Kai kuriems dalykams reikia susigulėti. Taip nutiko ir su Liu Cixin trilogija. Gal net tiksliau būtų ją pavadinti visatos dydžio veikalu, nes retas mokslinės fantastikos kūrinys bando pažvelgti tiek plačiai. Ir tada trijų kūnų problema virsta trijų knygų iššūkiu.
Kino (kiniečio) požiūris į pasaulį
Matyt, tai pírmosios mano perskaitytos knygos, kurias parašė šiuolaikinės Kinijos kultūros žmogus. Ir tas antspaudas duoda savo.
Nuo paprastos problemos skaitytojui, kai tampa sunku sekti pasakojimą ir jo eigą dėl to, jog nesuvedi veikėjų, kas yra kas, kokie jų vardai, kokios jų istorijos ir keliami klausimai. Jų per daug, jie pernelyg panašūs, o trilogijoje dar ir kinta. Iki iš to kylančių niuansų, kai komunistinės Kinijos istorija daro specifinius įspaudus veikėjų likimuose ir santykiuose.
Kitas dalykas – išoriškai atsargus kalbėjimas apie komunistų partiją ir jos nusikaltimus. Tai išnyra tarp eilučių glūdinčiu gyvenimo liūdnumu, asmeninės motyvacijos stoka ir kone fizinė savęs prievarta gyventi dėl to, jog reikia bendruomenei, valstybei, kažkam…
Kartu skaitant įspūdį daro bendruomenės „reikia“ sprendimo galia ir svoris – panašu, kad ši jėga gali priversti visą visuomenę daryti Vakarų kultūroje neįmanomus posūkius ir virsmus. Iš dalies tai padeda autoriui spręsti ir pagrindinės istorijos problemines vietas (pavyzdžiui, heroizuotas žmonijos kosminių laivų „pabėgimas“ ir vėlesnis grįžimas)
„Tamsaus miško“ alegorija ir daugiamatės erdvės pelkė
Mokslinės fantastikos trilogija daro įspūdį dėl savo bandymo apimti visos visatos laiko tėkmę, tačiau „trumpoje perspektyvoje“ bene pirmą kartą teko susidurti su išplėtota idėja, jog protingos būtybės visatoje turi gerokai daugiau priešų, nei draugų ar neutralių kolegų. Ši idėja remiasi prielaida apie realią galimybę skirtingoms būtybėms kovoti dėl energijos ir išteklių, tačiau tuo pat metu ją tarsi iš esmės paneigia faktiniai fizikinių dydžių ribojimai.
Pasakojimas kuriamas ir ant tariamos trijų saulių sistemos idėjos. Ji įdomi, tačiau tuo pat metu sukuria specifinę mistinę istoriją, kuri griauna pagrindinio pasakojimo solidumą. Gaunama savotiška istorijų pynė, kur susimaišo mokslinė fantastika su sunkiai apibrėžiama mistine pasakojimo forma.
Arba vertime į lietuvių kalbą to neįveikė vertėjai, arba ir autoriaus bandymas paaiškinti kelių matmenų panaudojimą kitų būtybių ginklų kūrimui bei žmonijos technologinio proveržio blokavimui – nepavykęs. Tenka jį priimti kaip stebuklinės pasakos dalį, kuri tiesiog yra tokia, nors ir griaunanti pagrindinę pasakojimo liniją. Kita vertus, pasakojimo pabaigoje aprašomas atvirkštinis daugelio matmenų erdvės susitraukimas į dvimatę jau gerokai suprantamesnis.
Kritikai siūlo atkreipti dėmesį į moralės/išlikimo problemą
Trilogijoje herojai vis renkasi tarp moralės ir bendruomenės išlikimo. Jeigu reikia elgtis moraliai – kyla grėsmė bendruomenei (civilizacijai). Ir atvirkščiai. Tai savotiška „tamsaus miško“ pasekmė, kai džiunglėse nėra draugų. Yra tik tie, kuriuos valgai tu, ir kiti, kurie valgo tave.
