Liutauras Ulevičius

XXI a. kasdienybės dienoraštis

Apie konservatorių tylą

Tyla – gera byla. Deja, kai principinė organizacijos pozicija keičiama 180 laipsnių kampu, paaiškinimų, ir labai svarių, reikia kaip oro.

Pirmoji signalizavo Rūta Grinevičiūtė, jai paantrino Saulius Stoma. Ką simbolizuoja dviejų saugumiečių, pasitikėjusių konservatoriais, išmetimas iš kandidatų į Seimą sąrašo? Neskamba ir popieriniai konservatorių argumentai apie su KGB susijusią Damulio ir Braziulio praeitį. Būtų keista, jeigu saugumo tarnybose nedirbtų žmonių, kaupusių patirtį dar tarybiniais laikais. Aišku, teoriškai absoliutus valymas buvo įmanomas, darant radikalų sprendimą vos tik atkūrus neprilkausomybę. Dabar gyvename pripažinę savo nuodėmes.

Konservatorių interneto svetainėje apie savaitgalio įvykius – tik pora nesusijusių pranešimų. Darosi iš tiesų baugu, kai į liūną save traukia viena bent šiokių tokių perspektyvų turėjusi partija. Tragikomiška, tačiau Piliečių santalkos projektas „Rinkis rimtai!“ netrukus gali likti beprasmiu – nebeliks iš ko rinktis…

Pasidalinkite socialiniuose tinkluose

10 Comments

  1. Man keista, kad taip dėl Rasos Juknevičienės sparno pralaimėjimo pradėjo virkauti du tikrai ne Juknevičienės gerbėjai – Grinevičiūtė su Stoma. Partijos sąrašai, man rodos, yra tos partijos reikalas, ar daug jūs žinote, kaip tuos sąrašus sudarinėja kitos partijos?
    Dabar paaiškinkite man vieną dalyką, Liutaurai: ar į rinkiminius sąrašus reikėtų įtraukti aktyviausius partiečius, pasiruošusius dirbti parlamentinį darbą, ar, kaip sako virkautojai, vieta rinkimų sąraše turėtų būti apdovanojimas partiečiui už kažką – solidžias aukas, patirtas kančias ir skriaudas? Aš įsivaizduoju, kad dauguma partijų taiko antrąjį principą, tačiau gal kalbėkim apie siektinybę. Suprantu tų jaunesnių politikų racionalų požiūrį, kad įtraukus Damulį ir Braziulį į sąrašą, “Lietuvos rytas” ir visa siaurovizija kiekvieną dieną springs iš malonumo, pasakodama apie KGB praeitį, kažkokią sodybą Molėtuose, kurmius ir pan. Gal leiskim patiems partiečiams pasverti, kas labiau tinka kandidatuoti į Seimą, o ne vietą kaip prizą už gerą elgesį gauti iš partijos vadovybės. Aš kaip pilietė labiau norėčiau, kad partijų sąraše būtų ne nusipelnę žvaigždės, verslininkai, kankiniai ir disidentai, o realiam darbui Seime pasirengę žmonės, ne marionetiniai balsuotojai.

  2. Liutaurai, as tau tai seniai tai sakau, kad nera is ko rinktis. Net tavo numyleti krikscionys demokratai pasinere i konservatoriu glebi… Jau nekalbu apie kitus dalykus. Juk jau ne pirma konservatoriu uzspaudzia STT del kysiu, o oficialiu pranesimu is ju partijos nera…

  3. Liutauras

    2008.07.03 at 15:22

    vilnie, kandidatų sąrašas – mozaika. vieni jo elementai turi būti skirti jaunimui, kiti senimui, treti realiam darbui fronte, ketvirti – užkulisiniams ryšiams ir t.t. ir pan.

    šiuo atveju problema, kaip ir rašau, yra konservatorių veiksmų krypties U-turn ir nulis skaidrių paaiškinimų, kodėl taip padaryta. kam reikėjo tada žmones apgaudinėti? gal jie apskritai nebūtų dalyvavę NSGK tyrime ir dabar ramiai toliau dirbtų VSD?

    Simai, galiu tik pritarti – akivaizdus partijos komunikacijos brokas

  4. Keistas jūsų, ponai, požiūris: jei neduoda vietos sąraše, tai nebendradarbiausiu tyrime. Išvis, jei taip visiems saugumo darbuotojams buvo pažadėta prieš liudijimus, tai dvelktų baisia korupcija.
    Linkiu sėkmės jums ieškant tokios partijos, kuri taiko principą “tu man, aš tau”. Man rodos, judviem su Simu, Stomai ir kitiems nusivylusiems galėčiau parekomenduoti Zuoko partiją. Šitos vadovas atvirai, o vadinasi – skaidriai, komunikuoja apie savo darbus ir prioritetus.:)

  5. Liutauras

    2008.07.03 at 16:12

    vilnie,
    1) nori pasakyti, jog “įžymybių” partijų sąrašams visiškai nereikia?
    2) kodėl konservatoriai iš pačių pažadėjo, paskui netęsėjo?

