Berods, antroje vasaros pusėje nutiko įdomus įvykis. Kažkurią popietę važiuoju sau automobiliu ir suskamba telefonas. Atsiliepiu. Kitame ragelio gale (skambino numeris +370-698-51832, jeigu kas galėtumėte patikrinti, kam jis priklauso – būčiau dėkingas) – moteriškas balsas į mane kreipiasi vardu ir pradeda pasakoti, jog draugai, matydami koks esu susirūpinęs, nutarė leisti pailsėti ir todėl man skambina „Atpalaiduojantis skambutis“.
Balsas pradėjo trumpą pamokslą, jog reikia atsipalaiduoti nuo įtampos, pamąstyti apie malonius dalykus ir pan. ir t.t. Bandydama išpešti vieną ar kitą mano atsakymą, moteris kitame laido gale kalbino klausimais, kurie skambėjo kažkuo panašiai …

Žurnalistų etikos inspektorius Romas Gudaitis viešoje erdvėje retai susilaukia užtarimo. Matyt, nieko keista – inspektorius vertina ir peikia tuos, kurie pažeidžia teisės aktų reikalavimus.
Prieš pora mėnesių inspektorius pristatė „2007 metų veiklos ataskaitą“, kurios sudėtinė dalis – visuomenės informavimo veikla padarytų pažeidimų analizė.
Manyčiau, nesulaukėme diskusijų ir rimtesnių minčių, kodėl tų pažeidimų struktūra tokia, kokia yra. Be jokių išankstinių nuostatų – kodėl inspektoriaus veikla konstatuoja, jog daugiausia pažeidimų padaryta spaudoje? Ar tai leidžia teigti, jog spauda yra mažiausiai etiška žiniasklaidos rūšis? Kaip jaučiasi tokio reitingo „lyderiai“?

Šiandien Demokratinės politikos institutas ir Dešinioji koalicija „Vardan Lietuvos“ organizuoja forumą „Sąžiningos žiniasklaidos vardan“. Kartu su Kęstučiu Grinium bandysim kalbėti apie žiniasklaidą ir etiką. Man teko vietos situacija (pranešimo skaidrės), kolega kalbės apie platesnius vandenis.
Neišvengiamai kai kurie aspektai kartosis, ką buvau sakęs „Transparency International“ seminare beveik prieš metus apie neskaidrią žiniasklaidą.
Pagrindinė mano pranešimo tezė – žiniasklaidoje etikos pažeidimai daromi tyčia arba dėl neatsargumo. Tyčiniai pažeidimai tiesiogiai susiję su propagandos poreikais (pagal Noam Chomsky modelį) – finansavimu, informacijos šaltinių valdymu ar nuosavybės santykiais. Netyčiniai pažeidimai – dėl įvairių Lietuvos ydų. …

Pradedame nuo realaus fakto – teisėsaugos institucijos vykdo tyrimą, kurio metu atliekama viešai nuskambėję veiksmai, tačiau įtariamieji dar nepaskelbti.
Nusitaikome – grobio vaidmenį atliks Vardenis Pavardenis. Žurnalistas X skambina Vardeniui Pavardeniui ir vyksta pokalbis:
– Gerbiamas Vardeni Pavardeni, Jums tikriausiai teko girdėti apie paskutinę teisėsaugos pareigūnų operaciją?
– Taip.
– Mus pasiekė informacija, jog pagrindinis įtariamasis esate Jūs! Ar galite tai patvirtinti/paneigti?

Kai koks viešas asmuo (dažniausiai, politikas) dėl nepatyrimo ar aplaidumo būna smarkokai sudorojamas priešininko, dažnai mėgina gelbėtis apkaltindamas pastarąjį „viešųjų ryšių akcijos“ organizavimu. Esą viešos diskusijos pralaimėjimo priežastis – ne argumentai ir faktai, o tik emocijos, akių dūmimas ar net atviras melas. Nesiginčydami pabandykim paieškoti pavyzdžių, kada iš tiesų komunikacija peržengia leistiną etikos ribą.
Nepretenduodamas į statistikos mokslo gilumą, paprašiau savo tinklaraščio skaitytojus pažymėti etiškas ryšių su visuomene technologijas. Gauti rezultatai, tikiu, gali padėti ir vz.lt skaitytojams geriau suvokti, kokios tariamos, o kokios tikros vilkduobės gali pasitaikyti komunikacijos greitkelyje.
Apklausoje buvo pasiūlyta …