Asmeninės istorijos paklysta trečioje knygoje
Pagrindinių knygos herojų asmeninės linijos antroje knygoje dar randa tam tikrą loginę grandinę ir įtraukiamos į pagrindinį pasakojimą, tačiau trečioje visa tai virsta dirbtiniu bandymu išlaikyti intrigą ir nepamesti loginės pagrindinės istorijos sekos.
Ši asmeninių santykių intriga tampa keista aliuzija į žmogiškų santykių amžinumą ir trapumą neaiškios ir nepaaiškintos visatos gniaužtų fone. Būtent toks jausmas ir lieka pabaigus trilogiją – pasakojimas baigiasi, o pabaigos nesulaukiame. Tai savotiškas parodymas (ar klausimas), kodėl vieno žmogaus ir visatos istorijos tėkmės – tai du nesuderinami laikrodžiai. Tad lieka retorinis klausimas – nejaugi neturi reikšmės žmogaus gyvenimas ne savo laikmetyje?
Šią savaitę „Žinių radijo“ laidoje „Vyrai kalba“ su Linu Kontrimu aptarėme:
Demografai raunasi plaukus, o Vilniaus siurblys siurbia toliau Ką darome blogai, kad šalies regionai neišlaiko žmonių? Kodėl sovietiniai urbanistai sugebėjo „prastumti“”” rajonų vystymo planą, o fantazija įsisavinant ES lėšas baigiasi tiek trinkelėmis ir baseinais? Kodėl decentralizacija veikia, o visa ko telkimas yra kelias į savęs naikinimą? (nuoroda)
O kas, jeigu blogus vyrus-tėvus pakeistų valstybė? Nuo A iki Z. Tingius ir kompiuteriniuose žaidimuose paskendusius vyrus galėtų pakeisti Lietuvos valstybė pasiūlydama nuoseklų paramos planą aktyvioms moterims – nuo dirbtinio apvaisinimo, pagalbos nėštumo metu, rūpinantis kūdikiu, užtikrinant darželį, mokyklą, būrelius ir pan. Strateginė valstybės investicija. O gal reikia atgaivinti piršlių veiklą?
Kodėl skandalai tapo būtina kiekvienos švietimo naujovės dalimi? Centralizuota švietimo sistema patiria krachą ir laikas atsakomybę atiduoti su vaikais dirbantiems mokytojams. Realybės nebematantys švietimo biurokratai turėtų būti išvaikyti, o lėšos ir sprendimai perduoti tiesiogiai atsakingiems darbuotojams.
Laidos ištrauka (apie 20 min, nuoroda), visa laida – „Contribee“ (nuoroda)
Laidos epizodai:
Kodėl kiekvieną švietimo naujovę lydi skandalai? (nuoroda);
Šią savaitę „Žinių radijo“ laidoje „Vyrai kalba“ su Linu Kontrimu aptarėme:
Kuo yra tapęs Pasaulio futbolo čempionatas? Akivaizdžiai viso pasaulio reiškinys, kuris turi ne daug gražių istorinių pavyzdžių – geriausios Antikos taikos tradicijos ir šiuolaikinės olimpiados. Tačiau kultūrų koloritas, visuomenių skirtumai, akiračio praplėtimas visiems nuo jauno iki seno, valstybių reprezentacija – visa tai neša vienas visus jungiantis žaidimas. O mes visi jau patiriama post-čempionato tuštumos sindromą?
Apginkime Sinkevičių: ar būna disertacijų be kitų autorių? Puolimas prieš naujojo premjero disertaciją viešoje erdvėje matomas supaprastintai vienpusiškai. Neva akademinės ydos didžiulės, neva mokslo darbuose nepasitaiko techninių klaidų, o kiekvienas „mokslų daktaras“ privalo visą savo „mokslą“ sukurti nuo nulio. Kur klysta kritikai ir ko trūksta iš paties daktaro bei jo universiteto?
