EESC: How media is used to influence social and political processes in the EU and Eastern neighbouring countries

It was a great honor and professional pleasure to spend half a year participating in the process of drafting Information report (REX/432) for the European Economic and Social Committee. Rapporteur Indrė Vareikyte invited me as an expert for the Study Group of the Section for External Relations.

Vareikytė_report

The final document (downloadable DOCX versions in 23 EU languages) was uninamously adopted in the EESC plenary session on April 28th and has become the first official EU position paper on Russian propaganda adopted by EU institutions.

Dovydas Pancerovas from 15min.lt prepared a lengthy piece „Europa ieško būdų, kaip įveikti Kremliaus propagandą (Europe looks at means to overcome Kremlin’s propaganda)“ covering major EESC recommendations: identify and highlight, inform, educate, provide the platform, encourage own story.

Morning show „Labas rytas, Lietuva“ on Lithuanian national TV provided an opportunity to present main findings for the Lithuanian audience:

A couple of weeks later (on June 13th) the European Parliament adopted a closely related report by Gabrielius Landsbergis „On the state of EU-Russia relations“ (reference number 2015/2001(INI)).

Both documents have already become an important background for further discussions on a pan-European level. As requested by the Council of the European Union meeting in March:

13. The European Council stressed the need to challenge Russia’s ongoing disinformation campaigns and invited the High Representative, in cooperation with Member States and EU institutions, to prepare by June an action  plan on strategic communication. The establishment of a communication team is a first step in this regard.

It is expected, that the upcoming meeting on June 25-26 will discuss and approve a detailed action plan prepared by the High Representative’s (Frederica Mogherini) office. The plan itself should also encompass ideas mentioned both in EESC and EU documents.

Weekly news analysis „Savaitė“ on Lithuanian national TV has presented these issues in the context of ongoing issues:

savaitė_06.14_eesc

Once again congratulations for the team and Indrė for the marvelous achievement as a EESC member!

Klaida regiono lyderės žemėlapyje

Pastaraisiais metais, ypač – iki ekonomikos sunkmečio, dažnai galėjome iš valstybės vadovų lūpų išgirsti svajas apie Lietuvą kaip stiprią regiono lyderę. Esą jeigu ne de facto įgyvendintas, tai bent jau tikrai ranka pasiekiamas to tikrojo tilto tarp Kremliaus saugumiečių ir Jevrosojūzo biurokratų statusas. Aišku, tiltas tiltui nelygu – gal geriau būti vartais, kuriuos kam nori, tam atveri, nei tiltu, panašiu į visų mindomą troleibuso stotelę.

Tačiau tuo metu, kai vieniems gal dėl tuštokų ambicijų, kitiems gal tikslu neleisti ko nors aktyvesnio imtis šalies viduje, kartu su regiono valdovų karūna nuolatos plėtėsi ir ne tik išsiplėtė, bet tiesiog akivaizdžiai paaky įsūdyta stambi mėlynė. Tiksliau – tokia tuščia dėmė regiono lyderės žemėlapyje. Prasčiokiškai kalbant – mūsų kaimynė Gudija, dar ir Baltarusija vadinama. Read More

„The Times“ archyvas – Lietuvos veidrodis

1925, TimesLietuvoje žinios iš užsienio nevertinamos. Geriausiu atveju joms tenka pramogų ar linksminimo užduotis – Sidnėjaus zoologijos parke gimė trikojis ėriukas, paskendo keltas Malaizijoje ar uraganas Floridoje. Kaip teisingai yra sakęs Egidijus Aleksandravičius, dabartinis lietuvių sugebėjimas skaityti užsienio literatūrą yra blogesnis nei tarpukariu – visiems yra dzin, apie ką galvoja ir diskutuoja pasaulis.

Šiame kontekste britų dienraščio „The Times“ archyvas, kuris kol kas pateikiamas visiems nemokamai, yra sunkiai išsemiamas žinių srautas apie Lietuvos praeitį. Kur kitur galima rasti amžininkų mintis apie padėtį Lietuvoje ir kaimynėse nuo pat 1785 metų sausio 1 dienos? Ar dažnai skaitėme, ką amžininkai galvojo apie Gegužės 3-osios Konstituciją? Kaip buvo vertinamas Kosciuškos sukilimas ar Vilniaus universiteto uždarymas? Kaip buvo sukurta Lietuvos Respublika 1918-aisiais?

O dar įdomiau, ką apie Lietuvą ir kaip kalbėjo patys lietuviai – paveikslėlyje 1925 metais vasario 10 dieną „The Times“ priedo „Annual Financial and Commercial Review“ xix puslapio Lietuvos reklama. Ir palyginimui puslapyje virš jos – dienraščio korespondento pranešimas apie 65 proc. padidėjusį Lietuvos eksportą!

Stovint ant valstybės sienos

Lietuvos-Lenkijos valstybės sienaŠventės – gera proga pamatyti naujas vietas. O nematytų įdomybių Lietuvoje – begalės! Štai ir po vieno smagaus gimtadienio šventimo aplankėme Lietuvos-Lenkijos valstybės sienos riboženklį Nr. 197 🙂 Kaip pasakoja vietiniai, anksčiau šioje vietoje ėjo išorinė TSRS siena, todėl saugumas buvo atitinkamas, vielos tvora tęsėsi ar ne 14 tūkst. km… Ir dabar dar galima apžiūrėti sargybinių bokštelius, gaila, jog jų kopėčios nupjaustytos – puikūs vaizdai atsivertų.

Dabar siena eina tik žemėlapiuose. Spėju, galima būtų net kepsnį išsikepti ant valstybės sienos. Panašiai buvusio posto vietoje, tiesa, skysčius, vartojo sutikti broliai lenkai 🙂

Negaliu neprisiminti tarybinio laikmečio kelionių, kai sieną su Latvija, Baltarusija, Estija ar Rusija žymėdavo tik kelio ženklas. Sako, kad dabar vėl toks vaizdas tęsiasi iki pat pietinių Europos Sąjungos sienų.

Smagu, kol ekonominiai migrantai nesugadino mūsų kasdienio gyvenimo, ramios užutekio aplinkos. Tuo pat metu sienų vielos nutęstos Rytuose. Įdomu, ko bijo Rusija? Laisvės?