(jau nebe) Slaptas planas prieš Trigalvį slibiną

3galvio-priemones.jpgPagaliau pavyko gauti slaptąjį planą „Rekomenduotinos kampanijos priemonės“, kuris esą nukreiptas prieš Trigalvį slibiną. Čia galite atsisiųsti 20+ psl. PDF bylą. Kaip žinia, apie jį pirmoji prašneko Jolanta Butkevičienė (2007.11.11 per „Savaitės komentarus“, žymeklis 07:55) ir Edmundas Jakilaitis (2007.11.12 per „TV forumą“).

Skaitom ir analizuojam, bandom skaidrinti Trigalvio slibino užkulisius. Beje, šaunuoliai, kas įkūrė „Ne.Daug.eXtra.Energijos“ tinklaraštį 🙂

Už visą viso teksto konvertavimą iš PDF į TXT ačiū Anonimui 🙂 Teksto korektūrą dar tobulinsiu. Pauliau, iš paties nugvelbė uždarbį, sąskaitą gali siųsti į UAB „NDX energija“ IT skyrių, Ozo g. 25…

Rekomenduotinos kampanijos priemonės

Rekomenduotinas tiesiogines kampanijos priemones galima suskirstyti j keturis kompleksus:

  1. Ginčyti išskirtines privačios bendroves (VST) teises dalyvauti nacionalinio investuotojo kūrime.
  2. Ginčyti nacionalinio investuotojo steigimą ta apimtimi, jog steigiama įmone apims tiek elektros energijos gamybą, tiek ir tiekimą.
  3. Ginčyti nacionaliniu investuotojo steigėjų turto vertinimo sistemą.
  4. Papildomos priemonės: Siūlome 3 papildomų priemonių taikymo kryptis:
    1. VST privatizavimo aplinkybių lyrimas.
    2. AB „Lietuvos Energija** vadovų asmeninio suinteresuotumo VST dalyvavimu projekte tyrimas.
    3. Lietuvos Respublikos teisės aktų, ruošiant projektą Šiurkštūs pažeidimai.

Manytina. kad tikslingiausia būtų siekti Jog Teismas (bent vienu iš ginčijamų atvejų) sustabdytų teiseną ir kreiptųsi:

  1. Į Konstitucinį Teismą dėl Atominės elektrini1* įstatymo bei jį įgyvendinančių Y\ riausybes nutarimų atitikties Konstitucijai.
  2. į Europos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo* dėl atitikties atitinkamoms ES direktyvoms, sąžiningos konkurencijos ir nediskriminavimo principams. Rekomenduotina, po to, kai Teismas kreipsis į Konstitucinį Teismą dėl atskirų įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai, su analogišku prašymu kreiptis ir nuo 29 Seimo narių grupes. Seimo grupės kreipimasis aktualus tuo, jog nuo jos būtų galima teikti proceso KT metu papildymus bei aktyviai dalyvauti pačiame teisenos procese.

Atkreiptinas domesys j aspektą, jog Šalims susitarus, tiek KT, tiek ETT savo teisenas nutrauktų.

Teisinės kampanijos prielaidos

Aktualiausi mums yra Lietuvos Respublikos Atomines elektrines įstatymo 10 ir II straipsniai:

10 straipsnis. Nacionalinis investuotojas

  1. Nacionalinis imvstuotojas Lietuvos Respublikoje įregistruotas, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus neribotam laikui įsteigtas ir veikiantis savarankiškas privatus juridinis asmuo, socialiai atsakingai siekiantis naudos sau ir visiems akcininkams. Nacionalinio investuotojo pagrindine bucinė yra Lietuvos Respublikoje, Nacionalinis investuotojas yra privačią iniciatyvą investuoti į projektą pareiškusi akcinė bendrove „Lietuvos energija” ar jos teisių bei pareigų perėmėjas, atitinkantis Šio įstatymo reikalavimus.
  2. Lietuvos Respublikai nuosavybės teise turi priklausyti akcijų paketas, sudarantis daugiau kaip 1/2 nacionalinio investuotojo akcijų ir balsų nacionalinio investuotojo visuotiniame akcininkų susirinkime
  3. Nacionalinis investuotojas kartu su dukterinėmis įmonėmis yra nacionalinio investuotojo įmonių grupė. Pagrindinė nacionalinio investuotojo veikla turi būti nacionalinio investuotojo įmonių grupės kontroliuojančiosios bendrovės ivikla. Nackmalinis investuotojas gali uisiimti ir kita veikla, kuri neprieštarauja nacionalinio investuotojo veiklos tikslui.
  4. Nacionalinio investuotojo įmonių grupes įmonės \ykdo teisės aktų nustatyta tvarka atskirtas elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo, tie/amo* rinkos operatoriaus ir kitas veiklas. Nacionalinio investuotojo įmonių grupės įmonė gali užsiimti ir kita veikla, kuri neprieštarauja tokios įmonės veiklos tikslui.
  5. Nacionalinio investuotojo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba bei administracijos vadovas. Nacionalinio investuotojo veikim priežiūrai gali būti sudaroma stebėtojų taryba.
  6. Lietuvos Respublikos Vyriausybe ar jos įgaliota institucija priima sprendimus def balsavimo nacionalinio investuotojo visuotiniame akcininkų susirinkime* siekiant užtikrinti, kad būtų sudarytos reikiamos prielaidos viešai prekiauti nacionalinio investuotojo akcijomis reguliuojamoje rinkoje, kaip ją apibrėžia Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas, numatant, kad ši įstatymo nuostata neįpareigoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos priimti sprendimų del Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančių nacionalinio investuotojo akcijų pardavimo ar kitokio perleidimo.
  7. Su nacionalinio investuotojo valdybos nariais sudaromos sutartys* kuriose turi būti numatytos valdybos narių teisės, pareigos bei atsakomybė. Sutarties su kiekvienu valdybas nariu sąlygas nustato ir įgaliotą asmenį pasirašyti sutartis nacionalinio imvstuotojo vardu paskiria visuotinis akcininkų susirinkimas, o jei sudaroma stebėtojų taryba – stebėtojų taryba.

