XXI a. kasdienybės dienoraštis
Laidoje aptariame:
Visą laidą galite pamatyti „Žinių radijo“ paskyroje „Patreon“ platformoje (nuoroda).
„Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ apie Jarslov Narkevič namo istorijos vertinimą ir pasekmes kalbino Aurimas Perednis.
Mano pagrindinės mintys:
– 2016-ųjų pabaigoje LVŽS programoje buvo aiški nuostata kovoti prieš korupciją ir mažinti valstybės lėšų švaistymą, didinti skaidrumą, padėti žiniasklaidai aiškintis neaiškius atvejus.
– Dabar yra vienas aiškus klausimas – namas stovi, o skola „kabo“. Ir niekas, panašu, šitos situacijos aiškintis nenori. Tai korupcijos apraiška, gerai, kad žiniasklaida kelia tokius klausimus.
– Valstiečiai yra patekę į įkaito situaciją, kai 2019 metų birželį pasirašė koalicijos susitarimą su lenkais, tvarkiečiais ir socialdarbiečiais. Didžioji dauguma yra patekusi į jų manipuliacijas ir tenka gelbėti savo koalicijos „draugus“. Vertybinės nuostatos, su kuriomis valstiečiai atėjo į rinkimus, yra paliktos kažkur šone.
– Virsmas nebuvo momentinis. Iš pradžių prieš korupcijos apraiškas buvo kovojama, tai paskui pagrindinis tos antikorupcinės vėliavos nešėjas Vytautas Bakas tapo nebepriimtinas, jis išėjo iš valdančiosios daugumos.
– Lūžis įvyko sudarius koaliciją, visokių gražulių priėmimas į savo gretas reiškė, kad tampama tiesiogiai ar netiesiogiai jų bendrininkų ir principų nešiotoju. Tie, kas nenorėjo taikytis, kas norėjo tęsti pirminę liniją, jie tapo nebepageidaujami.
– Tai reputacinis smūgis ir pasitikėjimo praradimas vėl bus. Aišku, ne visai visuomenei svarbu korupcijos mažinimas arba kova prieš korupciją, tai atitinkamai visa visuomenė nereaguos. 2016 metais tai buvo vienas iš konkurencinių pranašumų, kuo valstiečiai pasižymėjo, kuo buvo gera kartu dirbti, nes matėsi, kad mes kartu dirbam mažindami korupcijos apraiškas, kovodami prieš valstybės lėšų švaistymą, didindami efektyvumą, tačiau kiek dabar likę tų rinkėjų, kuriems anuomet buvo svarbu gretose… Sakyčiau, nubyrėjimas jau buvo žymus jau anksčiau, kai buvo sėkmingai pradėta prieš mgbaltic’us ir kitus veikusius politinę sistemą, bet toliau ta kova ties Vytauto Bako tyrimu sustojo. Toliau tos veiklos, rekomendacijos, kurios buvo numatytos tyrime, jos kažkaip įgyvendinamos labai iš lėto, o kai kurios visiškai sustojusios.
– Šiai istorijai plėtotis yra per mažai laiko. Iki Seimo rinkimų per mažai laiko priimti svarbius sprendimus ir politinės valios gali būti per mažai. Jeigu su Jaroslavu Narkevič jau anksčiau situacija buvo įkaitusi ir tas sprendimas brendo, bet net tada LLRA vadovybei jai užstojus nebuvo pasipriešinta. Jau tada nebuvo politinės valios eiti į konfliktą. Tai dabar, likus kažkur 20 savaičių iki rinkimų, laiko gali pristigti ir tai gali būti esminis faktorius.
– Be koalicijos pabaigti kadenciją – galimas scenarijus, tačiau tam reikia politinės valios ir drąsos, nes tai reiškia, kad valstybės lieka be Vyriausybės sudėtingu momentu arba bent jau be esminio Vyriausybės narių palaikymo. Tai klausimas, kaip į tai reaguotų opozicija. Galbūt opozicija galėtų konstruktyviai paremti mažumos Vyriausybę ikirinkiminiu laikotarpiu, tačiau dabartinėje situacijoje tai būtų išties sudėtingas sprendimas.
iš ziniuradijas.lt
Laidos įrašas „Kaip Jūs vertinate istoriją dėl ministro J. Narkevičiaus namo rekonstrukcijos?“ radijo stoties interneto svetainėje. Mano pasisakymas – nuo 44:30 iki 51:00.
