrimas”

  1. Na… keista stebėti, kaip čia visi lyg ištikti šoko, bando narplioti Prunskienės atvejį, tarsi jis būtų vienintelis per pastarąjį tūkstantmetį. Kaip iš medžio iškritę atrodote, Dievaž… Tokiu būdu informacijos viešinimas arba, jei norite, valstybės tarnautojų, valdžios atstovų savireklama vyksta nuolat. Ir tai nebuvo slapta, tik pastebėti šito kartais būna nenaudinga, tiesa?
    Kartais naudinga, o kartais nelabai… Aprašytasisi atvejis – kuris??? Paspėliokite. Teisingai atsakiusiam – vertingas prizas – vakarienė su savo sąžine.

  2. Ger. Liutaurai, Jus šiuo atveju sukrėtė skaičiai ar reiškinys? Kiek ministerijų, tiek ir panašių skaičių.
    Noriu paklausti, kodėl pateikiamas šis faktas taip, tarsi iki šiol nieko panašaus nė vienas nėra girdėjęs ar matęs?
    Šiame sąraše pateiktų sutarčių išanalizavimas…iš esmės nei jis ką išaiškina, nei ką keičia.
    Ir , jei šiandien dar nematome sąraše tinklaraštininkų, tai nereiškia, kad ryt jų ten taip pat nebus.
    Nepagalvokite, kad turiu prieš jūsų gilų protą kažką negatyvaus. Ne… tik man gaila jūsų, kaip man atrodo, doro žmogaus emocijų ir laiko to š… sudėtinių dalių analizei. Juolab , kad aplink, šioje plotmėj, nieko kito ir neliko apart š…
    Atsiprašau už negražaus žodžio pavartojimą.

  3. liutaurai, pamiršai vieną esminį dalyką – parašyti, kurie leidiniai (įskaitant gavusius ŽŪM pinigų) rašė apie Prunskienės pastangas pirkti žiniasklaidą.

  4. Mano manymu, ŽŪM panašiame pasišovime pirmavo, ir tapačių bendražygių arba neturi daug arba juos lenkia. ŽŪM išpirkti plotai pasitaikė dažname leidinyje. Ji žiniasklaidos turėtų būti mylima išskirtinai.

  5. Pingback: Blogorama #560
  6. gerb. Tratule, kalbate taip, lyg žinotumėte kitų, tarkim, ministerijų išlaidas reklamavimuisi žiniasklaidoje. gal malonėsite juos pateikti viešai?

  7. kaip jau kiti komentatoriai sakė, čia nėra dideli skaičiai, nes kiek ministerijų, tiek ir skaičių. Bet ar čia pati Prunskienė pinigus pervedinėjo ar visa ministerija žemės ūkio reklama užsiima?.. Ar tik nebus čia kaip visada profesorei juodinti skirta savaip interpretuota publikacija.. Ar tik nebaisu kažkam, jog rimčiausia Statytinės Grybauskaitės konkurentė LR Prezidento rinkimuose gali ir nugalėti, tuomet turėsime ne kokį bestuburį, bet didelę patirtį turintį iraktyviai dirbantį lietuvai Prezidentą?..

  8. mano galva – per daug demesio lr ir respai. ir pernelyk lengvai nurasomas antikos stilius. pernelyg. ten daug suns pakasta

Leave a Reply

Your email address will not be published.