XXI a. kasdienybės dienoraštis

Category: ryšiai su visuomene (Page 2 of 58)

Konsultuojant klientus užsirašytos pastabos apie kasdienius ir sudėtingesnius klausimus.

Koronaviruso panikos valdymas: keli komunikacijos ir psichologijos mokslų patarimai

Anot klasikų, nėra geresnio būdo sukelti paniką kaip paprašyti išlaikyti rimtį. Todėl pastarosiomis dienomis iš atsakingų tarnybų girdimos sausos žinios, jog „situacija kontroliuojama“ ir „oro uoste atvykėliams dalinami lankstinukai“, sukelia daugiau abejonių nei nuramina ir paaiškina.

Ką komunikacijos mokslas sako apie didelio masto socialinės panikos reiškinius? Kaip juos valdyti?

Pirma, panika yra natūrali apsauginė žmogaus ir visuomenės reakcija į pavojų. Panikos priepuolis leidžia sutelkti dėmesį, koncentruoti jėgas ir pastangas nukreipti pavojaus neutralizavimui. Todėl svarbiausias patarimas – panikos nereikia panaikinti. Tik ji turi būti valdoma ir verčiama į konstruktyvią bei į rezultatą orientuotą padidinto budrumo būseną. Ką tai reiškia praktikoje? Išsamią ir lengvai pasiekiamą informaciją. Reguliariai atnaujinamas žinias apie situacijos pasikeitimus. Aiškias rekomendacijas, paverstas į paprastus ir kiekvienam suprantamus „žingsnis-po-žingsnio“ vadovus bei schemas. Žinoma, atskirų šakų specialistams būtina jau detali ir specializuota jų šakos informacija.

Antra, XXI amžiuje kiekvienas socialinis reiškinys – pirmiausia yra informacijos valdymo iššūkis. Todėl krizių valdymas turi prasidėti ir baigtis informacijos surinkimu, jos analize, optimalių sprendimų atranka ir jų poveikio vertinimu. Didžioji (jei ne visa) ši informacija privalo būti vieša ir pasiekiama be jokių barjerų. Tik taip galima neutralizuoti visus gandus, piktybines dezinformacijos kampanijas ar net primityvius bandymus greitai pralobti. Dėl informacijos gausos ir didžiulio informuotinų piliečių būrio būtinos aktyvios informavimo priemonės, padengiančios ne tik „interneto“ ar „socialinių tinklų“ burbulus, bet pasiekiančios ir atokiausių regionų gyventojus.

Trečia, informacijos valdymas negali būti orientuotas į cenzūrą ar situacijos „gražinimą“. Priešingai, turi būti ramiai ir objektyviai vertinama situacija, atvirai kalbama apie pavojus ir bėdas, atvirai apibūdinamas situacijos pavojaus lygis, brėžiamos aiškios ribos, kada situacija švelnėtų arba taptų sudėtingesne (pavyzdžiui, kada mes viruso dar bandome išvengti, o kada jau pripažįstame, kad jo sklaida tapo nevaldoma). Kartu tai reiškia, jog informacijos valdymas yra tiesiogiai susijęs su (ir priklauso nuo) konkrečiomis bazinės (ne informacinės) krizės kontrolės priemonėmis – negali būti manipuliuojama visuomenės „nežinojimu“ ir tikimasi, kad masių psichologiją pavyks „apgauti“.

Šiems uždaviniams vykdyti reikalingas 24/7 režimu dirbantis krizės valdymo centras, kuriame sutelktos visų susijusių šakinių tarnybų pajėgos ir visada yra sprendimus nedelsiant galintis priimti (bei visus reikalingus įgaliojimus turintis) budintis (vėlgi – 24/7 režimu) vadovas.

O ką sako psichologai?

