„Windows 8“: kodėl aš laukiu?

1. man pakanka XP

Pirma ir paprasčiausiai paaiškinama priežastis – man visiškai pakanka turimos „Windows XP Professional“. Su šia (nuolatos atnaujinama) operacine sistema dirbu jau bene dešimtmetį nuo jos gyvai matyto Styvo Balmerio pristatymo Stokholme. Net ir kartu su nauju nešiojamu kompiuteriu nusipirkta „Windows Vista“ manęs nesuviliojo dėl savo griozdiškumo (t.y. reikia geresnės įrangos), o pagal licencijos sąlygas įmanomas „downgrade’as“ (koks teisingas lietuviškas atitikmuo?) greitai buvo įgyvendintas.

Todėl ramiai gyvenęs be „Windows Vista“ aš dar ramiau gyvenau be „Windows 7“. Tie patys poreikiai: mąstymu kuriamų produktų įprasminimas tekstu (Word), skaičiais (Excel) arba jų junginiu (PowerPoint) iš esmės yra tai, ko man pakanka 90% atvejų. Todėl stabiliai veikianti operacinė sistema yra tobulas ilgalaikis sprendimas, taupantis naujovėms reikalingas lėšas (ir kitą jų formą – laiką). Todėl beveik kartu su XP pradėtas naudoti „Office 2003“ paketas taip pat kai kam jau dvelkia senienomis, o man dar ir dabar iš esmės yra geriausias pagalbininkas (nuomonė pastaruoju metu pradėjo blogėti dėl vis dažniau stringančios paketo karūnos – „Outlook“ programos).

Visu tuo laikotarpiu nebuvau atitrūkęs nuo IT naujovių, nors kaip ir kitoms radikalioms religijoms, taip ir „Apple“ būrelio atžvilgiu esu, švelniai tariant, abejingas. Už ką šiuos personažus gerbiu, tai už tai, kad puikią „Tablet PC“ idėją ši žmonių grupė sugebėjo paversti masiniu produktu ir tai tapo daugeliui įkandama preke.

Todėl natūralu, kad iš anų laikų Symbian fano palengva tapau Android vartotojų su visomis lydinčiomis išvadomis: man patinka laisvė rinktis, daryti sprendimas ir reguliariai iki kantrybės netekimo užkankina kvailos ir su normalius user-friendliness principu nieko bendra neturinčios šios operacinės sistemos ypatybės. Todėl natūraliai pavydą kelia „Nokia Lumia“ lyderių išbaigtumas ir sklandžiam verslo (ne tik) užduočių vykdymui orientuota platforma.

Tad pasikartosiu, pirmoji, ir, bene, pagrindinė priežastis, kodėl aš laukiu „Windows 8“ – tai veikiantis, tačiau po metų našta jau kartais braškantis paprastas (šiandienos mastais) „Windows XP“ mechanizmas.

2. laptop’ą nužudžiusiai planšetei reikia verslui tinkamos OS

Antroji priežastis yra netiesioginė. „iPad’ai“ iš esmės pasiūlė puikų galimybių ir patogumo derinį, kuriam nešiojamieji kompiuteriai iš esmės neturi kontr-pasiūlymų.Vienoje pusėje – mažesnis svoris, beveik identiškos informacijos apdorojimo ir keitimosi galimybės. Senienų pusėje – didesnės skaičiavimų galios, ilgesnis maitinimo elementų darbo laikas, tačiau visa tai blanksta lyginant su bent kiek rimtesniu stalo kompiuteriu.

Šiandien intervalą nuo fiksuotos darbo vietos iki smulkaus mobilaus įrenginio galima skaidyti dešimtimis rinkos segmentų, tačiau man tai tėra trys grupės:

  1. maksimali galia ir patogumas (stalo kompiuteris);
  2. mobili darbo su informacija vieta (buvo nešiojamasis kompiuteris, dabar vaidmenį pretenduoja perimti planšetė);
  3. išmanusis telefonas (pasiekiamumas ir informacijos gavimas su minimalaus reagavimo galimybe).

Šių trijų įrenginių visumos pakanka iš esmės visoms mano profesijos situacijoms ir pagal poreikį kiekviena priemonė tenkina skirtingą poreikių (funkcijų) rinkinį.

