Yesterday I was accredited by the Government of the Republic of Lithuania and received the first offical press pass issued to blogger in Lithuania (still looking for colleagues throughout Europe, whereas US has FishbowlDC and his press pass fight story with the White House in 2005).
The Law on the Provision of Information to the Public states:
Article 35. Accrediting
1. The public information producer shall have the right, according to an agreement between the parties, to accredit his own journalists with state institutions, political parties, political and public organisations and also, …

Kaip jau buvau užsiminęs anksčiau, Lietuvos Respublikos Vyriausybė šiandien viešai paskelbė, jog spaudos tarnyba dirbs ir su tinklaraščių autoriais. Tai įteisinta kovo 16 dieną Vyriausybės kanclerio įsakymu Nr. 20 patvirtintose „Viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų atstovų akreditavimo prier Lietuvos Respublikos Vyriausybės taisyklėse“.
Pažymėčiau, jog Vyriausybės kanceliarija reikalavimų kartelę nuleido žemiau, nei formuluoja šviežias Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas. Kitaip tariant, Vyriausybė gali akredituotų ir ne tokius griežtus reikalavimus tenkinančius tinklaraščių autorius.

Primityvu. Neprofesionalu. Vaikiška. Emocionalu. Banalu. Jokios analizės. Faktų perpasakojimas. Šaltinių stoka. Autorių teisių pažeidimai. Anonimiškumas. Nepagarba. Šmeižtas. Įžeidinėjimai. Paskalos. Sąmokslo teorijos.
Ir taip toliau. Visa tai mes turime tikrovėje. Visa tai mes turime viešoje erdvėje. Visa tai mes turime žiniasklaidoje. Visa tai mes turime ir tinklaraščiuose, ir kitame virtualiame turinyje, kurį kuria vartotojai.
Kaip visa tai paveiks 2009 metų balandžio 20 dienos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas (nuasmenintą versiją „Microsoft Word “ formatu galite atsisiųsti iš čia – tiesa, gautą bylą reikės pervadinti, pridedant „.doc “)? Atsakyti bandysiu keliais aspektais. …

Neseniai iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pasiėmiau sprendimą savo byloje prieš Lietuvos Respublikos Seimo kanceliariją. Išsamiai teismo argumentų dar neišnagrinėjau (10 puslapių, iš kurių teismo pozicija telpa į 4 su puse), tačiau esminė išvada telpa į vieną teismo išskirtą pastraipą:
VIĮ 2 straipsnio 72 dalis turi būti aiškinama taip, kad tais atvejais, kai visuomenės informacijos rengėjas ir asmuo, profesionaliai renkantis, rengiantis ir teikiantis medžiagą viešosios informacijos rengėjui yra tas pats fizinis asmuo, norint šį asmenį pripažinti žurnalistu sutarties tarp jo ir visuomenės informacijos rengėjo sudarymas nėra būtinas, nes tokios sutarties sudarymas …

Vieno kolegos klausimas privertė susimąstyti. Kas yra tinklaraštis (blog’as)? Jeigu formuluotume apibrėžimą, kokie požymiai yra esminiai ir privalomi, o kokie papildomi?
Šiek tiek pagalvojęs kaip pradinį variantą diskusijai siūlau tokį apibrėžimą:
tinklaraštis (blog’as) – tai dažniausiai reguliariai vieno ar kelių autorių atnaujinama ir valdoma interneto svetainė (arba tinklaraščių bendruomenės, įkurtos vienoje interneto svetainėje, dalis), kurioje chronologiškai skelbiama informacija viena ar keliomis temomis, aktyviai diskutuojama su skaitytojais, kitais tinklaraščiais, integruojamos įvairios socialinių tinklų, vartotojų kuriamo turinio galimybės.
Savaime suprantama, tai tik greita skubota formuluotė. Kaip manytumėt, ką reikėtų tobulinti?