Paskutinį Prezidentės Dalios Grybauskaitės šimtadienį temdo iš įvairių pusių kylantys priešininkai – kas argumentuotai, kas nelabai, tačiau daugelis naudojasi proga ir bando grąžinti susikaupusią skolą.
Manau, tai nėra teisinga.
Ne kartą ir ne du esu griežtai ir atvirai asmeniškai kritikavęs pareigas einančios Prezidentės sprendimus. Užtenka priminti kad ir vienui vienintelį latvių žurnalisto Gundars Rēders interviu epizodą – jis puikiai iliustruoja ydas.
Tačiau tos neišvengiamos klaidos nepaneigia ir negali nubraukti pokyčių, kuriuos Lietuvoje per 10 metų lėmė (skirtingu sėkmės lygiu) ir aiški Dalios Grybauskaitės pozicija.
1. Lito krizės (devalvacijos) išvengimas
Nacionalinės valiutos kurso pakeitimas būtų leidęs mechaniniu būdu išspręsti daug valstybės problemų, tačiau šio sprendimo naštą perkėlęs ant didžiosios dalies piliečių pečių. Pasirinktas alternatyvus – taupymo – kelias buvo ne ką mažiau sudėtingas, tačiau įgyvendintas. Ar valstybės patirti kaštai mažesni ir teisingai paskirstyti – atsakymo kol kas nėra…
2. Darbo partija – užribyje
Daug kas jau pamiršo, tačiau 2012 metų spalio 14 dieną vykusio balsavimo Seimo daugiamandatėje apygardoje laimėtoja buvo ne kas kita, o Darbo partija – su 19,82% rinkėjų balsų ir 17 (iš 70) mandatų. Antroje vietoje – LSDP su 18,37% balsų ir 15 mandatų.
Nors STR ar EP rinkimuose Viktor Uspaskich vis dar susirenka iki 10% balsų, tačiau ši dalis nuosekliai mažėja.
3. „MG Baltic“ įtakos mažinimas
Nors Eligijaus Masiulio byla baigsis nežinia kuo, tačiau politinės korupcijos srityje jau vien jos faktas ir Lietuso Respublikos liberalų sąjūdžio nokdaunas yra didelis žingsnis į priekį – atsiribojant nuo stambaus verslo įtakų ir aiškiai nubrėžiant raudonas linijas. Nors šiandien nėra aišku, ar šis procesas bus ilgalaikis, tačiau situacija yra nepalyginamai geresnė ir keliai kovą tęsti yra atviri.
4. Teisėsaugos ir teismų „drąsa“
Nors Prezidentė dažnai atrodė tiesiogiai kontroliuojanti teisėsaugos ir teismų vadovų komandas, tačiau tuo pat metu jos pozicija leido šioms institucijoms dirbti savo darbą. Prezidentės įtaka nebuvo naudojama atskirų aiškiai apibrėžtų interesų grupių „dengimui“, todėl formavosi ilgalaikė nuostata, jog šios institucijos išties dirba valstybės naudai. Pastarųjų metų skandalas tą tik paryškino – neišvengiamos klaidos buvo atskleistos.
5. Požiūrio į krašto apsaugą pokytis po Maidano įvykių
Sukrėtimas Ukrainoje privertė pripažinti ankstesnės krašto apsaugos politikos klaidas ir per 2014-2019 metus krašto apsauga sulaukė ir politinio, ir finansinio dėmesio. Dar laukia ilgas kelias į priekį, tačiau valstybės pasirengimas gynybai yra sunkiai palyginamas.
6. VPT, VKEKK ir kitų kontroliuojamų įstaigų darbo kokybė
Dalia Grybauskaitė užtikrino, kad valstybės interesai iš esmės būtų atstovaujami ir ginami pagrindinėse nuo Prezidentės priklausomose priežiūros institucijose. Kita vertus, viešųjų pirkimų sektorius yra geras pavyzdys, jog realioms permainoms dažnai nepakanka vien Prezidentės pastangų – tam turi būti ir aktyvus Vyriausybės bei Seimo palaikymas.