Kokias politines pažiūras turėtų turėti DI? Dirbtinio intelekto sprendimams žengiant į vis naujas kasdienybės situacijas kyla paprastas klausimas – o kokiomis vertybėmis savo sprendimuose remiasi konkretus įrankis? Juk kairiųjų ir dešiniųjų pažiūrų politikas duoną „teisingai“ pjaustytų visiškai kitaip. (nuoroda)
Imigrantai pradeda dirbti Lietuvos žemės ūkyje – ar tai jau pabaigos pradžia? Konkretus pavyzdys atskleidžia, jog kairioji mintis pastarojo meto politikos klausimuose dažnai užstringa paviršiniuose dalykuose – renkamasi gražūs, jautrūs ir teisingi sprendimai, tačiau ši logika dažnai yra trumparegė, „galioja“ iki tam tikros ribos. Kodėl kairieji nenori matyti platesnio konteksto? (nuoroda)
Laidos ištrauka (apie 18 min, nuoroda), visa laida – „Contribee“ (nuoroda)
Laidos epizodai:
Kas labiausiai puola premjerą M. Sinkevičių dėl jo disertacijos? (nuoroda);
Jau kone pusmetį nuolatos nešioju kelis „rausvo“ atspalvio akinius. Dažnai susilaukiu klausimo, kam man net uždarose patalpose reikalingi tokie „saulės akiniai“, todėl šis tekstas – tai trumpas įvadas į migreną, jos dirgiklius ir FL-41 technologiją, skirtą mažinti dalies tų dirgiklių poveikį.
Apie klasikinę migreną su aura (G43.1)
Pradėsiu nuo to, jog su migrena „susipažinau“ paauglystėje, kai kažkur apie 12-14 metus pirmą kartą sužinojau, kas yra migrenos priepuolis, pasireiškęs aktyviu mirgėjimu akyse ir vėlesniu itin stipriu galvos skausmu, išmušančiu iš gyvenimo gerai dienai. Migrena šeimoje nebuvo naujovė, tačiau sovietinė medicina Utenos rajone nei žinojo, nei turėjo realių sprendimų, todėl migrenos priepuolius teko valdyti tam iš esmės visiškai netinkamu citramonu ar panašaus lygio „vaistais“.
Palyginimui – tiesiogiai tam skirtų triptanų grupės vaistų klinikiniai bandymai prasidėjo ~1989 metus, o 1991-aisiais Europoje jau buvo registruotas sumatriptanas.
Klasikinė migrena pasireiškia aura – viduramžių tvirtovės perimetro formos mirgančiu lanku, kuris plečiasi nuo centrinės regos dalies į kažkurią vieną pusę. Procesas trunka ~30-40 minučių ir sutampa su smegenų žieve einančiu specifiniu elektrinių impulsų iškrova (dėl jos ir susiformuoja bei matomas šis lankas).
Būna ir migrena be auros, tačiau su tokia nesu susidūręs ir nesu specialiai gilinęsis.
Paauglystėje migrenos priepuoliai buvo santykinai reti, gal 1-2 per metus, iki pilnametystės jie praktiškai išnyko, vėliau pasitaikydavo retai, gal kartą į kelerius metus. 2025-ųjų rudenį priepuoliai vėl grįžo. 2026 vasarį-kovą teko kreiptis pas gydytoją ir imtis aktyvaus situacijos valdymo. Šiuo metu pereidinėju privalomą beta-blokatorių stadiją, kai pigiais (ir pasenusiais, jie prieš migreną pradėti naudoti dar ~1970 metus) vaistais Valstybinė ligonių kasa reikalauja laukti stebuklo, iki skiriant normalią, šiuolaikinę CGRP profilaktiką (pavyzdžiui, JAV neurologai ją jau rekomenduoja iš karto, kaip pirminę priemonę).
Kaip prasideda ir kas paskatina migrenos priepuolį?