Kuo čia dėti „Windows 8“? Būtent antrosios kategorijos programinės įrangos žaidėjai (iOS ir Android) man neatrodo tinkami į verslą orientuotoms užduotims. Religinių fanatikų idėjos – būtų tai „Linux“ ar „Apple“ – verslui jau senai netiko, o vienintelė likusi alternatyva („Android“) savo geriausias savybes sugadino, kai kartu su pamatinėmis OS idėjomis genetiškai perėmė visas „Linux“ ydas – begalę versijų, šimtus palaidų atnaujinimų, abejones, ar tikrai kas nors veiks konkrečiame įrenginyje ir pan.

Visa tai nereiškia, kad „Windows 8“ šių problemų neturės. Tačiau santykinai geri ekspertų balsai apie „Windows 7“ kokybę, teigiami bandomųjų įrenginių įspūdžiai ir puiki patirtis su jau minėtais „Nokia Lumia“ įrenginiais leidžia tikėtis, kad laukti verta.

3. aš netikiu debesimis

Mano kompiuteris – mano tvirtovė. Ir koks „geras“ bebūtų dėdė X, visų savo obuolių aš internete palikti nesiruošiu. Nenoriu netgi jų ten laikinai saugoti.

Per savo trumpą gyvenimą esu patyręs 3 rimtus incidentus, kai informacijos tęstinumas ir jos fizinės kopijos turėjimas leido išvengti žiaurių pasekmių. Aš jau nekalbu apie būsenas, kai dėl statybininkų nutraukto kabelio, mobiliojo duomenų perdavimo streiko ar šimtų kitų priežasčių negalite surasti reikalingų duomenų, rašyto teksto ar tiesiog pasitikrinti savo kalendoriaus. Aš žmogus iš šiaurės, o ne pietų Europos, todėl man ramiau, kai viską turiu po ranka.

Kita to paties obuolio pusė – tai neadekvačiai brangios mokamos atskirų „debesų“ paslaugų kainos. Sudėjus visas reikalingas funkcijas, įvertinus reguliarias prenumeratos, duomenų perdavimo ir kitas susijusias paslaugas gaunasi tokios sumos, kurias patikimas kelių HDD masyvas namuose ir darbe sprendžia žymiai pigiau ir be jokių problemų.

Situacija gal būtų kažkiek kitokia, jeigu teikčiau super-duper informacijos realiu laiku paslaugas, tačiau aš, kaip ir mano klientai, darbus planuojame, juos įgyvendiname ir analizuojame planuotai, o ne nuolatinio gaisro režimu.

Todėl aš su nerimu laukiu „Windows 8“, nes gali būti, jog debesys bus ta priežastis, kodėl tai man bus visiškai nepriimtinas sprendimas.

4. nes „geležis“ liūdina, o pirmieji „Windows 8“ įspūdžiai palieka klaustukų

Pasinaudodamas proga dėkoju „Microsoft Lietuva“ už susipažinimui suteiktus du planšečių modelius – „Asus Eee Slate EP121“ ir „Samsung Series 7 Slate“.

Esu tiek senas, kad prisimenu dar pirmuosius „Tablet PC“ modelius ir man suprantama iPad’ų manija, Šie įrenginiai turi ateitį ir padeda daugeliui žmonių patogiai išnaudoti technologijų galimybes. Deja, iki šiol visada panagrinėdavau ir konstatuodavau, kad technologijos vis dar neatitinka mano poreikių. Šiandien turiu viltį, kad situacija gali keistis ir „Windows 8“ su visais savo trūkumais gali tapti naujo lygio sprendimus teikiančia technologija (tuo pačiu nematau esminių paskatų, kodėl turėčiau keisti tvarkingai veikiančią „Windows XP“ kaip bazinę platformą).

Bandytasis „Asus“ modelis visiškai nuvylė, nes sveria iš esmės tiek pat, kiek dabar naudojamas nešiojamasis kompiuteris, nepatogus laikyti ir naudotis, o aštrus korpuso šonas, atrodo, labiau tiktų batono pjaustymui, o ne ramiam naršymui vakare kur nors nukritus krėsle.

„Samsung“ modelis jau padarytas nagingesnių specialistų, tačiau ir jis kenčia nuo pamatinių reikalingų funkcijų įgyvendinimo sunkumų. Pavyzdžiui, pilnaverčiam rašymui reikalinga klaviatūra su specialiu stovu, todėl kyla retorinis klausimas, kur visa tai tampyti?