Štai Singapūro psichologų sąjunga (Singapore Psychological Society) vasario pradžioje paskelbė 7 patarimus, kurie skirti jau ne valstybės vadovams, o kiekvienam mums asmeniškai:

  1. Suvokime krizės bendrystę – visi jaučiamės panašiai, todėl kartu galime lengviau įveikti iššūkius, pasidalinti išteklius ir padėti vieni kitiems.
  2. Gerbkime vieni kitus – supraskime, kad problema palies mus visus ir suvokime dėl to kylantį savo susierzinimą. Taip pat gali jaustis ir kiti asmenys, todėl gerbkime jų apsisprendimus ar reakcijas.
  3. Jauskime asmeninę atsakomybę ir pirkime priemones tik kai jų reikia – pertekliniai pirkimai tik kelia paniką ir neleidžia padėti tiems, kuriems pagalbos reikia labiausiai. Kartu tai didina įtampą ir tarpusavio priešiškumą.
  4. Praplėskite savo domėjimosi sritį – viruso tema neišvengiamai dominuos žiniasklaidoje, tačiau netapkite nuo jos priklausomi. Prisiminkite, kad yra kitų naujienų ir klausimų.
  5. Kaltųjų ieškojimai – nors socialinių tinklų eroje lengva prasklaidyti savo liūdesį tiesiog liejant apmaudą internete ir gausinant neigiamų emocijų kiekį, tačiau stabtelėkite ir pamąstykite, kad taip tik prisidedate prie bendro neigiamo fono stiprinimo.
  6. Tikrinkite faktus ir netikėkite melagienomis – remkitės patikimais informacijos šaltiniais, tikrinkite informaciją iš kelių nepriklausomų žiniasklaidos priemonių, remkitės oficialia vietos ir tarptautinių institucijų informacija.
  7. Kreipkitės ir prašykite profesionalų pagalbos, jeigu baimė trukdo užsiimti kasdieniais reikalais – sveikatos apsaugos įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos gali greitai suteikti pagalbą, jų patarimai tikrai padės.

Ar to pakaks įveikti koronavirusą? Šiandien atsakyti niekas negalėtų, tačiau būdami kartu, veikdami atsakingai ir ramiai turime visas galimybes parodyti pavyzdį, kad esame sutelkta ir XXI amžiaus iššūkiams pasiruošusi visuomenė. Kad ir kokios negandos mus užkluptų.

Apie „Maxima“ reakciją į salmoneles parduodamoje mėsoje – lrytas.lt

Ryšių su visuomene ir komunikacijos ekspertai teigia, kad žinios apie užterštą mėsą tikrai nepakėlė pirkėjų nuotaikų penktadienio vakarą, be to, klausimai, susiję su mūsų sveikata, vartotojams yra ypač jautrūs.

„Daug kas priklauso ir nuo to, kur pirkėjai išgirdo apie tai žinią – per žiniasklaidą ar iš ligoninės skyriaus. Bet kokiu atveju, vartotojui tai yra neigiamas įspūdis, emocija.

Natūralu, kad visi produktų ir paslaugų kokybės arba nekokybės klausimai yra labai jautrūs, ypač susiję su sveikata. Jei tik skaitome apie tai naujienas – kyla apgailestavimo, gailesčio reakcija. Jei yra asmeninė žala ir konkretūs nuostoliai – emocija stipresnė, o reagavimas – ganėtinai kategoriškas“, – lrytas.lt kalbėjo ryšių su visuomene ekspertas Liutauras Ulevičius.

[..]

Savo ruožtu L.Ulevičius prisiminė Zolitūdės tragediją, kai 2013-aisiais Rygoje įgriuvo prekybos centro „Maxima“ stogas ir kur žuvo per pusšimtį žmonių.

„Žiūrint į „Maxima“ istoriją, ji turėjo daug įvairių problemų, buvo žūčių Rygoje. Žmonės kurį laiko boikotavo [šio tinklo parduotuves], o vėliau, po pusės metų, dar aktyviau pirko akcijines prekes. Daugelis dar turbūt nesame tokie sąmoningi, kad sugebėtume deramai ir ryžtingai reaguoti, boikotuoti nederamą elgesį. Įtariu, kad šitas atvejis dar nėra ta situacija, kai kiltų esminė žala, galinti padaryti ilgalaikį poveikį“, – aiškino ryšių su visuomene ekspertas.