Migreną galima įsivaizduoti kaip smegenų atsparumą (lankstumą) įvairiems dirgikliams. Normaliuose smegenyse jie yra gana lankstūs ir gali sėkmingai „kentėti“ įvairius dirgiklius. Tačiau pas dalį žmonių šis slenkstis yra arba nuolat mažas, arba dėl įvairių priežasčių reikšmingai sumažėjęs (beje, šis lankstumas sumažėja ~45-50 metų ribą ir tai trunka iki ~10 metų). Būtent jie ir patiria migrenos priepuolius. Migrenos priepuolis savo esme yra tam tikras smegenų „įtampos perkrovimas“, kai dėl įvairių dirgiklių įvyksta bendros būklės grąžinimas į pirminę.
Jautrūs smegenys patiria įvairius dirgiklius ir jų sukeliamą prodromą – tam tikrą išankstinę (įspėjamąją) smegenų būklę, kuri gali virsti priepuoliu, o gali nevirsti. Daugeliui žmonių prodromo simptomai yra ir skirtingi, ir panašūs. Pavyzdžiui, mano atveju tie simptomai yra:
padidėjęs akių jautrumas aktyviems šviesos šaltiniams (pavyzdžiui, tiesioginiai ar atspindėti saulės spinduliai, aktyvios LED lempos ir pan.);
kaklo-pečių juostos sunkumas ir/ar maudimas;
sudėtingesnis fokusavimasis į teksto sekimą skaitant;
įvairūs regėjimo šešėliavimo variantai, vaizdo dubliavimas ir pan.;
regos „akli“ plotai (prieš pat priepuolį arba pirminiai jo požymiai);
ir t.t.
Su šiuolaikiniais vaistais (pavyzdžiui, triptanais) įmanoma sėkmingai kontroliuoti priepuolio sukeliamą skausmą (dažniausiai jis pasiekia tik 2-3 balus iš 10). Tačiau pagrindinė problema – prodromo simptomų valdymas. Būtent jie yra pagrindinis gyvenimo trukdis, nes kiekvieną signalą organizmas linkęs vertinti „tai jau tuoj bus priepuolis“, kas reiškia pasiruošimą blogiausiam scenarijui (visi su tuo gyvenantys puikiai prisimena, kas yra priepuolio skausmas be vaistų – galvos skausmas pike gali siekti 7-9 balus iš 10).
Tačiau prodromo simptomus valdo iš esmės tik CGRP profilaktika, o beta-blokatoriai tam nedaro jokios reikšmingos teigiamos įtakos. Dėl to rimtas migrenos gydymas pirmus 3-6 mėnesius Lietuvoje yra tik jos imitacija.
Žinoma, prodromo simptomus galima valdyti (mažinti) ne tik medikamentiniais būdais. Itin griežtas miego režimas, aktyvi fizinė veikla, iki minimumo sumažinamas kompiuterių/kitų ekranų laikas – visa tai padeda atitolinti priepuolius. Jeigu to nepavyksta, tai prodromai nestabdomi progresuos ir per mėnesį gali tekti išgyventi iki 4-8 pilnų priepuolių.
Kas yra FL-41?
FL-41 istorija prasidėjo ~1980 metus Kembridžo universitete, Jungtinėje Karalystėje, kur dr. Arnold Wilkins su kolegomis eksperimentavo ir ieškojo sprendimo prieš 100Hz (dvigubas elektros dažnis) mirksėjimą iš fluorescencinių lempų (angl. fluorescent lighting). Iš čia ir santraupa „FL“. O 41 yra vieno iš bandinių (pasisekusio) numeris.
Taigi, FL-41 dabar yra akinių lęšių technologija, kuri sėkmingai sumažina į akis patenkančių aktyvių šviesios spindulių kiekį, ypač tame bangų ruože (480-520nm, mėlynų-žalių), kuris labiausiai skatina migrenos priepuolio formavimąsi.