11 straipsnis. Nacionalinio investuotojo įstatinio kapitalo didinimus

  1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir akcinės bendrovės tt VST” kontrolinį akcijų paketą turintis akcininkas šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka turi teisę investuoti atitinkamai akcinės bendrovės Rytų skirstomieji tinklai ir akcines bendrovės „ VST” akcijas, sudarančias daugiau kaip 1/2 kiekvienos bendrovės akcijų ir halsų visuotiniame akcininkų susirinkime, į nacionalinio investuotojo – akcines bendrovės tl Lietuvos energija ” įstatinį kapitalą.
  2. Lietuvos Respublikos Vyriausybe turi teisę:
    1. derėtis su akcinės bendrovės „ VST” kontrolinį akcijų paketą turinčiu akcininku dėl visų ar dalies, sudarančios daugiau kaip 1/2 akcinės bendrovės ,. VST” akcijų ir balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, tokiam akcininkui nuosavybės teise priklausančių akcinės bendrovės „VST” akcijų investavimo bei naujai išleidžiamų akcinės bendroves „Lietuvos energija” akcijų įsigijimo taip. kaip tai numatyta šio straipsnio 3 dalyje, irr pasiekus tokį susitarimą, priimti atitinkamus šio bei kitų įstatymų numatytus sprendimus bei sudaryti atitinkamus sandorius;
    2. priimti atitinkamus sprendimus dėl visų ar dalies, sudarančios daugiau kaip 1/2 akcinės bendrovės Rytų skirstomieji tinklai akcijų ir balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, valstybei nuosavybės teise priklausančių akcinės bendroves Rytų skirstomieji tinklai akcijų investavimo taip, kaip tai numatyta šio straipsnio 3 dalyje,
  3. Pasiekus Sio straipsnio 2 dalies I punkte numatytų susitarimą Lietuvos Respublikos Vyriausybe turi teisę priimti sprendimus del balsavimo akcinės bendrovės „Lietuvos energija” visuotiniame akcininkų susirinkime, reikalingus įgyvendinant šio straipsnio nuostatas, taip pat dėl akcinės bendrovės „Lietuvos energija” įstatinio kapitalo didinimo papildomais įnašais tokiomis sąlygomis:
    1. naujai išleidžiamų akcines bendrovės „Lietuvos energija* akcijų dalies, proporcingos visuotinio akcininkų susirinkimo dieną valstybei nuosavybes teise priklausančių akcijų nominaliai vertei emisijos kflina apmokama nepiniginiais įnašais akcines bendrovės Rylų skirstomieji tinklai akcijomis, sudarančiomis daugiau kaip 1/2 akcinės bendroves Rytų skirstomieji tinklai akcijų ir balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, ir akcines bendrovės .. VST” akcijomis. sudarančiomis daugiau kaip 1/2 akcinės bendrovės „ VST” akcijų ir balsų visuotiniame akcininkų susirinkime:
    2. teisė įsigyti likusias naujai išleidžiamas akcinės bendrovės „ Lietuvos energija ” akcijas suteikiama kitiems akcinės bendrovės „Lietuvos energija” akcininkams proĮMjrcingai jiems visuotinio akcininkų susirinkimo dieną nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei, emisijos kainą apmokant pinigais.
  4. Naujai išleidžiamas akcinės bendroves „ Lietuvos energija” akcijas apmokant nepiniginiu įnašu, akcinės bendrovės „Lietuvos energija”, akcinės bendrovės Rytų skirstomieji tinklai ir akcines bendroves „ VST’* akcijos turi būti įvertintos nepriklausomo turto vertintojo teisės akių nustatyta tvarka Akcijų įvertinimo ir kitų ekspertinių paslaugii pirkimą teisės aktų nustatyta tvarka vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jas įgaliota institucija, apmokant iš Privatizavimo jondo lėšų,
  5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka priimti sprendimą del valstybei priklausančių nacionalinio investuotojo akcijų pardavimokitiems asmenims ar valstybės pirmumo teisės įsigyti naujai išleidžiamas nacionalinio investuotojo akcijas perleidimo ar atsisakymo kitų asmenų naudai visais atvejais užtikrinant, kad Lietuvos Respublikai nuosavybes teise priklausys akcijų paketas, sudarantis daugiau kaip 112 nacionalinio investuotojo akcijų ir balsų nacionalinio investuotojo visuotiniame akcininkų susirinkime/’

Diskusiniai klausimai:

  • Nacionalinis investuotojas steigiamas iš valstybei nuosavybes teise priklausančio turto, bei privačios bendrovės (VST). Kyla pagrįsta abejone dėl išskirtinių sąlygų sudarymo privačiai įmonei, (uo galimai prieštaraujama LR Konstitucijai. Elektros energijos gamyba ir perdavimas atskiros šakos /Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/54/EB), todėl VST dalyvavimas kuriant nacionalinį investuotoją nėra neiš\*engiamai būtinas. Manytina. tokiam projekte taip pat sėkmingai galėtų dalyvauti ir bet kurt kita privataus kapitalo įmonė atitinkanti keliamus tam tikrus reikalavimus (finansiniai pajėgumai, patikimumas nacionalinio saugumo atžvilgiu ir panj. atrinkta pavyzdžiui konkurso tvarka, kas užtikrintų sąžiningą konkurencijų.
  • Įstatyme nėra numatyta konkreti nacionalinio investuotojo steigėjų turto vertinimo sistema (tik nurodoma kad vertins nepriklausomi ekspertai, o galutiniai susitarimai bus pasiekti derybų metu), taigi, greičiausiai bus vertinami pinigų srautai, o ne turimas turtas, taigi VST tikėtina turėtų gauti pakankamai didelę akcijų dalį. Šiuo atveju vertėtų pažymėti, kad nėra LR Konstitucijos atžvilgiu įvertintas VST privati/avimas (pardavimo kaina 0,5 mlrd., reali rinkos vertė virs 2 mlrd.).
  • įstatymas galimai prieštarauja Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2003/54/EB, ta apimtimi, jog steigiama įmone apims tiek elektros energijos gamybą, tiek ir tiekimą.

Įstatymo santykis su Konstitucinio Teismo jurisprudencija

Nagrinėjant patį Atominės elektrinės įstatymo priėmimo procesą, reikėtų atkreipti dėmesį į keletą aspektų.

Įstatymų leidybos procesas – lai visuma juridiškai reikšmingų veiksmų. būtinų, kad būtų priimtas įstatymas ir atliekamų tam tikra griežta logine ir laiko seka. Visuotinai pripažintos yra šios pagrindinės įstatymų leidybos proceso stadijos: įstatymų leidybos iniciatyvos teisės realizavimas, įstatymo projekto svarstymas. projekto priėmimas, priimto įstatymo promulgavimas ir įsigaliojimas. Tik pasibaigus vienai stadijai nuosekliai prasideda kita stadija {Konstitucinio Teismo 1993 m. lapkričio 8 d. Nutarimas).

Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros/”Konstitucijos 69 straipsnio I dalis yra susijusi su Konstitucijos 76 straipsniu* kuriame nustatyta: „Seimo struktūrą ir darbo tvarką nustato Seimo statutas. Seimo statutas turi įstatymo galią/* Seimo darbo tvarkos nustatymas apima ir įstatymų leidybos procedūros reglamentavimą (Konstitucinio Teismo 2000 m. spalio 18 d., 2002 m. sausio 14 d. nutarimai). Aiškindamas Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalies nuostatą kartu su Konstitucijos 76 straipsnio nuostata. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad abi šios nuostatos reiškia, jog įstatymų priėmimo tvarka gali būti reguliuojama Seimo statulų, taip pat kitais įstatymais (Konstitucinio Teismo 2001 m. birželio 28 d., 2002 m. sausio 14 d. nutarimai). Seimo pareina laikytis Seimo statute apibrėžtų įstatymų priėmimo taisyklių ne tik gali, het ir turi būti vertinama kaip konstitucine pareiga, ne* ją sąlygoja nuostata, įtvirtinta Konstitucijos 69 straipsnio I dalyje (Konstitucinio Teismo 1993 m. lapkričio 8 d-, 2000 m. spalio 18 d., 2002 m. sausio 14 d. nutarimai). Seimas, nustatydamas įstatymų priėmimo tvarką, turi paisyti Konstitucijos normų ir principų,

Seimas, leisdamas teises aktus, turi užtikrinti, kad jie vienas kitam neprieštarautų, būtų suderinti. Apie tai Konstitucinis teismas jau yra pasisakęs, kad V. Seimas, atstovaudamas tautai, kaip įstatymų ir kitų teises aktų leidėjas yra savarankiškas tiek, kiek jo galių neriboja Konstitucija bei įstatymai. Neginčytina Seimo prerogatyva yra priimti, pakeisti, papildyti bei pripažinti netekusiais galios galiojančius įstatymus ir poįstatyminius aktus, tačiau tik laikantis Konstitucijoje nustatytos tvarkos ir visuotinai pripažintu teisės aktų suderinamumo principu ‘? (1997 m. gegužės 29 d, nutarimas).

Pastebėtina, jog Įstatymų ir kitų teises norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo ketvirto straipsnio penktoje dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog visi ekonominius santykius reguliuojančių teisės aklų projektai turi būti įvertinti antikorupciniu požiūriu. Šios nuostatos yra atkartotos ir Seimo Statuto 135 straipsnio trečiojoje dalyje:

„Karlu su įstatymo projektu pateikiamas aiškinamasis raštas, kuriame nurodoma:

  1. projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą;
  2. parengto projekto tikslai ir uždaviniai;
  3. kaip Šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai;
  4. kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybes ir kokių teigiamų rezultatų laukiama;
  5. galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengia;
  6. kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situaeijai, korupcijai;
  7. kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai;
  8. įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie Šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aklų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aklus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą;
  9. ar įsiatymo projektas atitinka Europos žmogaus teistų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Ruropos Sąjungos dokumentus;
  10. jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys;
  11. kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įsiatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems melams ir tolesnei ateičiai);
  12. įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados;
  13. įsiatymo projekto autorius ar auiorių grupe, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai;
  14. reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc;
  15. kili, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.