Junglumas

Pagrindinė planšečių nauda – tai lengvas ir patogus įrankis tokiose situacijose, kur stalo kompiuterio niekada nebūna, o mobiliojo telefono tiesiog fiziškai nepakanka. Todėl pagrindinis iššūkis – tai informacijos, tūnančios ir pirmajame, ir antrajame, jungimas. „Microsoft“ tai bando spręsti versdama „Windows 8“ vartotojus tapti „Live ID“ sistemos dalyviais. Taip visa profilio informacija (nuo el.pašto iki naudojamų programų parametrų) saugoma debesyse. Tai reiškia ir didesnį patogumą, ir didesnę priklausomybę nuo duomenų perdavimo belaidžio ryšio technologijomis, o tai iššūkis ne tik įrenginio baterijai, bet ir ne visur, ir ne idealiai veikiančioms WiFi ar GPRS/3G technologijoms.

Atskirai paminėsiu, kad lieka kai kurių neatsakytų klausimų dėl „Live ID“. Pavyzdžiui, ne visai aišku, kas vyksta, jeigu naudojamos dvi ar daugiau šios sistemos tarnybos vienu metu – ar tikrai nekils identifikavimo konfliktų (pavyzdžiui, pagal „Live ID“ automatiškai pajungiamos tokios  paslaugos kaip „SkyDrive“, profilio tarnybos ir kt.), duomenų dalinimosi ir kitų probleminių situacijų.

Kai kurie įrankiai neveikia

Tarpinėje testuotoje versijoje, galima sakyti, atvirai ignoruojami trečiųjų šalių produktai. Geriausias to pavyzdys – neįgyvendintos POP ir IMAP el. pašto galimybės. Tai panaikina kontrolės jausmą ir verčia remtis debesų technologijomis, kurios nežavi.. Analogiška situacija su „Skype“, ką jau kalbėti apie sudėtingesnius atvejus – pavyzdžiui, namuose naudojamo tinklo HDD niekaip nenorėjo prisijungi paveikslų galerijos programa, nors puikiai veikė su flickr.com.

Noras kurti viską savaip duoda ne pačių geriausių rezultatų ir naudojant naujausiąją Internet Explorer versiją – pavyzdžiui, chesscube.com pranešinėja, kad reikia 10.1.0 versijos Flash versijos, kurią bandant įdiegti pranešama, kad net naujesnė versija jau yra „įsiūta“ IE viduje. Rezultatas – interneto ryšys yra, naršyklė veikia, svetainė veikia, o šachmatais pažaisti negaliu..

Lietuvių kalba… way to go…

Bene pagrindinis priekaištas bandytajai„Windows 8“ versijai – nepagarba lietuvių kalbai, o kartu ir visiems šia kalba dirbantiems.

Pradėsiu nuo pačios pradžios – klaviatūroje nerasite didžiosios A raidės su nosine, todėl nežinau, kaip pagal taisykles turėčiau rašyti sakinio pradžioje žodį ąžuolas. Lygiai taip pat anksčiau įprastos Alt-0132 ir Alt-0147 kombinacijos neturi atsakymo. Aš jau nekalbu apie machinacijas pirštais, jeigu renkate ilgesnį tekstą su lietuviškais simboliais.

Lietuviškų simbolių išdėstymas ekrane (dešinėje klaviatūros pusėje) gal ir geras sprendimas, tačiau kelią ilgesniam teksto rašymui praktiškai užkerta. Tai klausimas ergonomikos specialistams, nes kitu atveju rimtai dirbantiems su lietuviška informacija ši operacinė sistema (kaip ir pagrindiniai konkurentai) netiks.

5. gairės belaukiant

Tad kokios pagrindinės gairės ir klausimai, į kuriuos atsakymų ieškosiu iki oficialaus starto Lietuvoje?

  • Pagrindinis mano darbo požymis – informacija. Tai reiškia, kad man būtina technologija, kuri leidžia rinkti, tvarkyti ir skleisti įvairią informaciją įvairiomis formomis ir priemonėmis. Tai daryti ji turi PATOGIAU tarpinėje būsenoje tarp stalo kompiuterio ir mobiliojo telefono.
  • Aš esu lietuvis ir mano pagrindinė kalba – lietuvių, tai kelia papildomus reikalavimus, nes negalėčiau sau leisti XXI amžiuje juos ignoruoti.
  • iPad’ų manija iškėlė aukštus vartojimo patogumo reikalavimus, todėl negaliu reikalauti mažiau patogumo, nei kad siūlo pagrindinių konkurentų – iOS ir „Android“ galimybės.
  • Naujos kategorijos įrenginiai turi konkuruoti su pagrindine dabartine priemone – nešiojamuoju kompiuteriu – iš esmės visais parametrais.

