Liutauras Ulevičius

XXI a. kasdienybės dienoraštis

Tag: RsV & propaganda (page 2 of 5)

Jeigu „Kalnapilis“ girdo jaunimą, visiems tinka?

Ir man, kaip ir daugeliui, kilo įtarimas, jog sausio 29 dieną „Youtube.com“ paskelbtas vaizdo klipas „Merginos skaniai pasibuciavo“ yra ne kas kita, o „Kalnapilio“ alaus koktelio „Easy Cola“ reklama.

Priminsiu, jog pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 2 str. 1 punktą alkoholiniais gėrimais laikomi gėrimai, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 1,2 procento (alaus – didesnė kaip 0,5 procento). „Easy Cola“ sudėtyje alkoholio daugiau nei 3 procentai, taigi – tai alkoholis.

Pagal to paties įstatymo 2 str. 4 punktą alkoholio reklama – tai bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, skatinanti įsigyti ar vartoti alkoholio produktus. „Bet kokia forma“ reiškia, jog internete platinama informacija (vaizdo klipai) patenka į šią kategoriją, taip pat patenka ir informacija, kuri tikslingai ruošiama netiesioginiam skatinimui. Continue reading

RsV virsta žiniasklaidos planavimo verslu

Turiu subjektyvią nuomonę apie „Publicum“, tačiau tai netrukdo konstatuoti fakto – jau senokai prognozavau, jog tebesitęsiant valstybės įstaigų norui pirkti daug plotų ir eterio žiniasklaidoje, ryšių su visuomene rinka visiškai degraduos ir taps ir savo šešėliu – pagrindinę veiklos (ir pajamų) dalį sudarys žiniasklaidos plotų pirkimai ir šiek tiek kūrybinių pastangų tų plotų užpildymui.

Vieno iš lyderių – „Publicum“ – žingsnis, kai perimamas vienos iš stambesnių žiniasklaidos planavimo agentūros „Media House“ vadovas Jaunius Jakaitis, tai tik patvirtina.

Tebūnie tai mano prognoze, jog ryšiai su visuomene Lietuvoje tuoj pradės išleidinėti paskutinį kvapą. Tegyvuoja naujo kalibro žiniasklaidos planavimo agentūros!

Kaip sumažinti bylų rezonansą?

Šiandien generalinėje prokuratūroje dalyvavau konferencijoje „Teisėsaugos institucijų veiklos nušvietimas ir politiniai procesai Lietuvoje“, kur skaičiau pranešimą apie tai, kaip įmanoma mažinti prokuratūros tiriamų bylų rezonansą.

Sunku staiga pakeisti teisėsaugos institucijų nuostatas, kurios formavosi dešimtmečius. Tačiau galima pasidžiaugti tuo, jog pokyčiai vyksta. Jeigu palygintumėte tą prokuratūros sistemą, kuri buvo, kai buvo paskirtas dabartinis gen. prokuroras (pavyzdžiui, tuomet  „omni.lt“ šiek tiek kritikavau pirmuosius pareigūno žingsnius) su padėtimi dabar, tai pokyčiai akivaizdūs. Tą pažymėjo praktiškai visi pranešėjai. Ar gerus pavyzdžius pavyks perimti kitoms teisėsaugos institucijoms? Pažiūrėsim 🙂

Priedai : į prezentaciją nemoku įdėti garso įrašų, todėl čia įdedu p. Milašiūno interviu ištraukos (1, 2, 3), kurios prezentacijoje eina po 6 skaidrės citatos.

Apie žiniasklaidą be reklamos pajamų

Kartais save sugaunu bemąstantį, jog štai štai sunkmetis atėjo ir gal kaip nors praeis. Tada kartais užkrenta tokios paprastos, tačiau esmines pamatų slinktis rodančios tiesos – šį kartą tai kolegos iš „Common sense“ tinklaraščio pastebėjimas, jog pirmadienį, t.y. vasario 9 dieną, dienraštyje „Verslo žinios“ nėra nei vienos reklamos.

Atrodytų, ar gali būti geresnis lakmuso popierėlis Lietuvos verslo būklei įvertinti? Miręs verslas? Verslas, kuris nemato galimybių didinti apsukas? Kai stabdį spaudžia absoliučiai visi?

Bijau, jog pesimistė Monika Garbačiauskaitė, kritikuodama optimistą Dainių Radzevičių yra absoliučiai teisi. Jeigu net ekonominio gerbūvio laikais Lietuvos žiniasklaida tesugebėjo sukurti 3-5 rimtesnius žiniasklaidos produktus, tai sunkmečio sąlygomis, kai reklama dingsta kaip garbingos žiniasklaidos pajamų kategorija, kalbėti apie žiniasklaidos kokybę bus utopiška…

Ne taip seniai Daiva Lialytė straipsnyje „Verslo žiniose“ (via dansu.lt) aiškino, kas per blogis yra reklamos straipsniai. Bijau, kad ateinančius pora metų pamatysim ne tik tai – bijau net prognozuoti, kas atsitiks, jeigu bado dietą kenčianti žiniasklaida pradėtų ieškoti kaltų? O kuo turėsime pavirsti mes, verčiantys vienų specialistų mintis kitos rūšies specialistams ar masėms?

(netiesa) Raimundas Milašiūnas nuvestas Marco Pacori keliu

Šis įrašas buvo sukurtas pagal viešai skelbtą „Lietuvos ryto“ straipsnį ir viešą Vyriausybės spaudos tarnybos pareiškimą. Pasirodo, psichoanalitiko laiške Andriui Kubiliui išdėstytos mintys neatitinka realaus interviu turinio, todėl šiame įraše darytos sąsajos nėra teisingos.

Priminsiu – per Rolando Pakso apkaltą dienraštis „Lietuvos rytas“ paskelbė pora straipsnių , kuriuose žurnalistas Paulius Jurkevičius kalbino italų neverbalinės elgsenos ekspertą Marko Pakorį (Marco Pacori).

Pakako man (tuomet buvau LR Prezidento patarėjas ryšiams su visuomene) tiesiogiai susisiekti su juo ir šis atvirai paneigė visas „Lietuvos ryte“ jam priskirtas išvadas (mano skundai Žurnalistų etikos inspektoriui). Dar daugiau, ekspertas išreiškė nuostabą dėl dienraščio straipsnyje išdėstytų faktų ir akcentavo, jog neigiamų dalykų apie Prezidentą nėra sakęs.

Šį kartą situacija kartojasi su psichoanalitku Raimundu Milašiūnu, kurį kalbino žurnalistė Ginta Gaivenytė . Šiandien Vyriausybės spaudos tarnyba išplatino pranešimą žiniasklaidai, kur Raimundas Milašiūnas neigia jam priskirtus teiginius: Continue reading

« Older posts Newer posts »