Praėjusią savaitę Džina Donauskaitė kalbino mane ir Dainių Radzevičių apie politinių partijų komunikaciją artėjančių rinkimų į Seimą fone – penktadienį pasirodžiusiame savaitraščio „Atgimimas“ 30 (998) numeryje galite paskaityti visą straipsnį „Agitacija prasidėjo: kačių kniaukimas maišuose 2008“ (internete tik straipsnio anotacija).
Nors Giedriui (iš TS) jau atsakiau tiesiogiai, tačiau, matyt, reikia visiems plačiau paaiškinti, kodėl manau, jog Tėvynės Sąjungos komunikacija yra neetiška. Turiu mintyse epizodą, kai TS aktyviai pasireklamavo iki reklamos uždraudimo įsigaliojimo TV eteryje – suprantu, jog niekas nežadėjo, jog tai nebus daroma, tačiau pats modelis aiškus ir neskanus..
Bendrai pagrindinė mano …

Eglė Samoškaitė naujajam „delfi.lt“ projektui „Balsuok2008“ apie partijų simbolius ir kodėl jie tokie pasirinkti kalbino mane ir Kristiną Vaičiūnaitę (TSPMI dėstytoją). Visą tekstą „Partijų simbolika – akims pritraukti ir žiniai perduoti“ perskaitysite patys, o čia įdedu savo po pokalbio raštu sudėliotas mintis apie užklaustų partijų simbolius ir jų turinį, kokybę.
(TS-LKD) Kregždutė – laisvės ir greičio simbolis. Laisvė yra viena pamatinių konservatorių vertybių, tačiau greitis – ta sritis, kur simbolis prieštarauja pačiai partijos esmei. Konservatoriai kaip tik turėtų rinktis stabilumą ir nuoseklią plėtrą, o ne sparčius ir dažnai klaidingus sprendimus. Pavyzdys …

Vakar Eglei Samoškaitei komentavau, kodėl susidaro tokia situacija, jog į naujus Seimo rinkimus politinės partijos eina su sąrašais, kurių viršuje stūkso tos pačios visų žinomos figūros. Keisčiausia, jog jos dažniausiai vertinamos ne itin palankiai ar, geriausiu atveju, neutraliai.
Išskirčiau tris veikiančius principus:

žinomas asmuo labiau pripažįstamas, nei neatpažintas – t.y. geriau žinomas blogas, nei nežinomas geras kandidatas;
partijos neturi pasirinkimo galimybės – padorių žinomų asmenų labai trūksta;
dažna politinė partija Lietuvoje – tai uždaras UAB’as, kuriame įtaka pasiskirsto pagal generuojamus finansų srautu, tada rimtas rėmėjas įgauna teisę stumti savo kandidatus.

Piliečių Santalka, ruošdamasi 2008-ųjų Seimo rinkimams, pradeda pirmąją projekto „Rinkis rimtai!“ iniciatyvą – teikia rekomendacijas Lietuvos žiniasklaidai (taip taip – ir žiniasklaidai internete, ir net tinklaraščiams!), kaip objektyviau ir nešališkiau dirbti artėjančių (prasidėjusių?!) rinkimų kampanijų metu.
22 puslapių dokumento idėjinis lyderis – Romas Sakadolskis, todėl pateikiami vakarietiškos tradicijos žiniasklaidoje įprasti principai, kurie Lietuvoje dažnai gali atrodyti tik rožinėmis svajonėmis. Nepaisant niūrokos kasdienybės Piliečių Santalka tiki, jog kalbėti apie žiniasklaidos kokybę būtina ir reikia.
Pasiūlymai teikiami žiniasklaidai, todėl ir turinys atitinkamai išdėstytas kalba, kuri truputį panašėja į profesinį žargoną, kai kurios rekomendacijos ir …

Vakar dalyvavau eiliniame „Piliečių Santalkos“ ruošiamo projekto „Rinkis rimtai“ darbo grupės susitikime. Baigiame dėlioti jo rėmus ir pagrindinius tikslus. Jau nutarta, jog projektą sudarys 3 etapai – paruošiamasis (pavasarį), tylos (vasarą) ir baigiamasis (rudens pradžioje iki rinkimų).
Dabar dirbame ties paruošiamojo etapo turiniu, o konkrečiai – kokios diskusijų temos, Lietuvos valstybės gyvenimo klausimai, rūpesčiai verti didžiausio dėmesio? Greitai sudėliojome tai, kur „Piliečių Santalka“ dirba ir turi poziciją (teismų reforma, energetika, aplinkosauga ir t.t.), tačiau tikrai smagu ir naudinga būtų išgirsti nuomonę iš šalies. Kaip manote – kokios temos, diskusijų ir pasiūlymų …