Bandytieji įrenginiai kol kas reikalavimų neišpildo. Ar tai pavyks gamintojų naujovėms (įskaitant ir „Surface“) – bene įdomiausias klausimas šių IT metų rudenį.

Illegal content in P2P networks: first cases in Lithuania

Today I’ve made a short presentation in the MRU conference “Social Technologies 2010: Challenges, Opportunities, Solutions“. Original PPT is available to download from my account at slideshare.com.

Meanwhile, short overview. We have already quite a few cases in Lithuania, where various P2P issues are tried in legal sense. For example, it started with dc.meganet.lt take-down in October 2008, later on November 2009 in we had “106” investigation and soon afterwards “Microsoft” vs. “linkomanija.net”. Not to talk about lower profile cases such as “tracker.lt“.

Various issues are just shortly mentioned in the presentation, all of them will be described and discussed in detail later on, when one of the academic journals publishes yet to be written article.

106 byla: pirmosios instancijos argumentai

Jūsų dėmesiui – nuasmenintas (Sergejaus Bernoto pavardė šmėžavo visur, todėl ją palikau) pirmosios instancijos teismo nutarimas (galite atsisiųsti DOC bylą). Verta paanalizuoti detaliau atskirus šalių argumentus, teismo vertinimus ir aptarti galutinį nutarimą.

Taigi, paeiliui panagrinėkim nutarimo turinį. ATP protokolas Sergejui Bernotui buvo surašytas 2010 m. sausio 19 dieną – t.y. prabėgus daugiau nei porai mėnesių po pirmųjų žinių apie LANVA surinktus 106 IP adresus. Akivaizdu, kad jau vien šis terminas leidžia teigti, jog atvejis naujas, teisėsaugos pareigūnams tai visiškai nauji nearti dirvonai. Nieko stebėtino, jog klaidų padaryta.

Teisės pažeidimas

Iš nutarimo aišku, jog LANVA remiasi Autorių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 8 punktu, t.y.:

1. Autorius turi išimtines teises leisti arba uždrausti šiuos veiksmus:
<…>
8 ) transliuoti, retransliuoti ir kitaip viešai skelbti kūrinį, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete).

Remiantis šia išimtine teise konstatuojama, jog Sergejus Bernotas padarė pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 21410 straipsnio 1 dalyje:

Neteisėtas literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) ar gretutinių teisių objekto arba jų dalies viešas atlikimas, atgaminimas, viešas paskelbimas, kitoks panaudojimas bet kokiais būdais ir priemonėmis nekomerciniais tikslais, taip pat neteisėtų kopijų platinimas, gabenimas ar laikymas komerciniais tikslais –
užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų su kūrinio ar gretutinių teisių objekto neteisėtų kopijų konfiskavimu.
<…>

Tyrimo metu nustatyta, jog Sergejus Bernotas u Torent protokolo pagalba atsisiuntęs programinę įrangą „Microsoft Windows 7“ nuo 2009-10-26 1050 val. iki 2009-10-26 1305 val. padarė ją viešai prieinamą internete nekomerciniais tikslais, t.y. neteisėtai viešai paskelbė.

Gynybos pozicija

Sergejaus Bernoto liudijimas mažų mažiausiai pats sau prieštaraujantis. Iš pradžių jis teigia nežinantis, kas yra „Utores“ (spėju, protokolavimo klaida) programa, tačiau paskui jau prisipažįsta, kad žino interneto svetainę www.linkomanija.net, ja naudojasi.

Realiai paėmus, žmogus vaidina nežiniuką, tariant paprastai – meluoja. Formaliai gynyba neigia subjektinę pažeidimo pusę, t.y. neigia, jog Sergejus Bernotas suvokė darąs teisės pažeidimą.

Didžiulio žiniasklaidos dėmesio susilaukę gynybos teiginiai tebuvo advokato (beje, sveikinu, Remigijau! viskas ok 😉 ) nuomonė, kuri iš esmės panaudota tik dviem aspektais (apie juos vėliau).

LANVA pozicija

Asociacija teigia pasinaudojusi savo teise pranešti policijai apie pastebėtus teisės pažeidimus. O naudojama programinė įranga leidžia surinkti duomenis apie programinės įrangos platinime dalyvaujančius siuntėjus.