[..]

Pasak L.Ulevičiaus, teigiama šioje situacijoje tai, kad tinklas reaguoja reaguoja į susidariusią situaciją, tačiau tai esą yra pavėluotas vartotojų apsaugos veiksmas.

„Pirminė situacija parodo, kad ir „Maxima“ galbūt ne viską spėjo padaryti laiku, nes, natūralu, ir „Maxima“ dydis lemia tai, kad nėra viskas labai paprasta ir lengvai išsprendžiama. Tačiau vartotojui tai nelabai rūpi, nes „Maximos“ reikalas užtikrinti visus procesus ir kad būtų laiku reaguojama. Taigi dabar reikia atsakyti į klausimą, ar buvo sureaguota laiku, ar ne. Būtent šis klausimas yra principinio pasitikėjimo prekės ženklu ir tinklu klausimas“, – aiškino L.Ulevičius.

iš lrytas.lt

Visa publikacija „Skandale dėl mėsos įvertino pirkėjų požiūrį į „Maximą“: pirko ir pirks“ – interneto naujienų portale lrytas.lt.

Apie J.Narkevič ateitį ir valdančiųjų bei Prezidento konfliktus iki pat Seimo rinkimų – 15min.lt

Kai kurie pokalbio akcentai:

Abu ekspertai sutarė dėl vieno: J.Narkevičius dirbti liks.

„Tie tiltai, kurie buvo su prezidentu, jei ne visiškai sugrius, tai taps labai sunkiai naudojami. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad prezidentas turės ieškoti paramos politiniam spektre kitose partijose. Realūs kandidatai į naujus draugus yra konservatoriai arba socialdemokratai“, – kalbėjo L.Ulevičius.

[..]

L.Ulevičius tikino, kad šiuo metu premjeras ir prezidentas matuojasi, kuris įtakingesnis ir stipresnis.

„Tas neišvengiamai užprogramuota iki naujų Seimo rinkimų. Jei situacija aštrėja, o matome, kad aštrėja, tai konfrontacija tik stiprės. Ką tai reiškia Vyriausybei ir visai valstybei? Kad konstruktyvaus dialogo, bendro darbo ir tikslų siekimo galimybės menksta“, – kalbėjo L.Ulevičius.

[..]

L.Ulevičius tikino, kad prezidento galimybės rodyti galią ar permesti atsakomybę premjerui ribotos dar ir dėl to, kad jis turi per daug priešų – su „valstiečiais“ susipyko po rinkimų, su konservatoriais vis dar tęsia prezidento rinkimų kovą, kurioje grūmėsi su jų kandidate Ingrida Šimonyte.

Tiesa, „valstiečiai“, anot jo, irgi priešų susikūrė per daug. Ir būtent tai, dar pridėjus konfliktą su prezidentu, gali lemti, kad partija Seimo rinkimuose skausmingai pralaimės.

„Konfliktų politika veda į savo rinkėjų praradimą nuoseklų. (…) Rinkėjai turi baigtinį laiko tarpą, kiek gali pykti, jie ima ieškoti konstruktyvo, o čia konkrečių darbų trūkumas yra didžiausias pavojus. Spalio mėnesį darbai bus pamiršti, o visi atsimins – susipyko su tuo, susipyko su anuo“, – liūdną ateitį „valstiečiams“ prognozavo L.Ulevičius.

iš 15min.lt

Visa publikacija ir pokalbio vaizdo įrašas „Patarėjai: G.Nausėdai pakenkė jo paties vėliava, laukia dešimt mėnesių kivirčų“ – interneto naujienų portale 15min.lt.

