Dalia Grybauskaitė: „Taip!“. Ar įmanoma ją įveikti?

Šiandien Dalia Grybauskaitė viešai pranešė, jog dalyvaus Prezidento rinkimuose, t.y. pati kels savo kandidatūrą, t.y. surinkusi 20 tūkst. piliečių parašų taps savarankiška kandidate.

Nėra ką ginčytis – visuomenės nuomonė jai skiria Prezidento postą jau pirmajame rate. Ką daryti oponentams? Kokia rinkimų taktika gali būti taikoma?

Dvi esminės sąlygos: a) šiandien galima spėti, jog įveikti Grybauskaitę pirmajame rate praktiškai neįmanoma – jos lyderystė prieš grupę pavienių kandidatų akivaizdi, todėl visų oponentų uždaviniai sutampa – tapti antruoju(-ąja) ir neleisti Grybauskaitei surinkti 50%+1 balsą; b) Prezidento rinkimų kampanija vyks kartu su Europos Parlamento rinkimų kampanija, todėl viena kitą papildys ir/ar trukdys. Read More

„Corruption is why we win“

SyrianaSyriana“ siužetas truputį trukdo pamatyti esminę mintį, tačiau tai tikrai dar vienas dėmesio vertas filmas (apie anksčiau matytą „Lord of War“ jau rašiau), pasakojantis apie pasaulio galingųjų žaidimus. Optimistai gali sakyti, jog tai tik dar viena sąmokslo teorija, tačiau pernelyg ryškus ryšys tarp JAV interesų kontroliuoti naftos ir dujų išteklius, nuolatinių karinių konfliktų, „demokratijos gynimo“ propagandos. Mano asmeninę nuomonę tiksliai atspindi citata iš vieno pokalbio filme, kur labiau patyręs sistemos varžtas aiškina realybę naujokui…

Ir tada prisimenu Isaiah Berlin’ą, kuris sakė, kad negatyvioji laisvės samprata (negali daryti A, B, C, …) žymiai tinkamesnė nei pozityvioji. Ir galvoju – maskolių valdomi Rusijos Federacijos gyventojai aiškiai žino, kur yra valstybę kontroliuojančių saugumiečių sritis, kodėl Дмитрий Медведев – dar vienas pavyzdys, kur jie laisvės neturi. JAV piliečiai gali galvoti, kad jie renkasi tarp Hillary Clinton, Barack Obama ir John McCain. Teoriškai – jie turi tokią laisvę… O iš tiesų?