Paskutinis vasaros savaitgalis iš tiesų nusisekė – pagaliau išsiruošėm ir vėl plaukėme baidarėmis Dubysa. Šį kartą – Raseinių rajone, pro ilgiausią ir didžiausią Lyduvėnų tiltą.Vardais ir pavardėmis neminėsim, kas sugebėjo išsimaudyti vandenyje – reik pripažint, kad slenkstis sudėtingas, o kai vanduo nusekęs, tai plaukiant dviese vargiai įveikiamas net teoriškai.

Nors penktadienis grasinosi lietumi ir niūriu dangum, tačiau šeštadienis buvo visiškai priešingas – saulytė švietė jau nuo pačio rytmečio, tik gaila, jog šventė penktadienio vakare buvo ilgoka, tad nemaža dalis dienos prabėgo miegant

O kaip pati upė? Tiesą sakant, paprasta, rami ir net, sakyčiau, nuobodoka. Bet situaciją gelbėjo keli nuotykiai – jau minėtas slenkstis, karvių banda, besiruošianti pasidalinti su mumis mūsų pietumis ir ta viltis, kad finišas „jau už to posūkio“…

Plaukimo distancijos (~15 km) viduryje – smagus Lyduvėnų tiltas, kurio vaizdas iš tiesų daro įspūdį. Berods, daugiau nei 40 metrų aukščio (13 aukštų namas), beveik 600 metrų ilgio. Net vienas kitas ginkluotas kariūnas tilto atramas saugo ir spygliuota viela aplinkui.

O nuo tilto iki finišo – dar ooooj koks gabalas. Bet smagu – reikia dažniau!