Kaip atrodo lietuvių konservatorių „trolių fermos“ veikla socialiniuose tinkluose?

Dirbdamas su LVŽS 2017-ųjų pirmoje pusėje viešųjų erdvių stebėsenos duomenų srautuose pradėjau stebėti įdomų reiškinį – socialiniuose tinkluose su LVŽS susijusiomis temomis pradėjo reikštis daugybė naujai sukurtų socialinių tinklų veikėjų profilių, kurių komentarai koncentravosi į dvi kryptis:

  • skandalai, susiję su ano laikotarpio politikos aktualijomis (Gretageitas ir pan.);
  • viešoje erdvėje aktualios „wedge issue“ (visuomenę skaldančios, kontraversiškos) temos – alkoholio ribojimai ir pan.

Tai nebuvo buka „vienakryptė“ ataka „už“ arba „prieš“. Naujai sukurti profiliai kūrė tokį turinį, kuriuo buvo siekiama dirbtinai didinti ir aštrinti konfliktą – ar tai būtų už/prieš LVŽS, ar už/prieš alkoholio ribojimus, ar už/prieš Saulių/Ramūną, ar … ir t.t.

Žinoma, pora žmonių LVŽS analizės ir komunikacijos skyriuje negalėjo padaryti rimtos tų botų ryšių, sąsajų ir turinio analizės, todėl teko elgtis paprastai – perduoti pirminius duomenis Valstybės saugumo departamentui. Nes požymiai rodė viena – tokiai sisteminga veikla buvo siekiama kuo didesnio visuomenės susiskaldymo, radikalizacijos tarp koalicijos ir opozicijos, taip pat didesnių vidinių konfliktų valdančiosios koalicijos viduje, priešpriešų ryškinimo ir gilinimo.

Viso to galutinis tikslas (nes socialiniai tinklai buvo ir lieka tik viena iš kelių ir tikrai nepagrindinė viešosios politikos veiklos erdvė) – Lietuvos valstybės destabilizacija su aiškiai išreikštu sprendimu būdu – pirmalaikiai Seimo rinkimai su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis.

Perdavęs informaciją saugumiečiams temos stebėseną nutraukiau (rankos tik dvi ir valandų paroje tik 24), tačiau visai neseniai gavau eilinį pavyzdį į kaktą, kuris pernelyg gera iliustracija, kad galima būtų juo nepasinaudoti ir neužfiksuoti.

Susipažinkite – botas „Monika Žukytė“

2019-ųjų lapkritį vienoje padorios kompanijos FB diskusijoje sulaukiu komentaro:

Taip, faktas – 2004-ųjų sausį, jau vykstant apkaltai, tikrai prisijungiau prie gynybinę apkaltos komunikaciją kūrusios komandos, tačiau kuo tai susiję su 2019-aisiais vykstančia dalykine diskusija apie šiandienos aktualijas?

Tokio lygio komentarus apie save dažnai matau konservatorių „megztųjų berečių“ grupelėse, bet gal čia tikrai mergina kažką prisimena?

Patikrinu:

Iš karto įtarimą kelia siauras draugų ratas, vos kelios nuotraukos ir jokio asmeninio turinio, o tik nuobodūs FB „juokeliai“.

Apie profilio fake’iškumą liudija ir jam dar nesuteiktas unikalus ID:

Bet žmogaus nuotrauka yra – tai jau rimta atsvara. Patikrinu keliose vaizdų paieškos sistemose ir laba diena:

Išvada – nuotrauka nugvelbta iš tinklaraščio „Blond Wayfarer“.

Taigi, grįžtam į jau anksčiau aprašytą botų veikimo modelį:

  1. Pasirenkam taikinį;
  2. Surandam jį radikalizuojančią naujieną/temą;
  3. Primenam, kartojam, ryškinam, … tą radikalizuojantį požymį ir siekiam kuo didesnės takoskyros, konflikto bendruomenėje;
  4. Galutinis veiklos tikslas – tiek radikalizuoti taikinį, kad jis būtų išmestas iš kitą nuomonę turinčių asmenų bendruomenės.