7. Finansų sektoriaus valymas
Turbūt būtų sunku ginčytis, jog ir „Snoras“, ir Ūkio bankas turėjo rimtų problemų su savo verslo modelio tvarumu. Todėl pavėluoti, bet visgi padaryti Lietuvos banko sprendimai yra ir aiškios Prezidentės pozicijos rezultatas. Žinoma, klausimas, ar dabar jau aiškėjantis Baltijos šalių kaip bankinės pinigų plovimo skylės įvaizdis (ir su tuo susijusios „Revolut“ pavyzdžio bėdos) galėjo būti išvengtas aktyviau dirbant ir šioje srityje. Tačiau sunku būtų nuginčyti, jog finansų sektoriuje esminių problemų yra mažiau.
Prieš savaitę į viešumą nutekinta kupiūruota VSD pažyma (BNS versija) Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui kelia ne tik tiesioginius ir viešosios politikos klausimus, tačiau ir verčia iš esmės permąstyti ryšių su visuomene veiklos principus Lietuvoje.
Jeigu remsimės pažymoje minimais faktais, tai darytinos šios esminės išvados apie viešosios informacijos erdvę (t.y. pagrindinę ryšių su visuomene platformą) Lietuvoje:
Ką tai reiškia ryšių su visuomene kasdienybei?
Pirma, de facto reikia atmesti tradicinius objektyvios, sąžiningos ir dalykiškai kritiškos žiniasklaidos principus. Nors negalima apibendrinti ir VSD minimų praktikų taikyti visai rinkai, tačiau būtina atminti, jog aprašytos praktikos nėra unikalios. Apie panašius kai kurių lietuviškų žiniasklaidos grupių veiklos metodus buvo pateikta panašių liudijimų 2010 metais nutekintuose „Wikileaks“ dokumentuose, taip pat atskirose bylose, kur apibūdinama žiniasklaidos grupių veikla prekiaujant poveikiu.
Tai reiškia, jog ženkli dalis žiniasklaidos priemonių neturi nepriklausomos redakcinės politikos, informacija renkama ir skelbiama selektyviai, atsižvelgiant į savininkų ar kitų interesų grupių darbotvarkę ir pozicijas.
Antra, sąžiningai ir skaidriai kuriami ir plėtojami ryšiai su visuomene didelėje dalyje viešosios erdvės neturės palaikymo, jeigu tas veikimas bus nepriimtinas arba kirsis su atitinkamas žiniasklaidos priemones kontroliuojančių subjektų interesais.
Tai reiškia, jog ryšių su visuomene įgyvendinimas arba iš karto turi būti planuojamas įvertinant atitinkamų žiniasklaidos grupių pasipriešinimą ar net tikslingą kenkimą, arba tos kampanijos turi iš anksto įvertinti tai kaip riziką ir finansiniais arba kitais būdais užsitikrinti atitinkamų interesų grupių palaikymą (arba bent nesikišimą).
Trečia, ryšių su visuomene specialistų veikloje neišvengiamos principinės etikos problemos, kai jie arba turi susitaikyti ir prisiderinti prie korupcinės aplinkos, arba atsiriboti nuo didelės dalies ryšių su visuomene įrankių ir viešumo galimybių. Tai reiškia, jog pirmu atveju įsitraukiama į uždarą korupcinę aplinką, o antru atveju sąmoningai susitelkiama į antrarūšes ir menko efektyvumo veiklas.
Situaciją tik apsunkina, kad per šią savaitę į rinkos žemės drebėjimą niekaip nereagavo nei verslo asociacijos (Investuotojų forumas, Lietuvos pramonininkų konfederacija ir kitos), nei šakinės profesinės sąjungos (pavyzdžiui, Lietuvos komunikacijos agentūra persivadinusi Lietuvos ryšių su visuomene specialistų sąjunga, Lietuvos ryšių su visuomene agentūrų asociacija). Stebina ir garbingų žurnalistų bei viešosios komunikacijos lyderių tyla. Nesinorėtų tikėti, jog daugelis iš jų – įklimpę ir galimybės išbristi tiesiog nebeturi.
Legal wars between shareholders rarely involve publicity. But when they do, it can easily become viral and attract mass coverage. These are situations, which could span over years and can easily become a major task for communication professionals.