Kitaip tariant, tai mokslo tyrimais patvirtinta technologija, kuri leidžia efektyviai mažinti prodromo dirgiklius ir atitolina pilno migrenos priepuolio susiformavimą. Žinoma, tam reikia, kad jūsų migrenos atveju būtent vizualūs dirgikliai būtų pagrindiniai ir lemiantys. Kitaip tai esminės įtakos nepadarys.
Pagrindiniai mokslo tyrimai, kurie nagrinėjo FL-41 poveikį:
1991 metai Good P.A., Taylor R.H., Ophth F.C., Mortimer M.J. The Use of Tinted Glasses in Childhood Migraine DOI nuoroda
2006 metai Adams Wesley H., Digre K.B., Patel B.C.K., Anderson R.L., Warner J.E.A., Katz B.J. The Evaluation of Light Sensitivity in Benign Essential Blepharospasm DOI nuoroda
2008 metai Blackburn M., Lamb R., Digre K., Smith A., Warner J., McClane R., Nandedkar S., Langeberg W., Holubkov R., Katz B. FL-41 tint improves blink frequency, light sensitivity, and functional limitations in patients with benign essential blepharospasm DOI nuoroda
2015 metai Ryan N. Hoggan, Amith Subhash, Steve Blair, Kathleen B. Digre, Susan K. Baggaley, Jamison Gordon, K.C. Brennan, Judith E.A. Warnerc, Alison V. Crum, Bradley J. Katz Thin-film optical notch filter spectacle coatings for the treatment of migraine and photophobia DOI nuoroda
2016 metai Hoggan E., Subhash A., Blair S., Digre K., Baggaley S., Gordon J., Brennan KC, Warner J., Crum A., Katz B. Thin-film optical notch filter spectacle coatings for the treatment of migraine and photophobia DOI nuoroda
2023 metai Posternack C., Kupchak P., Capriolo A., Katz B. Targeting the intrinsically photosensitive retinal ganglion cell to reduce headache pain and light sensitivity in migraine: A randomized double-blind trial DOI nuoroda
2023 metai Reyes N., Huang J., Choudhury A., Pondelis N., Locatelli E., Hollinger R., Felix E., Pattany P., Galor A., Moulton E. FL-41 Tint Reduces Activation of Neural Pathways of Photophobia in Patients with Chronic Ocular Pain DOI nuoroda
FL-41 technologijos akiniai dažniausiai būna trijų tipų: filtras 25%, 50% ir 75% (arba 80%). Kiekvienu atveju skiriasi filtro aktyvumas ir atitinkamai praleidžiamų šviesos bangų srautas.
Teoriškai pasaulinėje rinkoje pagrindiniai FL-41 akinių lyderiai yra „Avulux“ / „Axon“, tačiau jų akinių kaina siekia kelis šimtus USD. Aš pirmiausiai įsigijau „ThereSpecs“ FL-Pro serijos (nuoroda) akinius, vėliau išbandžiau „Zenni“ (nuoroda), o paskui sužinojau, kad tokie patys FL-41 lęšiai gaminami ir pas mus, Vilniuje.
Lyderiaujanti „Avulux“ teigia (šaltinis), kad skirtingų gamintojų lęšiai turi reikšmingai skirtingus faktinius parametrus:
Žiniai apie gamybą Vilniuje buvo itin netikėta dėl to, jog FL-41 technologijos gaminių ieškojau jau nuo rudens, tačiau iš esmės nei vienas akinių mažmenininkas Lietuvoje nesiūlė tokios galimybės. Tik per aplinkui apie mane naujuosius akinius išgirdo „BOD Lenses“ (nuoroda) ir pakvietė susipažinti į savo gamyklą Vilniuje.
„BOD Lenses“ nuotrauka
Tik čia sužinojau, kad Vilniuje turim vieną moderniausių regione akinių lęšių gamybos liniją su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Ir tik akinių prekybos mažmenininkų vangumas naujovėms kol kas neleidžia šiais gaminiais džiaugtis reikšmingai didesnei nuo migrenos kenčiančių ligonių daliai. Bet, tikiuosi, viskas po truputį keisis į gera.