Taigi:

  1. Seimo pareiga laikytis Seimo statute apibrėžtų įstatymų priėmimo taisyklių ne tik gali, bet ir turi būti vertinama kaip konstitucinė pareiga.
  2. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kilų teises norminių aklų rengimo tvarkos įstatymo 4 straipsnis nustato teisės akto rengimo reikalavimus. Šio straipsnio 5 dalis teigia, kad derinamas ekonominius santykius reguliuojančio teisės akto projektas jį teikiant turi būti įvertinamas antikorupciniu požiūriu.
  3. Atitinkamai Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnis nustato teikiamo registruoti teisės akto projekto reikalavimus. Sto straipsnio 3 dalis nustato* jog kartu su įstatymo projektu turi būti pateikiamas aiškinamasis raštas. Šioje straipsnio dalyje taip pat iSdčstytos aiškinamojo rašto sudedamosios dalys, Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies 6 punktas imperatyviai nurodo, kad aiškinamajame rašte turi būti nurodoma, kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.
  4. Teikiant įstatymo projektą, aiškinamajame rašte būtina nurodyti, kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai);
  5. Jei Seimui priimant ekonominius santykius reguliuojantį teisės akto projektą pastarojo aiškinamajame rašte yra pateikta neteisinga informacija, ir ši, neteisinga informacija nebuvo oficialiai įvertinta svarstymo eigoje, manytina, jog priimant įstatymą buvo pažeista įstatymo priėmimo procedūra.

Vertinant vėliau priimtą Lietuvos Respublikos Atominės elektrinės įstatymo projektą, atkreiptinas dėmesys į šio įstatymo projekto lydintįjį dokumentą aiškinamąjį raštą.

Šiame aiškinamajame rašte yra teigiama, kad 4* Neigiamų pasekmių priėmus įstat} mo projektą nenumatoma,”
Be to, teigiama, jog įstatymo dėl atominės elektrinės nuostatų įgyvendinimas papildomų biudžeto lėšų nepareikalaus. Tuo tarpu, akivaizdu, kad Si nuostata visiškai neatitinka realybės – taip. Vyriausybes Nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymo įgyvendinimo (2007 m. liepos 11 d, Nr. 726) 3 punkte nurodoma:

3. įgalioti Ūkio ministeriją:
3.1. teises aktų nustatyta tvarka pirkti akcinių bendrovių „Lietuvos energija”, Rytų skirstomųjų tinklų ir „VST4 akcijų įvertinimo ir nuomonės apie akcijų įvertinimą pareiškimo bei kitokias ekspertines paslaugas […]”

O 5 punkte nurodoma:
„5. Pavesti Ūkio ministerijai:
5.L pateikti Pinansų ministerijai pasiūlymus dėl lėšų skyrimo u? šio nutarimo 3.1 punkte nurodytas paslaugas sumokėti [„.J;
Be to, nors įstatymas reguliuoja ekonominius santykius, aiškinamajame rašte nėra minima, jog projektas buvo vertintas antikorupciniu požiūriu. STT projektą antikorupciniu požiūriu vertino tik gavusi Seimo valdybos sprendimą; be to nė į vieną STT pastabą įstatyme nebuvo atsižvelgta.
Manytina, jog tam tikrais atvejais toks įstaty mleidystės procedūros pažeidimas gali būti pripažintas esminiu (Pavyzdžiui, jei Tautos atstovai – Seimo nariai priėmė įstatymą* tačiau nebuvo supažindinti/informuoti apie esminę juo padaromą žalą. Kitaip tariant -jei žinodami pasekmes jie nebūtų taip balsavę). Tad svarstant įstatymą galimai buvo pažeistos Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio 5 dalies bei Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatos. Tai jau yra galimas pagrindas ginčyti paties įstatymo konstitucingumą (pažeista priėmimo procedūra). Tuo pačiu, mūsų nuomone, galimai pažeistas konstitucinis teisinės valstybes principas ir Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalies nuostata, jog įstatymai Seime priimami taikantis įstatymo nustatytos procedūros.
Be to, atkreiptinas dėmesys į lai, kad remiantis aiškinamojo raito nuostata jog Įstatymo dcl atomines elektrinės nuostatų įgyvendinimas papildomų biudžeto lėšų nepareikalaus, atsiranda pagrindas ginčyti visus poįstatyminius teisės aktus, numatančius papildomas biudžeto išlaidas (pvz.: Vyriausybes Nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos atomines elektrinės įstatymo įgyvendinimo (2007 m. liepos 11 d. Nr. 726)).
Nacionalinis investuotojas steigiamas ifi valstybei nuosavybės teise priklausančio tuno, bei privačios bendroves (VST). Kyla pagrįsta abejonė dėl iSskirtinių sąlygų sudarymo privačiai įmonei, tuo galiniai prieštaraujama I,R Konstitucijai. Elektros energijos gamyba ir perdavimas atskiros šakos (Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/54/EB)t todėl VST dalyvavimas kuriant nacionalinį investuotoją nėra neišvengiamai būtinas. Manytina, tokiam projekte taip pat sėkmingai galėtų dalyvauti ir bet kuri kita privataus kapitalo įmonė atitinkanti keliamas tam tikrus reikalavimus (finansiniai pajėgumai, patikimumas nacionalinio saugumo atžvilgiu ir panj. atrinkta pavyzdžiui konkurso tvarka* kas užtikrintų sąžiningų konkurenciją.
Įstatymas galimai prieštarauja Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2003/54/FB, ta apimtimi, jog steigiama įmonė apims tiek elektros energijos gamybą, tiek ir tiekimą.