I’ve asked my Facebook and Google+ colleagues to help develop a TOP list of public shareholder conflicts in Lithuania. As today the lists consists of these cases (listed in chronological order):
| Asset (company) | Year (from) |
Minority (%) |
Controlling |
| numerous privatisations of soviet companies |
ca.1992- 1996 |
– | – |
| Minvista | 2000 | T.Karosas (29,5) | D.Mockus |
| SBA (Utenos trikotažas, Klaipėdos baldai etc.) |
2000 | V.Bieliauskas & D.Mockus (34) |
A.Martinkevičius |
| Birių krovinių terminalas | 2002 | M.Gusiatinas (50) | I.Udovickis (50) |
| Penki kontinentai | 2006 | A.Sviridovas (50) | I.Dadašovas (50) |
| Bernelių užeiga | 2006 | A.Mažeika (50) | G.Remeika (50) |
| MG Baltic Trade | 2007 | D.Žakaitis (7,18) | D.Mockus |
| Mitnija | 2010 | A.Gureckis (10) | D.Mockus |
| Putokšnis | 2012 | LitCapital (33,34) | A.Stulpinas |
| Vilniaus prekyba | 2013 | J.Numavičius (?) | N.Numavičius |
| Vilniaus prekyba | 2014 | L.Numavičienė (?) | N.Numavičius |
| Achemos grupė | 2014 | 13 shareholders (<48) | L.Lubienė |
| PriceOn | 2014 | J.Laneckij (9) | T.Karosas |
| Vilniaus prekyba | 2015 | M.Marcinkevičius (7,99) | N.Numavičius |
Shareholder Oppression vs. Shareholder Activism
Although conflicts could theoretically originate from both sides, a majority of Lithuanian ones are related to some sort of pressure from controlling group towards those in minorities. Usually such practices are called as “squeeze-out” or “freeze-out” techniques. While various form of shareholder activism could easily catch some signs of corporate raiding practices.
As early as 1961 Mr. F. Hodge O’Neal (see F. Hodge O’Neal, Arrangements Which Protect Minority Shareholders Against Squeeze-Outs, 45 Minnesota Law Review 537-558 (1961)) tried to classify business tactics by a controlling shareholder(s) into several groups:
While minority defence should start and be built around legal actions, sometimes publicity is used during the process or as a last resort. At the same time publicity can also be a weapon in hands of minority in order to build pressure for the controlling shareholder consequently raising the price or pushing for other managerial decisions.
Rather a short history of modern Lithuanian business practices provides interesting examples to compare publicity efforts in various situations. Beeing personally involved at least in three listed cases, I will try to stick only to public sources and compare these situations.
Minvista (2000): Tadas Karosas vs. Darius Mockus
Asset in question: shares of “Minvista”.
Co-owners of various business ventures, held by “Minvista” decided to split in 2000. According to T.Karosas (business daily interview in 2008), he was forced to exchange his 29,5% of shares into assets, personally selected by a controlling shareholder D.Mockus.
Publicity:In order to strengtehn his position D.Mockus used a major national daily “Lietuvos rytas”, which mounted public pressure. At the same time notorious Vladas Bieliauskas (the owner of a security company “Ekaba” and agresive investment company “Status”) was named as “negotiator”.
The fight took approximately 8 months, afterwards T.Karosas steped back and agreed to D.Mockus terms.
SBA (Utenos trikotažas, Klaipėdos baldai etc.) (2000-2002): Status/MG Baltic vs. SBA
Asset in question: shares of “SBA”.
The legal fight was started in October 2000 and involved various episodes with SBA owned companies (Utenos trikotažas, Klaipėdos baltai etc.). In 2002 a lawyer from the leading law firm Antantas Vainauskas has acquired 34% shares of SBA from “Status ir partneriai”. Therefore minority shareholder has succeeded in selling the asset for 17 mln Litas, whereas initial investment was 12 mln Litas.
Publicity: V.Bieliauskas/D.Mockus claims were heavily supported in the national daily “Lietuvos rytas”.
Birių krovinių terminalas (2002-2008): Martinas Gusiatinas vs. Igoris Udovickis
Asset in question: shares of “Birių krovinių terminalas”.
In 1999 “Klaipėdos Smeltė” (controlled by M.Gusiatinas) has acquired 50% of “Birių krovinių terminalas” (controlled by I.Udovickis).
Publicity: Since 2002 shareholders were involved in numerous legal trials, which ended in April 2008, when “Klaipėdos Smeltė” agreed to sell it’s shares for an agreement to cooperate. During these years local and national media were used from both sides.