Taip užtikrinamas „pasekėjų“ grynumas, mažinama tikimybė, kad „abejojantieji“ persikels į oponuojančią pusę, fiksuojamas ir stabilizuojamas elektoratas, užkertamas kelias visuomenės judėjimui į priekį, mažinamos kompromisų galimybės.

Ar tai (ir kodėl) konservatoriai?

Žinoma, aš negaliu 100% garantuoti, kad šis botas yra sukurtas ir valdomas centralizuotame TS-LKD komunikacijos punkte. Tai klausimas teisėsaugai ir saugumiečiams. Aš lažybose duočiau kokią 80-90% tikimybę.

Tačiau kryptingas #AdHominem atakas ne kartą ir ne du esu fiksavęs būtent iš konservatoriams prijaučiančių viešosios politikos dalyvių ir jų aplinkos. Kartais – iš jų liberaliojo flango, kuris pastaraisiais metais pulsuoja tarp LRLS, TS-LKD ir LLP.

Tas sistematiškumas, pasikartojantys argumentai, jais bandomi kurti naratyvai ir net naudojama leksika leidžia gana užtikrintai teigti – Monika Žukytė yra puikus konservatorių „botų fermos“ veiklos pavyzdys. Galiu tik viltis, jog tai yra radikaliųjų partiečių asmeninės iniciatyvos rezultatas, o ne oficialus ir partijos viršūnių palaimintas veikimo būdas.

Beje, apie tai, kaip tai veikia Lenkijoje, neseniai rašė „The Guardian“ publikacijoje „Undercover reporter reveals life in a Polish troll farm“.

O prieš metus (2018-ųjų lapkritį) apie tokių paslaugų komercinius tiekėjus išsamią studiją yra paskelbęs NATO StratCom Center of Excellence Rygoje – „The Black Market for Social Media Manipulation“.

Kaip VRM’as sudegins 24 tūkstančius eurų viename mažos vertės pirkime

Kaip jau rašiau, nusprendžiau vėl aktyviau dalyvauti įvairiuose viešuosiuose pirkimuose. Kaip ir reikėjo tikėtis, sugrįžti nėra taip paprasta, tačiau vienas pavyzdys vertas dėmesio.

Trumpai – Vidaus reikalų ministerija mano kvalifikaciją pripažino netinkama, tuo pagrindu mano pasiūlymą (5,6 tūkst. €) pripažino netinkamu, o pasirinko likusį tiekėją su jų pasiūlymu už 29,6 tūkst. €. Taip, valstybė lengva ranka gali skirti 24 tūkstančiai eurų (!) daugiau, negu galėjo skirti.

Pradžia – mažos vertės pirkimas paskelbiamas 2019-10-04

VRM įgyvendina iš ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą Nr. 10.1.1-ESFA-V-918-01-0014 „Viešojo sektoriaus įstaigų teikiamų paslaugų ir gyventojų aptarnavimo kokybės gerinimo sprendimai“. Šio ES lėšomis finansuojamo projekto eigoje turi būti paruoštos „Komunikacijos apie viešojo sektoriaus įstaigų teikiamas paslaugas ir gyventojų aptarnavimą gairės“.

Pranešimas apie skelbimą atsiranda penktadienį, 2019-10-04. Pirkimas mažos vertės, todėl pasiūlymui paruošti – viena savaitė. Bet jeigu jūs nebudite viešųjų pirkimų portale, tai skelbimą pamatysite tik pirmadienį, jums realiai pasiruošimui liks 3 darbo dienos.

Bet ok – kolegos pasidalina vienoje profesinėje FB grupėje, aš žmogus paprastas, įgūdžių dar turiu, pasiūlymą pateikiu laiku.