Teismas patvirtina, jog būtent LANVA pirmininkas, dalyvaujant policijos pareigūnui, 2009 m. spalio 26 dieną analizavo pateiktą informaciją, jog interneto svetainėje www.linkomanija.net yra galimai neteisėtai viešai internete padaryta pasiekiama „Microsoft“ programinė įranga.

Iš teismo nutarties teksto darytina išvada, jog LANVA nustatė du faktus:

  • kad S.Bernotas iš paminėto tinklapio parsisiuntė „Torrent“ tipo bylą;
  • padarė tą bylą prieinamą tretiesiems asmenims.

Tokia formuluotė kelia pagrįstų abejonių, ar asociacija ir policija galėjo deramai užfiksuoti tokius faktus.

Pirmajam faktui nustatyti reikėtų gauti interneto ryšio paslaugų tiekėjo informaciją apie ryšio seansus, siųstus duomenis. Galima rimtai abejoti, ar Lietuvoje šiuo metu tokią informaciją interneto ryšio tiekėjai kaupia.

Antrasis faktas kelia dar didesnę abejonę – jeigu Sergejus Bernotas iš tiesų platino tik (!) „Torrent“ bylą, t.y. aprašą apie „Torrent“ protokolais galimą atsisiųsti programinę įrangą, tai jo kaltinimas „Microsoft“ programinės įrangos platinimu yra dar sudėtingesnis – t.y. tiek Sergejus Bernotas, tiek pati „Linkomanija“ būtų kaltinami tais pačiais dalykais.

Vėlgi, galima nebent spėti, jog tai protokolavimo klaidos ir iš tiesų nustatytas tik vienas faktas – iš Sergejui Bernotui priklausančio kompiuterio, susieto su užfiksuotu IP adresu, nurodytu laiku buvo platinama „Microsoft“ programinė įranga.

Policijos pozicija

Policijos pareigūno parodymai svarbūs dviem aspektais.

Pirma, policijos pareigūno gautuose pasiaiškinimuose Sergejus Bernotas buvo prisipažinęs, kad siuntėsi „Microsoft Windows 7“ programinę įrangą į savo kompiuterį. Pastebėsiu, kad teisme Sergejus sakė jau visiškai priešingai… gėda pelėda… (ginamasi nuo faktinių objektyviosios pusės aplinkybių).

Antra, šiek tiek nesuprantama, kodėl policija nenurodo ekspertų daromų tyrimų, kurie ir galėtų įvertinti, ar programa „Utorent“ surinkti duomenys atspindi tai, kas iš tikrųjų vyko.

Teismo vertinimai

Teismas rėmėsi susiformavusia teismų praktika administracinėse bylose, jog duomenys gali būti laikomi neteisėtai gauti, jeigu buvo pažeistos žmogaus teises, proceso principai, panaudota neleistina prievarta, atlikti veiksmai ir jų rezultatai nebuvo tinkamai užfiksuoti.

Iš to sekė išvada, jog pirminė LANVA informacija, nors ir rinkta stebint policijos pareigūnui, nėra tinkamai užfiksuota. Čia galima būtų prisiminti mano ankstesnį siūlymą, jog tokiam veiksmui reikėjo pasitelkti antstolius.

Kitas įrodymų vertinimo aspektas – teismas pasigedo duomenų, patvirtinančių naudojamos programinės įrangos aprobavimą. Šis klausimas jau ne taip lengvai išsprendžiamas, tačiau, mano vertinimu, bene geriausias atsakas į šį teismo pageidavimą – įrodymų visuma. Jeigu tinkamai užfiksuotą pirminį faktą patvirtina interneto ryšio paslaugų tiekėjas, pats galimai pažeidimą padaręs asmuo, kitos aplinkybės (pavyzdžiui, pernelyg atviri komentarai žiniasklaidoje, teismo ekspertų vertinimai), tai tokiu atveju teismo galutinis sprendimas turėtų būti kitoks.

Vietoj išvadų

Kaip jau po nutarimo paskelbimo žadėjo LANVA ir policija, apeliacija tikrai bus. Stebėsim ir komentuosim. Pagrindinė bylos ašis – įrodymų fiksavimas. Bus įdomu. O klausimas iš esmės yra aiškus, žmogus prisipažįsta, kad važiavo su vėjeliu, ginčas vyksta, ar aprasojęs buvo radaro ekranas…

Papildymas, 18.15

Gavau LANVA patikslinimą, jog pareiškime pateikti kiti duomenys, nei LANVA cituoja teismas. Iš tiesų buvo fiksuota:

<…> programinę įrangą „Microsoft Windows 7 Ultimate“ vartotojai padarė neteisėtai viešai prieinama internete ir iš savo kompiuterių suteikia galimybę kitiems vartotojams šią programinę įrangą parsisiųsti.