Klausimai ir atsakymai
Jeigu turite klausimų – susisiekite, mielai atsakysiu ir patarsiu. Kartu papildysiu šį tekstą visiems skaitantiems.
Šią savaitę „Žinių radijo“ laidoje „Vyrai kalba“ su Raigardu Musnicku aptarėme:
Ar vyrams reikalingas moterų patarimas? Tyrimas rodo, kad vyrai, kurie sakosi klausą savo žmonų patarimo, yra sėkmingesni (nuoroda-1) (nuoroda-2). Ar tai pasekmė, ar priežastis?
Kodėl liekame ubagais – nes bijome išeiti iš komforto zonos Skurdžių rajonų tyrimas (30 metų) parodė, kad iš skurdo zonos išlipo tie, kurie nepabijojo nutraukti ryšių (nuoroda). Skurdas irgi turi „komforto zoną“. Nutraukti ryšiai = kiti draugai, kiti darbai, kitos pajamos.
„Titaniko“ išgyvenusiųjų paradoksas – kodėl turtingesni labiau saugojo moteris ir vaikus? Titaniko statistika rodo, kad didžiausias % moterų ir vaikų išgyveno I klasėje, o mažiausas – III (nuoroda). Ar tai rodo, kad moralė yra turtingųjų prabanga?
Profesorius Skurvydas sako, kad darbas darže nėra ta pati kokybiška treniruotė sporto salėje? Naujausias tyrimas (nuoroda), kuriame nagrinėti 7 tūkst. Lietuvos gyventojų, rodo, jog mūsų kaimo gyventojai fiziškai aktyvesni, bet kaimo moterų KMI didesnis nei miestiečių. Ar tai rodo, kad kūno svorį lemia ne tik judėjimas, bet ir mityba, darbo pobūdis, kiti veiksniai?
Ignalinos rajono šių metų statistika: 23 naujagimiai, 142 mirtys, 14 santuokų, 18 ištuokų Ar mes suvokiame, kad visai netrukus dalies rajonų Lietuvoje nebeliks? (nuoroda)
Utenos Juventus – ar 2 vieta LKL’e verta kasmet skiriamo milijono? Maži rajonai sprendžia dilemą: milijonus eurų skirti gyventojų aktyvumui vs. nusipirkti migrantų ir bandyti rodyti „sporto pasiekimus“. Kodėl 20 metų taip „investuojant“ ir būnant „kažkur lentelės gale“ verta turėti iliuziją? O gal geriau tas lėšas skirti eilinių gyventojų eiliniam fiziniam aktyvumui?
Tinklaraštininkė Jessica Scott neva pasakiusi, kad „turime tik 18 vasarų su vaikais“ Ar čia nėra pernelyg sutirštinta? (nuoroda)
Laidos ištrauka (apie 15 min, nuoroda), visa laida – „Contribee“ (nuoroda)
Laidos epizodai:
Ar tikrai verta Utenai investuoti į krepšinio klubą „Juventus“? (nuoroda);
Kam į tuos sporto klubus vaikštai – geriau eik daržan lysvių kasti! (nuoroda).
Kiekvienas žmogus palieka pėdsaką. Kartais net netyčia.
XXI amžiuje mūsų brangiausia valiuta – laikas – virsta žiniomis. Todėl mano pėdsakas kasdienybėje – tai mano mintys, jų virsmai darbais ir, kartais, net pokyčiais toliau nei aš pats.
Viešumo baimė ir iššūkiai nėra ir negali virsti kliūtimis, kurios mus varžo ir riboja. Privatumo mažėjimas yra kaina, kurią privalome sumokėti, jeigu informacinėje visuomenėje norime išlikti laisvi ir, svarbiausia, sąžiningi prieš patys save.