Teisiniai argumentai yra šie:
Konstitucijos 46 straipsnyje nustatyta:
“Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkines veiklos laisve ir iniciatyva,
Valstybe remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą.
Valstybe reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad j i tarnautų bendrai tautos gerovei.
įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę.
Valstybe gina vartotojo interesus.”
Kaip nesyk yra pabrėžęs Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d. Nutarimas), šiame straipsnyje įtvirtinti principai sudaro vieną visumą – Šalies ūkio konstitucini pagrindą. Principai yra tarpusavyje suderinti, ir tai suponuoja jų pusiausvyrą, todėl kiekvienas turi būti aiškinamas nepaneigiant kito konstitucinio principo.
Konstitucijos 46 straipsnio nuostatoje “Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybes teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva’* apibrėžta, kad pagrindines vertybės, kuriomis grindžiamas tautos ūkis – tai privati nuosavybė, asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva.
Asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos sąvoka yra plati. Ji apima teisę laisvai pasirinkti verslą, teisę laisvai sudarinėti sutartis, sąžiningos konkurencijos laisvę, ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumą ir kt. Asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva -tai teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus (Konstitucinio Teismo 1996 m, birželio 18 d. Nutarimas).
Asmens ūkines veiklos laisvė sudaro sąlygas įgyvendinti įvairius asmens siekius. Asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva yra grindžiamas tautos ūkis* todėl visuomene suinteresuota jų įgyvendinimu, Valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą.
Asmens ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti. Ją įgyvendinant įvairiais atžvilgiais paliečiami visuomenės interesai, todėl valstybė reguliuoja ūkinę veiklą. Konstitucijos nuostatoje “valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei” yra įtvirtintas konstitucinis principas, nubrėžiantis ūkinės veiklos reguliavimo kryptis, būdus, ribas. Tautos gerovę paprastai atspindi materialinių gėrybių vartojimas. Tačiau Konstitucijos sąvoka “bendra tautos gerove*’ neturėtų būti aiškinama atsižvelgiant tik į individo materialinių poreikių tenkinimą. Apie bendrą tautos gerovę galima spręsti pagal tautos socialinę raidą, žmogaus saviraiškos galimybes. Sąvokos “bendra tautos gerovė” turinys kiekvienu konkrečiu atveju atskleidžiamas atsižvelgiant į ekonominius, socialinius bei kitus svarbius veiksnius.
Efektyviam rinkos ūkio funkcionavimui būtinos garantijos įtvirtintos Konstitucijos nuostatoje “įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę”.
Konkurencija sukuria ūkio, kaip sistemos, savireguliaciją, skatinančią optimaliai paskirstyti ekonominius išteklius, efektyviai juos panaudoti, didinti ekonominį augimą ir kelti vartotojų gerovę. Tačiau asmens ūkines veiklos laisvė savaime negarantuoja konkurencijos, todėl valstybė turi saugoti sąžiningą konkurenciją.
Konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija įpareigoja valstybes valdžios, savivaldybių institucijas teisinėmis priemonėmis užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Tokios priemonės – tai ūkio subjektų susitarimų, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, draudimas, piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi draudimas, rinkos koncentracijos kontrolė bei atitinkami koncentracijos draudimai, nesąžiningos konkurencijos draudimas. įstatymuose nustatytų sąžiningos konkurencijos apsaugos taisyklių laikymosi kontrolė, atsakomybė už jų pažeidimus (Konstitucinio Teismo 1999 m, spalio 6 d. Nutarimas).
Pabrėžtina tai, kad konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija reiškia draudimą valstybės valdžios, savivaldybių institucijoms, reguliuojančioms akinę veiklą, priimti sprendimus, iškreipiančius ar galinčius iSkreipli sąžiningą konkurenciją.
Galimybė konkuruoti sumažėja arba konkurencija iš atitinkamos rinkos apskritai pašalinama, kai joje įsigali monopolija. Valstybė turi teisinėmis priemonėmis riboti monopolines tendencijas. Jeigu monopolija yra susidariusi, valstybė monopolinę ūkinę veiklą reguliuoja įstatyme nustatydama atitinkamus reikalavimus monopolistui. Tokio teisinio reguliavimo apimtis gali priklausyti nuo daugelio veiksnių: reguliuojamos ūkio srities, tam tikro laikotarpio ypatumų ir kt.
Konstitucijos 46 straipsnio nuostata “įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką” reiškia, kad negalima įvesti monopolio, t. y. negalima įstatymu suteikti ūkio subjektui išimtinių teisių veikti kurioje nors akio srityje dėl ko Ši sritis būtų monopolizuota. Tačiau Konstitucijos 46 straipsnyje nustatytas draudimas monopolizuoti gamybą ir rinką nereiškia, kad yra draudžiama tam tikromis aplinkybėmis įstatyme konstatuoti monopolijos konkrečioje ūkinės veiklos srityje buvimą. Toks konstatavimas sudaro teisines prielaidas laikyti monopolistui atitinkamus reikalavimus einant vartotojų interesus (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d. Nutarimas).
Specialiosios vartotojų interesų gynimo priemonės – tai diskriminacinių kainų nustatymo ribojimas, monopolines rinkos prekių kainų dydžių, tarifų valstybinis reglamentavimas, prekių kokybės, kitų reikalavimų monopoliniam ūkio subjektui nustatymas ir kt. Valstybės institucijos kontroliuoja, kaip ūkio subjektai laikosi nustatytų reikalavimų.
Konstitucija yra vientisas aktas. Joje įtvirtintas asmens ir visuomenės interesų derinimo principas, kurio būtina laikytis reguliuojant ir ūkinę veiklą. Remiantis tautos ūkio organizavimo konstitucinių principų analize darytina išvada, kad reguliuojant ūkinę veiklą pagrindinis būdas užtikrinti asmens ir visuomenės interesų derinimą yra sąžiningos konkurencijos apsauga (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d. Nutarimas).
Mums kyla teisinė abejonė, ar Seimas Atominės elektrinės įstatymo 11 straipsnyje nustatydamas išskirtines privačios bendrovės (VST) teises dalyvauti nacionalinio investuotojo kūrime, nepažeidė konstitucinio teisinės valstybės principo, Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalies nuostatos, jog Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę bei Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalies nuostatos, jog Valstybė gina vartotojo interesus.
Taip pat kyla pagrįsta abejonė, ar Seimas Atominės elektrinės įstatymo II ir 12 straipsniose kurdamas naują monopoliją, apimančią tiek elektros energijos gamybą, liek ir tiekimą, nepažeidė konstitucinio teisinės valstybės principo, Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalies nuostatos, jog Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę bei Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalies nuostatos, jog Valstybė gina vartotojo interesus.