Problema – kvalifikacijos tikslinimas

2019-10-25 sulaukiu CVP IS pranešimo „Dėl kvalifikacijos patikslinimo“:

Atlikus ,,Komunikacijos apie viešojo sektoriaus įstaigų teikiamas paslaugas ir gyventojų aptarnavimą gairės“ parengimo paslaugos Nr. VRM-A135-152 pirkimo kvalifikacinių reikalavimų vertinimą nustatyta, kad tiekėjas:

Nepateikė dokumentų, įrodančių, kad įgyvendinant šį projektą buvo rengiami metodiniai dokumentai, susiję su asmenų aptarnavimu ir (ar) paslaugomis. [..]

Nepateikė įrodymų, kad turi vadovavimo (projekto vadovo) patirtį bent viename (1) per pastaruosius 3 metus sėkmingai įvykdytame (baigtame) projekte / sutartyje, kurio metu buvo parengtas metodinis dokumentas susijęs su paslaugų teikimu ir/ar jų tobulinimu. [..]

Nepateikė įrodymų, kad turi darbo patirtį bent viename (1) per pastaruosius 3 metus sėkmingai įvykdytame (baigtame) projekte / sutartyje, kurio metu buvo parengtas metodinis dokumentas susijęs su paslaugų teikimu ir/ar jų tobulinimu. [..]

Prašome iki 2019-10-30, 13 val. 00 min. Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis pateikti trūkstamus dokumentus.

Kaip žinia, pastaruosius pustrečių metų dirbdamas su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga esu ruošęs ne vieną rekomendaciją, kaip bendrauti su rinkėjais, žiniasklaidos atstovais, taip pat vedęs tokių rekomendacijų mokymus, praktinių įgūdžių simuliacijas ir pan.

Aš žmogus paprastas, todėl imu ir 2019-10-28 prašomus dokumentus pateikiu.

Konflikto pradžia – pasiūlymas atmetamas neatitikus kvalifikacinių reikalavimų

Nepaisant pateiktų dokumentų 2019-11-06 sulaukiu perkančiosios organizacijos sprendimo:

Informuojame, kad Jūsų pasiūlymas atmetamas nes neatitinka perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo dokumentuose nustatytų kvalifikacinių reikalavimų:

7.3.1. Teikėjas pateikė sutartį, įrodančią, kad jis teikė ryšių su visuomene paslaugas (planavo strateginę komunikaciją, įgyvendino ryšių su visuomene priemones koordinavo veiklas su trečiosiomis šalimis ir kt.). Tačiau Sutartyje nėra numatyta, kad ją įgyvendinant Teikėjas turėjo parengti kokį nors metodinį dokumentą (t.y. studiją, metodiką, gaires, rekomendacijas ir pan.), susijusį su asmenų aptarnavimu ir (ar) paslaugomis.

Teikėjas pateikė įrodymų, kad jis organizavo komunikacijos srities mokymus: pateikė mokymų priemones (skaidres) ir mokymų ir seminaro programas. Pažymėtina, kad skaidrės, t. y. mokymo procese naudojama vaizdinė demonstracinė priemonė, ir mokymo programos nėra laikomos metodiniais dokumentais.

Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad Teikėjas nepateikė dokumentų, įrodančių, kad jis tinkamai įgyvendino sutartį, kurios metu buvo parengtas metodinis dokumentas, susijęs su asmenų aptarnavimu ir (ar) paslaugomis.

[.. toliau remiantis pirmu punktu teigiama, kad atitinkamai neturiu nei reikalaujamos vadovavimo, nei vykdymo patirties ..]

Taigi, VRM vertinimu, reikalaujamą turinį atitinkančių mokymų medžiaga nelaikytina metodiniais dokumentais. Tuo pagrindu aš pripažintas kaip neturintis patirties rengiant metodinius dokumentus.

Aš žmogus paprastas, neįžeidus, todėl 2019-11-16 pateikiau pretenziją:

Remdamasis Viešųjų pirkimų įstatymo 102 str. 1 d. tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui per 10 dienų nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos.