Penki kontinentai (2005): A.Sviridovas vs. I.Dadašovas
Asset in question: shares of “Kriptonika”.
In 2002 “Penki kontinentai” group and “Universalios valdymo sistemos” has established a 50/50 joint venture “Kriptonika”, which in 2003 acquired 63% of “Ashburn International”.
Publicity: In 2005 “Penki kontinentai” started complaining, that “Ashburn International” acted only in the interest of “Kriptonika” management (related to UVS), therefore various legal cases were started. These were constantly supplemented with various public announcements and related communication initiatives.
Bernelių užeiga (2006): Algis Mažeika vs. Gintautas Remeika
Asset in question: shares of “Bernelių užeiga”.
Publicity: 50/50 co-owners of “Bernelių užeiga” restaurants chain started a fight in 2006, when A.Mažeika initiatied a police investigation on Laima Urbienė (a girlfriend of G.Remeika). A.Mažeika pointed out, that the total loss could amount up to 1,5 mln Litas. Criminal police investigation was widely discussed, up to the point, when the leading restaurant unexpectedly burnt to the ground.
MG Baltic Trade (2007): Darius Žakaitis vs. Darius Mockus
Asset in question: shares of “MG Baltic Trade”.
Publicity: In February 2007 Darius Žalaikis presented a proposal to sell his shares (7,18% owner). In response Darius Mockus retaliated with his dismissal from the company board due to “lack of trust”.
The fight never reached legal phase and there were no announcements about it’s final resolution.
Mitnija (2010): Antanas Gureckis vs. Darius Mockus
Asset in question: shares of “Mitnija”.
In March 2010 A.Gureckis was pushed out of the board due to claims on failures to do business inline with shareholder agreement (original owner of the company A.Gureckis sold 90% of shares to MG Baltic in 2006 for 53 mln Litas).
Publicity: In June 2010 Antanas Gureckis has comitted a suicide and left a note, that Darius Mockus was in charge for pushing him to that. Following criminal investigations and legal trials were widely discussed in media.
Putokšnis (2012-2013): LitCapital vs. A.Stulpinas
Asset in question: shares of “Putokšnis”.
In 2011 LitCapital invested 5 mln Litas into Putokšnis for 33,34% of shares.
Publicity: In December 2012 A.Stulpinas initiated a legal battle for the controll of the company, but lost it in March 2013.
Vilniaus prekyba (2013): Julius Numavičius vs. Nerijus Numavičius
Asset in question: shares of “VP grupė”.
Publicity: In February 2013 J.Numavičius started legal proceedings to stop asset transfers for the 415 mln Litas contract and related initiatives.
The first phase of the trial was not successful for J.Numavičius, therefore the second phase was opened in September 2013.
Vilniaus prekyba (2014): Lina Numavičienė vs. Nerijus Numavičius
Asset in question: a wedding contract.
Publicity: In 2014 L.Numavičienė started proceedings in order to reopen the question of ended wedding agreement. In October 2014 the matter was closed and courts refused to revise it.
Achemos grupė (2014): 13 sharholders vs. Lidija Lubienė
Asset in question: shares of “Achema grupė”.
Publicity: In June 2014 13 minor shareholders initiated legal proceedings against L.Lubienė on her decision to withdraw from the shareholder’s agreement, signed after the death of Bronislovas Lubys.
The fight still goes on.
PriceOn (2014): Jurij Laneckij vs. Tadas Karosas
Asset in question: shares of “PriceOn”.
IT startup company, built by J.Laneckij become controlled by investor T.Karosas, after his company “Ltk Capital” invested 2,5 mln Litas for exchange of 91% of shares.
Publicity: The legal fight started in November 2014 with claims on ill-management and false bankruptcy.
Vilniaus prekyba (2015): Mindaugas Marcinkevičius vs. Nerijus Numavičius
Asset in question: share of “VP Grupė”.
Minority shareholder M.Marcinkevičius (7,99% of shares) tried to stop transfer of Akropolis chain to another jurisdiction in May 2015.
Publicity: Following initial comparatively low-profile legal proceedings public campaign was started in Ausugt 2015. It was confronted from N.Numavičius side with a heavily financed proactive counter-campaign. The war still goes on.
Ar į Europą sugrįžta Rusijos minkštoji galia?
LRT, Aktualijų studija
© 2024 Liutauras Ulevičius
Theme by Anders Noren — Up ↑