Dėl santykio su ES teise

2007 m. birželio 28 d, Uetuvos Respublikos Seimas priėmė Atominės elektrinės įstatymą (Lietuvos Respublikos Atomines elektrines įstatymas (Nr. X-123l, Valstybes žinios, 2007-07-10, Nr. 76-3004, Įsigaliojo nuo 2007-07-10)).
Kyla tam tikrų abejonių dėl 5io įstatymo atitikties Europos Sąjungos teisei bei vykdomai FS energetikos politikai.

  1. Kyla abejonių dėl įstatymo nuostatų santykio su sąžiningos konkurencijos (eisiniu principu. Nacionalinis investuotojas steigiamas iš valstybei nuosavybės teise priklausančio turto, bei privačios bendrovės (VST). Kyla pagrįsta abejonė dėl išskirtinių sąlygų sudarymo privačiai įmonei, tuo galimai prieštaraujama Europos Sąjungos teisei. Elektros energijos gamyba ir Į>erdavimas – atskiros šakos (Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/S4/EB), todėl VST dalyvavimas kuriant nacionalinį investuotoją nėra neišvengiamai būtinas. Manytina, tokiam projekte taip pat sėkmingai galėtu dalyvauti ir bet kuri kita privataus kapitalo Europos Sąjungos įmonė, atitinkanti keliamus tam tikrus reikalavimus (finansiniai pajėgumai, patikimumas nacionalinio saugumo atžvilgiu ir pan), atrinkta. pa\yzdžiui konkurso tvarka, kas užtikrintų sąžiningą konkurenciją
  2. Kyla abejonių dėl įstatymo nuostatų santykio su neiskriminavimo teisiniu principui. Šachmatinis investuotojas steigiamas iš valstybei nuosa\ybės teise priklausančio turto, bei privačios bendrovės (VST). Kyla pagrįsta abejonė, kodėl projekte negali dalyvauti bet kuri kita privataus kapitalo Europos Sąjungos įmonė. atitinkanti keliamus tam tikrus reikalavimus (finansiniai pajėgumai, patikimumas nacionalinio saugumo atžvilgiu irpanj.
  3. Kyla abejonių dėl įstatymo nuostatų santykio su vartotojų teisių (nc)už(ikrinimu. Įstatymas galimai prieštarauja Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2003/54/EB. ta apimtimi* jog steigiama įmonė apims tiek elektros energijos gamybą, tiek ir tiekimą ((8) Siekiant užtikrinti, kad prieiga prie tinklo būti{ suteikiama veiksmingai ir nediskriminuojant, reikia, kad perdavimo ir paskirstymo sistemų eksploatavimą atliktų atskiri juridiniai asmenys, esant vertikalios integracijos įmonėms. Reikia, kad Komisija įvertintų lygiaverčio poveikio priemones, kurias valstybės narės yra parengusios, siekdamos įvykdyti šį reikalavimų, ir. tam tikrais atvejais, pateikti pasiūlymus dėl šios direktyvos pakeitimų. Taip pat reikia, kad perdavimo ir paskirstymo sistemų operatoriai turėtų efektyvias sprendimų priėmimo teises, kiek tai susiję su turtu, kuris būtinas tinklų priežiūrai, eksploatavimui ir plėtrai, kai tas turtas priklauso ir yra eksploatuojamas vertikalios integracijos įmonių. Būtina garantuoti paskirstymo sistemų operatorių ir perdavimo sistemų operatorių savarankiškumų, ypač atsižvelgiant į jų elektros energijos gamybos ir tiekimo interesus. Todėl reikia sukurti savarankiškas valdymo struktūras, tarp paskirstymo sistemos operatorių ir paskirstymo sistemos operatorių ir elektros energijos gamybos (tiekimo) bendrovių. Tačiau svarbu skirti teisėtų atskyrimą ir nuosa\ybės atskyrimų. Teisėtas atskyrimas nereiškia, kad keičiasi turto savininkas, niekas nedraudžia taikyti panašias ar identiškas įdarbinimo sąlygas, kurios taikomos visose vertikalios integracijos įmonėse. Tačiau organizacinėmis priemonėmis, susijusiomis su sprendimus priimančių atsakingųjų asmenų savarankiškumu. reikia užtikrinti nediskriminacinį sprendimų priėmimo procesą).

Platesnė ginčijamų įstatymo nuostatų santykio su ES teise analize pateikiama papildomoje studijoje.

Papildomos priemonės

Pažymėtina, jog siekiant teigiamų kampanijos rezultatų Lietuvos Respublikos vidinėmis priemonėmis, tikslinga taikyti ir papildomas priemones, kurios, nors ir tiesiogiai neįtakotų projekto realizavimo, tačiau sukurtų esminių problemų antrajai pusei.