  6. “geležinė” liutauro logika- jei negali balsuoti už konservatorius (ar kaip jie ten dabar vadinasi) tai nebėra už ką balsuoti išvis. Paskelbkime jų sarašų sudarimo dieną nacionalinio gedulu švente. Kaži ir kokių gi ten dar perspektyvų turėjo ši chebrytė? Kuo gi ji skiriasi nuo kitų “partijų” (pardon)?

  7. Liutauras

    2008.07.03 at 23:30

    next’ai, nesakau, kad neliks, bet viena rimta opcija (primenu, jog savivaldybių tarybų rinkimuose atkrentamuoju būdu pasirinkau krikdemus) daro rimtą klaidą

  8. Liutaurai, manding praleidai, kad Damulio ir Braziulio istorija buvo tik vienas iš pretekstų Rūtai ir Sauliui išvanoti konservus. Rūtai labiausiai užkliuvo Mantas Adomėnas. Už viską. Už aiškinimus “Stiliuje” kaip rištis kaklaraištį (well, tribūna gal ir ne pati respektabiliausia :), ale kas čia tokio, kad žmogus žino daugiau nei vieną kaklaraiščio mazgą? 🙂 Už Švietimo reformos įstatymą, kuris, o varge, o sodoma ir gomora, pavers aukštąjį mokslą preke (užmirštant, kad Adomėnas su Steponavičiumi ir yra tie darbiniai mulai, kurie įsikinkę tempė šitą reformos vežimą, kai visi kiti politikos selebrečiai tik šypsojosi objektyvams ir rezignavo kapitono Paničkos būsenoje iš Šveiko “Ėskite mane vabalai ir musės”. O Braziulis su Damuliu bei Adomėno vaidmuo jų eliminavime buvo palikti tik Rūtos paskvilio desertui.
    Stomai dar baisiai užkliuvo, kad Gintaras Songaila buvo nugęsintas už skepsį Lisabonos sutarties atžvilgiu – atseit, disidentus muša, maždaug, kur vidinė demokratija. Imho, jeigu jau susiruošei sumesti klumpes su euroentuziastų partija, turėtum išsižadėti savo euroskepsio. Kadangi tai partijai euroentuziazmas yra kertinė vertybė. Antraip, kokio velnio ten eiti? Todėl netgi Minedui ar Mantui Petruškevičiui turėtų būti aišku: arba Songaila įjungė durnių po partijų susijungimo ir bando kontrabandiniu būdu primesti konservams diskusiją apie ES, arba patys konservai šio susijungimo metu nesugebėjo jam aiškiai artikuliuoti, kad yra temų, kurios jiems off limits. Tačiau kažkokios partijos vidinės demokratijos laidotuvėmis gali kvepėti tik visiškam konspirologui.
    Suma sumarum, nei anksčiau ketinau už konservus balsuoti, nei dabar 🙂

  9. Liutauras

    2008.07.08 at 09:09

    Aidai, galbūt dėl kritikos momento/tikslo ir esi teisus, tačiau Damulio ir Braziulio problema išlieka – manai, jie verti dabartinės padėties?

  10. Persiprašau, tačiau visą savo kuklų gyvenimėlį įsivaizdavau, kad jeigu tau kas nors nepatinka kontoroje, kurioje dirbi, tada eini pas viršininką ir viską dedi jam į akis. Nurodai problemas, tada siūlai jų sprendimų būdus. Jeigu viršininkas bukas, kerštingas, neįgalus, kenkėjas, tada trenki durimis ir darai triukšmą jau iš išorės. Žinoma, gal aš klystu. Gal daug padoriau ir etiškiau organizuoti vidinius klanus, bandyti nuversti kontoros vadovybę tupint savo kėdėje. Tskant, paneigti seną tiesą, kad you can’t have a cake and eat it. O ir viešoje erdvėje Braziulio ir Damulio išsakytų idėjų kokybė bei pateikimas tokie, kad susidaro įspūdis, jog gal geriau jiems taksą vairuoti nei kontržvalgybai vadovauti. Apskritai, VSD buvo įveltas į privatizacijos pyrago raikymą (čia ir pažymėlės dėl Latvijas Balzams Stumbro privatizavimo metu, ir estų išmetimas iš RST), dalyvavo jame visi klanai, ir tiek patys damuliai-braziuliai, ir tas pats Pociūnas, kuriam, atrodo, visokie entuziastai vos ne kanonizacijos procedūrą Vatikane žada pradėti, žodžiu, tos pačios problemos kaip ir su policijos departamentu, teismais ir kone visom kitom struktūrom, išskyrus kariuomenę.

Leave a Reply

Your email address will not be published.