Pretenziją pagrindžia šie argumentai:

1. Perkančiosios organizacijos sprendimas yra nemotyvuotas.

2. Perkančiosios organizacijos teiginiai, neva įvykę mokymai, juos patvirtinančios mokymų priemonės (skaidrės) nėra laikomos metodiniais nurodymais, yra nepagrįstas. Pirkimo sąlygose nėra apibrėžta, jog metodiniai dokumentai turi būti pateikiami tam tikra specializuota forma. Todėl skaidrės, pranešimai, gairės, paskaitos ir kitos metodinių rekomendacijų įtvirtinimo formos atitinka perkančiosios organizacijos poreikį ir pirkimo sąlygas.

3. Pažymėtina, jog metodinių nurodymų sukūrimo esmė – tai atitinkamos taisyklės, rekomendacijos, elgsenos modelis. Jo pateikimo ir išraiškos forma yra kiekvienos perkančiosios organizacijos individualus poreikis, kurį tiekėjai gali ir turi atliepti.

Tai, kad tiekėjo pateiktas pavyzdys neatitinka vienas-prie-vieno šiuo metu perkančiosios organizacijos turimo subjektyvaus įsivaizdavimo nereiškia, jog tas nesuformuluotas „įsivaizdavimas“ buvo deramai suformuluotas pirkimo sąlygose.

Šiuo pagrindu atmestini ir kiti perkančiosios organizacijos sprendimo argumentai.

Prašau pretenziją tenkinti ir panaikinti sprendimą atmesti mano pateiktą pasiūlymą kaip neatitinkantį kvalifikacinių reikalavimų.

Kulminacija – atsakymas į pretenziją ir laimėjusio pasiūlymo paskelbimas

Perkančioji organizacija išnagrinėjo pretenziją ir 2019-11-25 pateikė atsakymą:

Dėl tiekėjo pretenzijos

Susipažinus su 2019 m. lapkričio 18 d. gauta Liutauro Ulevičiaus (toliau – tiekėjas) pretenzija, konstatuotina, kad ši pretenzija nėra grindžiama kitais ar papildomais faktiniais įrodomais, nei buvo pateiktas tiekėjo kvalifikacijos patikslinimas.

Pažymime, kad viešojo pirkimo konkursai organizuojami ne tiekėjų, o visų pirma perkančiosios organizacijos poreikiams, susijusiems su tokios organizacijos tiesiogine veikla, tenkinti. Perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus, t. y. turintis patirtį, įvykdyti pirkimo sąlygas. Todėl, ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus tiekėjo kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją . Tiekėjo patirtis yra nustatoma pagal tai, ar tiekėjas jau yra vykdęs panašią pirkimo sutartį (per tam tikrą laikotarpį suteikė paslaugas, pateikė prekes) ar atliko reikalaujamos apimties darbus, bei ar sutartis buvo įvykdyta ar darbai atlikti tinkamai.