Siūlome 3 papildomų priemonių laikymo kryptis:

  1. VST privati/avimu aplinkybių tyrimas.
  2. AB „Lietuvos Energija4* vadovų asmeninio suinteresuotumo VST dalyvavimu projekte tyrimas.
  3. Lietuvos Respublikos teises aktų, ruošiant projekte šiurkštūs pažeidimai.

1. VST privatizavimo aplinkybių lyrinius.

Lietuvos respublikos Valstybės Kontrolė 2006 m. vasario 28 d. atliko valstybinį auditą: „AB „Vakarų skirstomųjų tinklų” privatizavimo vertinimas” (Nr. 2030-29-112).
Be kita ko šio audito išvadose pažymėta:
L Valstybinio audito metu nustatyti faktai ir aplinkybes rodo, jog AB Vakarų skirstomieji tinklai nebuvo tinkamai parengti privatizavimui:
1.1. pripažinus netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2003-
06-25 nutarimą Nr. 801 „Del valstybes turto investavimo ir įstatinio kapitalo didinimo**,
AB Vakarų skirstomieji tinklai privatizuota jai neperdavus 28 247 993 Lt vertės
bendrovės veikloje naudojamo turto, iŠ kurio 16 092 371 Lt vertės turtas priklauso
valstybei. […J
1.2. Turto fondo ir konkurso komisijos veikla lėmė, kad nebuvo
perkainuotas ir tiksliai apskaitytas privatizuojamos įmones AB Vakarų skirstomųjų tinklų
ilgalaikis materialusis turtas, taip neužtikrinant tikslios ir patikimos informacijos apie
privatizuojamą įmonę, o tai yra būtina skaidraus privatizavimo sąlyga;
1.3. AB Vakarų skirstomųjų tinklų verslo sąlygas pagerinanti reguliacinė
veiklos aplinka^ daranti jtaką ir bendrovės akcijų vertei, buvo nustatyta tik privatizavus
įmonę, 2004-07-01 Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Elektros energetikos įstatymo
pakeitimo įstatymą Nr. IX-2307, nors tokia aplinka, siekiant maksimalaus privatizuojamo
objekto vertės ir privatizavimo skaidrumo padidinimo, turėtų būti sukurta iki objekto
privatizavimo-

2. AB Vakarų skirstomųjų linkių privatizavimo programoje nustatytos sąlygos ir
kvalifikaciniai kriterijai:
2.1. galimai apribojo potencialių jmončs pirkėjų skaičių ir privatizavimo konkurse neleido toliau dalyvauti dviems subjektams;
2.2. leido įmonės kontrolinį akcijų paketą potencialiam pirkėjui įsigyti per specialiai tam 2003-04-29 įsteigtą, jo kontroliuojamą, ribotos civilinės atsakomybės privatų juridinį asmenį UAB ,.NDX energija”, nenustačius reikalavimų šio asmens įstatinio kapitalo, jo turto ar apyvartos dydžiui, nuo kurio priklauso ir bendrovės atsakomybės ribos;
2.3. leido naujiesiems privatizuotos bendrovės savininkams daugiau kaip 100 kartų sumažinti privatizuotos bendrovės įstatinį kapitalą. Priėmusi tokį sprendimą bendrove prisiėmė įsipareigojimus akcininkams išmokėti daugiau negu 401 mln. Lt.
3. Naujieji privatizuotos bendrovės savininkai vykdo sutartinį įsipareigojimą
ifisaugoli ne mažiau kaip 70 % (septyniasdešimt procentų) privatizuotoje įmonėje užimtų
darbo vietų (darbuotojų) skaičiaus, tačiau įsipareigojimus investuoti į įmonę pagal
sutartyje nustatytą planą vykdo tik iŠ dalies, nes akcijų pirkimo pardavimo sutarties
nuostatos, reglamentuojančios investicijas, yra deklaratyvios.
Atkreiptinas dėmesys, jog kai kurios valstybės audito išvados, galimai liudija buvus nusikalstamas veikas.
Rekomenduotina kreiptis į Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra su prašymu:
1. Paaiškinti, kodėl, pagal Valstybės Kontrolės audito iUadas nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
2. Pradėti ikiteisminį tyrimą dabar.
Rekomenduotina prašymą sustiprinti ir atskirų Seimo narių paklausimais.

3. Asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo vykdyti institucijos vadovo arba jo įgalioto atstovo rašytines išankstines rekomendacijas, nuo kokių sprendimų rengimo, svarstymo ar priėmimo jis privalo nusišalinti. Šios rekomendacijos, remiantis metinėmis deklaracijomis, arba asmens prašymu yra sudaromos konkrečiai situacijai. Išankstines rekomendacijas asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, gali viešinti savo nuožiūra.
4. Asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje* negali prisidėti prie kontrolės, tyrimų komisijų ar kilų tokio pobūdžio institucijų darbo, jeigu tai sukelia interesų konfliktą.
5. Institucijos vadovas arba jo įgaliotas atstovas gali nušalinti valstybinėje
tarnyboje dirbantį asmenį nuo konkretaus sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo
procedūros, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad šio asmens dalyvavimas sukels interesų konfliktą.
6. Šio straipsnio nuostatos netaikomos Respublikos Prezidentui, Seimo nariams.
teisėjams, prokurorams, ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir kitiems pareigūnams, kuriems
viešųjų interesų viršenybes užtikrinimo būdai nustatomi jų veiklą reglamentuojančių
įstatymų”
Abejonę dėl akcinės bendrovės ^Lietuvos energija” generalinio direktoriaus Rymanto Juozaičio galimo interesų konflikto galima grįsti vien jo gyvenamąja vieta – VP priklausančiame ir eksploatuojamame komplekse taurų gatvėje,
Rekomenduotina kreiptis į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija su prašymu iStirti. ar akcines bendroves „Lietuvos energija4* generalinis direktoriaus Kymantas Juozaitis, nenusišalindamas nuo dalyvavimo aptariamame projekte bei nepranešdamas apie galimą interesų konfliktą, nesupainiojo savo viešųjų ir privačių interesų..
Rekomenduotina prašymą sustiprinti ir atskirų Seimo narių paklausimais.
Atkreiptinas dėmesys, jog VU K konstatavimas, jog buvo pažeistos Lietuvos Respublikos YicSųjų ir privačių interesų derinimo valstybes tarnyboje įstatymo nuostatos, gali būti pagrindas ginčyti eiles teisės aktų, pasirašytų akcines bendroves „Lietuvos energija” generalinio direktoriaus Kymanto Juo/aifio teisėtumą. Be to, atsirastų pagrindas ginčyti Ministro pirmininko 2007 m. liepos 13 d. Potvarkį Nr. 256 dėl darbo grupės sudarymo.

