Pavyzdys: neetiški ryšiai su visuomene

Šiandien el. paštu gavau žinutę, kuria bandoma anonimiškai šmeižti konkurentus. Struktūra ir modelis labai paprastas:

  • žinutė siunčiama itin dideliam gavėjui skaičiui, tikintis, jog jie sunerims ir ims patys ją platinti;
  • autorius yra išgalvotas;
  • el. pašto dėžutė sukurta kurioje nors nemokamoje el. pašto tarnyboje ne Lietuvos jurisdikcijoje;
  • panaudojamas koks nors realus faktas;
  • susiejama su bloga žinia (padėtis rinkoje, konkurento vieši veiksmai ir pan.).

Rezultatas – ant konkurento išpilamas pamazgų puodas. Jeigu konkurentas sureaguotų neadekvačiai, žalos pasidarytų dar daugiau. Pavyzdžiui, „ne, mes tikrai nebankrutuojame “ skambėtų tik kaip gando patvirtinimas. Read More

„Atpalaiduojantis skambutis“ – apie šposus ir spąstus

Berods, antroje vasaros pusėje nutiko įdomus įvykis. Kažkurią popietę važiuoju sau automobiliu ir suskamba telefonas. Atsiliepiu. Kitame ragelio gale (skambino numeris +370-698-51832, jeigu kas galėtumėte patikrinti, kam jis priklauso – būčiau dėkingas) – moteriškas balsas į mane kreipiasi vardu ir pradeda pasakoti, jog draugai, matydami koks esu susirūpinęs, nutarė leisti pailsėti ir todėl man skambina „Atpalaiduojantis skambutis“.

Balsas pradėjo trumpą pamokslą, jog reikia atsipalaiduoti nuo įtampos, pamąstyti apie malonius dalykus ir pan. ir t.t. Bandydama išpešti vieną ar kitą mano atsakymą, moteris kitame laido gale kalbino klausimais, kurie skambėjo kažkuo panašiai taip: „Kai tu, Liutaurai, guli lovoje su mergina, kas lieka stovėti?“ ar labai panašiai.

Aš, aišku, žmogus nepėsčias, tačiau truputį pasimečiau – kažkaip viskas tai jau labai panašu į spąstus. Vieną ar kitą murmesį išleidęs nenorėjau bovytis toliau ir atsisveikinęs baigiau pokalbį. Aišku, galima buvo pabandyti tiesiogiai ar per aplink išpešti, kas ten tie „draugai“, susirūpinę mano nuotaika ar savijauta, tačiau žymiai arčiau tiesos atrodo variantas, jog vienus ar kitus spąstus spendė kažkas kitas. Kandidatų sąrašą turiu 🙂 Read More

Žiniasklaidos etika: kodėl „pirmauja“ lyderiai?

ŽEI 2007Žurnalistų etikos inspektorius Romas Gudaitis viešoje erdvėje retai susilaukia užtarimo. Matyt, nieko keista – inspektorius vertina ir peikia tuos, kurie pažeidžia teisės aktų reikalavimus.

Prieš pora mėnesių inspektorius pristatė „2007 metų veiklos ataskaitą“, kurios sudėtinė dalis – visuomenės informavimo veikla padarytų pažeidimų analizė.

Manyčiau, nesulaukėme diskusijų ir rimtesnių minčių, kodėl tų pažeidimų struktūra tokia, kokia yra. Be jokių išankstinių nuostatų – kodėl inspektoriaus veikla konstatuoja, jog daugiausia pažeidimų padaryta spaudoje? Ar tai leidžia teigti, jog spauda yra mažiausiai etiška žiniasklaidos rūšis? Kaip jaučiasi tokio reitingo „lyderiai“? Read More

Forume kalbėsime apie žiniasklaidą ir etiką

08 04 21, DPI, žiniasklaida ir etikaŠiandien Demokratinės politikos institutas ir Dešinioji koalicija „Vardan Lietuvos“ organizuoja forumą „Sąžiningos žiniasklaidos vardan“. Kartu su Kęstučiu Grinium bandysim kalbėti apie žiniasklaidą ir etiką. Man teko vietos situacija (pranešimo skaidrės), kolega kalbės apie platesnius vandenis.

Neišvengiamai kai kurie aspektai kartosis, ką buvau sakęs „Transparency International“ seminare beveik prieš metus apie neskaidrią žiniasklaidą.

Pagrindinė mano pranešimo tezė – žiniasklaidoje etikos pažeidimai daromi tyčia arba dėl neatsargumo. Tyčiniai pažeidimai tiesiogiai susiję su propagandos poreikais (pagal Noam Chomsky modelį) – finansavimu, informacijos šaltinių valdymu ar nuosavybės santykiais. Netyčiniai pažeidimai – dėl įvairių Lietuvos ydų. Ir vienus, ir kitus galima neutralizuoti suteikiant tiek savireguliacijos, tiek valstybinėms institucijoms REALIAS sankcijas. Pavyzdžiui, administracines baudas apibrėžiant ne absoliučiomis sumomis, bet procentais nuo apyvartos, skatinant aktyviau piliečius gintis nuo žiniasklaidos šmeižto, privatumo pažeidimų ir pan.