Ką norėjo pasakyti Gediminas Kirkilas?

kirkilas lrtTauta gyvena per gerai. Anksčiau po kokio Brazausko, Pakso ar Adamkaus pasirodymo televizoriuj iš karto kildavo didesnis („Williams“ sutartis) ar mažesnis (kalėdiniai Adamkų sveikinimai) šaršalas. Dabar visiems dzin (arba niekas nebesitiki, kad valdžia ką nors iš esmės gali pasakyti), ką norėjo pasakyt premjeras.

Visą vaizdo įrašą rasite lrt.lt archyve, o pilnas tekstinis kalbos variantas – Vyriausybės tinklalapyje.

Kokias išvadas galime daryti iš Gedimino Kirkilo akcentų?

  1. pats kalbos per televizorių faktas rodo, kad Vyriausybėje, aplink ją arba kažkuriai interesų grupei niežti, jog kažkas juda netinkama linkme;
  2. iš dalies tą atsako pati kalbos pradžia – nurodoma, kad bus kalbama apie ekonomiką (infliaciją), energetiką (Trigalvį slibiną) ir Vyriausybės planus (tradicinė migla);
  3. įdomiausi kalbos akcentai ir vertimas į lietuvių kalbą/pastabos:
    1. Nepaisant padidėjusios infliacijos, Lietuva ir toliau išlieka viena iš greičiausiai augančių ES šalių ir auga tris kartus greičiau, nei vidutiniškai ES. <…> Mums būtina sparčiai vystytis, kelti atlyginimus ir pensijas, kad pasivytume turtingesnes ES šalis, kad stabdytume Lietuvos gyventojų vykimą į užsienį. — infliacija per didelė, tačiau ir toliau nemažinsim valstybės vartojimo, tad infliacija ir toliau bus didelė
    2. Reikia pripažinti, kad Lietuvos infliacija žymiai lenkia ES vidurkį, kuris tėra 3 %, tačiau maisto produktų kainos daugelyje ES šalių yra daug didesnės, nei Lietuvoje.maisto kainos Lietuvoje ir toliau didės, kol pasieks ES lygį
    3. Darbo užmokesčio ir pensijų augimas Lietuvoje gerokai lenkia infliaciją. Darbo užmokestis ir pensijos šiemet vidutiniškai didėjo bent 20 procentų, o tai yra tikrai daugiau nei vidutiniškai augo pagrindinių maisto produktų kainos. — Vyriausybė pensijas kėlė tikėdamasi sumažinti infliacijos žalą
    4. Beje, biudžeto subalansavimas nulemtų tik labai nedidelį infliacijos sumažėjimą – galbūt 0,1 procento. — lieka neaišku, kodėl biudžetas negalėtų būtų perteklinis?
    5. Nei Vyriausybė, nei Premjeras, kaip jūs žinote, negali įtakoti jų kainodaros, tačiau prekybos tinklų atstovai pozityviai atsiliepė į pasiūlymą ir peržiūrėjo kainas tų maisto produktų, kurie yra dažniausiai perkami nedideles pajamas gaunančių žmonių. — tai jeigu „negali įtakoti“, tai kodėl „peržiūrėjo“? kas per dalykas yra „peržiūrėta kaina“?
    6. Litas nebus devalvuotas. <…> Tvirtai pareiškiu, kad ši Vyriausybė tikrai nesiruošia devalvuoti lito, nes tam nėra jokio reikalo. Lietuvos bankas turi daugiau negu pakankamai užsienio valiutos rezervų, o litą devalvavus ilgainiui praloštų visi. — aišku kaip 2×2, tačiau jeigu užsienio valiutos rezervai išseks (komerciniai bankai ir toliau pardavinės litus), tai dar gali tekt sugrįžti prie klausimo
    7. Norėčiau pabrėžti, kad Vyriausybės tikslas šiame procese nėra pritraukti būtent „NDX Energiją“ į Nacionalinio investuotojo sudėtį. — bet tai sudedamoji plano dalis?
    8. Strateginis tikslas yra konsoliduoti tris Lietuvos elektros energetikos sektoriuje veikiančias bendroves, tam, kad padidintume šių įmonių grupės finansinį potencialą, kuris reikalingas naujos atominės elektrinės ir svarbių infrastruktūros projektų įgyvendinimui. — tik konsoliduotas subjektas gali statyti naują atominę elektrine ir infrastruktūros projektus. bullshit?
    9. Skelbti konkursą dabar, kaip kai kas siūlo, strateginiam investuotojui būtų pavojinga, nes ES taisyklės neleidžia mums daryti preferencijų ir tokį konkursą gali laimėti pvz. bet kuri „Gazprom“ kontroliuojama įmonė registruota ES. — o ar neprieštarauja ES taisyklėms išimtinės derybos su „NDX energija“?
    10. Moksliniai tyrimai rodo, jog gaminamos elektros kilovatvalandės savikaina atominėje jėgainėje visada yra ir bus mažesnė nei gaminamos dujas, anglį ar biokurą naudojančiose elektrinėse.bullshit. ar dar reikia kartoti IAEA duomenis?
    11. Be to, Seimo narių iniciatyva buvo atlikta nepriklausoma įstatymo projekto įvertinimo ekspertizė ir atsižvelgta į daugelį Seimo narių pasiūlymų. — čia ta, kurią atliko buvę „VP market“ auditoriai?
    12. O dėl nuolatinio mūsų dejavimo apie skaidrumą, tai siūlyčiau baigti vieną kartą skleisti nuolatinius gandus apie tai, kad jau nė vienas žurnalistas, politikas ar valdininkas nedaro sprendimo be atitinkamo savo intereso ar kyšio. Manau, dauguma atvejų tai netiesa, dauguma atvejų – tai dūmai be ugnies. — dauguma atvejų, bet yra ir kitokių …
  4. Smagus yra kalbos pabaigimas – ne apie Kalėdas, ne apie Naujuosius Metus ar dar ką nors, o tiesiog palinkėjimas daugiau pasitikėti savimi, savo valstybe. Logiška! Tik nuosekliai stebėdami savo tarnų valstybės tarnyboje darbą galime tikėtis daugiau skaidrumo. Tą ir darom – ačiū už pasufleravimą!

Beje, drįsčiau kritikuoti, kad kalbos įrašas padarytas neprofesionaliai. Pirma, parinktas gelsvas-melsvas fonas nenuteikia šiltai ir patikimai. Netgi atvirkščiai – jis ganėtinai kontrastuoja su Gedimino Kirkilo paprastumu. Antra, premjerui naudotas televizinis sufleris gadina vaizdą dar blogiau – akivaizdu, kad ta kalba nėra natūralios Kirkilo mintys. Ar buvo taip sunku surasti kokį krėslą prie židinio ar bent paprastą minkštąsuolį prie Kalėdų eglutės? Šimtus kartų geriau, kad premjeras būtų karts nuo karto žvilgtelėjęs į lapelį ir savo iškalbos dėka dėstytų pagrindinius argumentus – juk žino argumentus mintinai. Trečia, kalboje nėra akcentų (be „Litas nebus devalvuotas“), pabaiga neuždaryta – eiliniam klausytojui liks visiškai neaišku, kam ji buvo skirta ir antrą kartą žiūrovas Gedimino Kirkilo per TV jau nebeklausys, o žiūrės n-tąjį KĮŽ’ą.

Aišku, įdomiausia būtų sužinoti, kam realiai buvo skirta kalba. Kaip manot?

Pasidalinkite socialiniuose tinkluose

Leave a Reply

Your email address will not be published.