3. Lietuvos Respublikos teisės aktų, ruošiant projektą šiurkštūs pažeidimai

Lietuvos Respublikos Vyriausybes strateginio planavimo komitete buvo pristatytas nacionalines energetikos bendrovės steigimo ir naujos atomines elektrinės projektai*
Pristatant klausimus, buvo pateikiama, aptariama ir įvairių žymų įslaptinta informacija.
Svarstant ir pristatant nacionalinės energetikos bendrovės steigimo ir naujos atominės elektrinės projektus. Vyriausybes strateginio planavimo komitete dalyvavo ir kviestiniai asmenys: VST generalinis direktorius Darius Nedzinskas ir UAB “NDX Energija” įmonių grupės valdybos pirmininkas Žilvinas Marcinkevičius.
Atkreiptinas dėmesys j tai. kad asmuo už neteisėtą disponavimą įslaptinta informacija, įslaptintos informacijos atskleidimą, praradimą, pagrobimą ar kitokį neteisėtą įgijimą arba kitus įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų pažeidimus atsako teisės aklų nustatyta tvarka.
Pažymėtina, kad susipažinti su įslaptinta informacija, gali tik atitinkamus leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turintys asmenys.
Todėl, kyla pagrįsta abejonė, ar minėto Vyriausybes strateginio planavimo komiteto posėdžio metu nebuvo pažeistos atitinkamos Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatos.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 16 d. Nutarimo Nr. 434 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio Planavimo komiteto sudarymo ir jo darbo organizavimo4′ priedo 12 punkte įtvirtinta nuostata, jog Vyriausybės kancleris, gavęs komiteto pirmininko pritarimą įtraukti Vyriausybes sprendimų projektus ar kitus klausimus į komiteto darbotvarkę, sudaro komiteto posėdžio darbotvarkės projektą, nurodo kviečiamus į posėdį asmenis. Ši nuostata pakartota ir Vyriausybes kanceliarijos reglamente*
Atsižvelgiant j tai, kas išdėstyta aukščiau, rekomenduojame kreiptis į Valstybės saugumo departamentą, Generalinį prokurorą ir Ministrą pirmininką su paklausimais:

  1. Ar minėto Vyriausybės strateginio planavimo komiteto posėdžio metu pateikiant ir aptariant įvairių žymų įslaptintą informaciją dalyvavo neturintys teisės su ja susipažinti asmenys: VST generalinis direktorius Darius Nedzinskas ir UAB “NDX Energija” įmonių grupės valdybos pirmininkas Žilvinas Marcinkevičius.
  2. Ar Vyriausybės kancleris Valdemaras Serapinas neužtikrindamas to, kad posėdžio metu neturintys teisės susipažinti su įvairių žymų įslaptinta informacija negalėtų su ja susipažinti, nepažeidė atitinkamų Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatų.

Taigi* siūlytina taikyti Šias papildomas priemones:

  1. Kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą su prašymu paaiškinti, kodėl, pagal Valstybės Kontrolės audito išvadas nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
  2. Kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dabar.
  3. Kreiptis į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisiją su prašymu ištirti, ar akcinės bendrovės „Lietuvos energija*4 generalinis direktoriaus Rymantas Juozaitis, nenusiŠalindamas nuo dalyvavimo aptariamame projekte bei nepraneŠdamas apie galimą interesų konfliktą, n esu painioj o savo viešųjų ir privačių interesų.
  4. Kreiptis į Valstybės saugumo departamente Generalinį prokurorą ir Ministrą pirmininką su paklausimu ar minėto Vyriausybės strateginio planavimo komiteto posėdžio metu pateikiant ir aptariant įvairių žymų įslaptintą informaciją dalyvavo neturintys teisės su ja susipažinti asmenys: VST generalinis direktorius Darius Nedzinskas ir l1 AB MNI)X Fncrgija” įmonių grupės valdybos pirmininkas Žilvinas Marcinkevičius.
  5. Kreiptis į Valstybės saugumo departamentą, Generalinį prokurorą ir Ministrą pirmininką su paklausimu ar Vyriausybės kancleris Valdemarą* Serapinas neužtikrindamas to, kad posėdžio metu neturintys teisės susipa/inti su įvairių žymų įslaptinta informacija negalėtų su ja susipažinti, nepažeidė atitinkamų Valstybes ir tarnybos paslapčių įstatinio nuostatų.

Pasidalinkite socialiniuose tinkluose

2 thoughts to “(jau nebe) Slaptas planas prieš Trigalvį slibiną”

Leave a Reply

Your email address will not be published.