<…> užfiksuota, kad parsisiųstas į personalinį kompiuterį „failas“ yra „Microsoft Windows 7 Ultimate“ programinė įranga.

Reikia sutikti, kad teismas bylą nagrinėjo itin atmestinai, darė elementarias logines klaidas.

Piratai ir „Linkomanija“ švenčia Pyro pergalę

Virtualiame pasaulyje gyvenantys Lietuvos piratai (dabar bendrine prasme galės būt vadinami sergėjais bernotais) švenčia pergalę prieš LANVA, tačiau tik menka dalis suvokia, jog tos pergalės vertė tolygi Pyro džiaugsmui. Tiksliau, tai tik laikinas savęs apgaudinėjimas, esą teismas išteisino asmenį, kuris pats buvo prisipažinęs „galėjęs siųstis programinę įrangą“.

Priminsiu, jog su Džiugu (1, 2, 3) jau ilgokai diskutuojame apie įvairius šios bylos klausimus, tačiau man asmeniškai svarbiausias klausimas, ar asmuo suvokia darąs teisės pažeidimą ir tai vis tiek daro. Jeigu taip, tai moralinis problemos sprendimas akivaizdus, o teisinės procesinės įrodinėjimo priemonės ir jų naudojimas jau tik šalutinis techninis klausimas.

Ką išgirdome iš teismo? Jeigu lrytas.lt teisingai cituoja teismo paskelbtą sprendimą, tai:

Kaip matyti iš bylos medžiagos, LANVA yra viešoji įstaiga. Teismui nebuvo pateikta įrodymų, kad LANVA, kaip viešoji įstaiga, turėjo teisę savarankiškai rinkti įrodymus. Teismui taip pat nebuvo pateikta duomenų, ar įranga, kuri buvo naudojama fiksuoti interneto vartotojų autorių ir gretutinių teisių pažeidimus padarant kūrinius viešai prieinamus internete, yra aprobuota.

Administracinė teisė reikalauja, jog teisėsaugos institucijos vienareikšmiškai nustatytų asmens kaltumą, todėl teismo argumentus reikia suprasti paprastai – tyrimo metu buvo naudotos netinkamos įrodymų fiksavimo priemonės ir procedūros. Dėl pirmojo teismo argumento (esą LANVA neturi teisės rinkti įrodymų) iš tiesų LANVA planuojama apeliacija galėtų būti sėkminga. Dėl antrojo argumento (jog naudojama įranga neaprobuota) sudėtingiau. Manau, jog čia LANVA padarė esminę klaidą, nepasinaudojusi antstolių paslaugomis. Jeigu mano turimi neoficial9s duomenys iš tiesų teisingi ir LANVA tiesiog pateikė IP adresų sąrašą su kompiuterio darbinio vaizdo spausdiniais, tai tokie įrodymai iš tiesų itin silpni. Kita vertus, jog tokie sergėjų prisipažinimai, kaip kad buvo šios bylos atveju, gali padaryti ir minimalius turimus įrodymus pakankamais dėl įrodymų visumos.

Tad kodėl piratų pergalė laikina? Nes LANVA turės ir antrą, ir trečią, ir, jeigu reikės 485-ą progą pakartoti savo veiksmus. Ir kažkurį kartą pataikys. Kažkodėl  spėju, kad protingiau paruoštas „Microsoft“ veiksmas prieš „Linkomaniją“ į tikslą pataikys jau pirmu ar antru šūviu. Laiko klausimas.

O Džiugo idėją, jog intelektinės nuosavybės kopijavimas be savininkų sutikimo elektroninėje erdvėje nėra teisės pažeidimas, kol kas galiu priimti tik kaip naujadarą, kuriam trūksta tiek teorinio, tiek loginio pagrindimo. Gaila, jog šį naujadarą daugelis interneto entuziastų linkę priimti kaip teisinę realybę. Deja, tai toli gražu prasilenkia su tiesa ir, kaip bebūtų gaila, bet skatina Lietuvos piliečius pažeidinėti mūsų pačių priimtus įstatymus. Dura lex, sed lex