Atsižvelgdama į tai ir siekdama nustatyti, ar teikėjas yra pajėgus suteikti perkančiajai organizacijai (Vidaus reikalų ministerijai) reikalingas paslaugas, organizuodama viešąjį pirkimą perkančioji organizacija nustatė konkrečius reikalavimus sutartims, kurios būtų laikomos panašiomis į perkamą objektą sutartimis, kadangi jų dalykas ir įvykdymo sąlygos yra panašios į perkamo objekto. Nustatyta, kad panašiomis sutartimis yra laikomos tos sutartys, kurių metu buvo rengiami metodiniai dokumentai, susiję su asmenų aptarnavimu ir (ar) paslaugomis, o ekspertų patirtis vertinama pagal vadovavimą / darbo patirtį sutartyse, kurių metu buvo parengti metodiniai dokumentai, susiję su paslaugų teikimu ir/ar jų tobulinimu (Specialiųjų sąlygų 7.3.1, 7.3.3-7.3.4 papunkčiai). Atkreiptinas dėmesys, kad tiekėjas neginčijo konkurso sąlygų ir/ar neprašė jų paaiškinti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad viešųjų pirkimų įstatyme suformuluota imperatyvi pareiga perkančiajai organizacijai patikrinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, yra pagrįsta objektyviu tiekėjo kvalifikacijos atitiktį nustatytiems reikalavimams liudijančių dokumentų turinio vertinimu, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią, poreikius, susijusius su viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu, pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012). Civilinėje byloje Nr. 2-4220-611/2014 teismo buvo pasisakyta, kad tiekėjo pažyma, be užsakovo patvirtinimo, nėra laikoma dokumentu, patvirtinančiu tiekėjo (kitų narių) patirtį įrodančiu faktu. Taigi patirtis turi būti pagrindžiama pridedamais dokumentais (užsakovo pažymomis, kitais dokumentais, patvirtinančiais specialisto reikalaujamą patirtį, patvirtintais užsakovo).

Teikėjo pateiktų dokumentų turinio vertinimas parodė, kad Teikėjas yra kompetentingas ryšių su visuomene paslaugų teikimo srityje: jis pateikė sutartį, įrodančią, kad jis teikė ryšių su visuomene paslaugas (planavo strateginę komunikaciją, įgyvendino ryšių su visuomene priemones, koordinavo veiklas su trečiosiomis šalimis ir kt.); papildomai pateikė mokymų medžiagą, įrodančią, kad jis vykdė komunikacijos srities (bendravimo su žiniasklaida, informacijos atitinkamos grupėms pateikimo ir pan.) mokymus. Taip pat jis pateikė įrodymus, kad šias paslaugas jis suteikė tinkamai. Tačiau Teikėjas nepateikė jokių įrodymų, kad šios sutarties įgyvendinimo laikotarpiu buvo rengiami su asmenų aptarnavimu ir (ar) paslaugomis (jų teikimu ir/ar tobulinimu) susiję metodiniai dokumentai.

Pažymime, kad pirkimo dokumentuose buvo nustatytas aiškus ir suprantamas kvalifikacinis reikalavimas susijęs su pirkimo objektu, kuris yra suprantamas taip kaip parašytas ir perkančiosios organizacijos negali būti aiškinamas plečiamai. Todėl tiekėjas neturėjo pagrindo tikėtis, kad perkančioji organizacija galėtų vertinti kitaip pateiktą viešųjų ryšių su visuomene paslaugų sutartį iš kurios turinio galima objektyviai įsitikinti tiekėjo atliktomis paslaugomis (perkančioji organizacija neperka ryšių su visuomene paslaugų). Taip pat pažymime, kad perkančioji organizacija tiekėjų pasiūlymus tikrina ir vertina pagal juose pateiktus duomenis, todėl pirkimo sąlygų neatitinkantis pasiūlymas negali būti kvalifikuojamas jas atitinkančiu tik dėl tinkamo tiekėjo sutartinių įsipareigojimų vykdymo (žr. pirmiau nurodytą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012). Atsižvelgiant į tai, kad pretenzijoje nėra pateikta reikšmingų įrodymų dėl tiekėjo kvalifikacijos atitikimo, laikytina, kad perkančioji organizacija tinkamai vertino jai pateikto tiekėjo kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų turinį ir dėl to priėmė pagrįstą sprendimą, todėl tiekėjo pretenzija yra pripažįstama kaip nepagrįsta.

Atsakyme iš esmės nėra naujų argumentų, negu kaip pirmajame pranešime dėl kvalifikacijos neatitikimo.

Bet įdomiausia yra paskutinė dalis. Iš karto po pretenzijos atmetimo perkančioji organizacija sudarė pasiūlymų eilę, kurioje belikęs vienas tiekėjas:

[..]
1. UAB „Smart Continent LT“, pasiūlymo kaina – 29 645,00 €
[..]

Ties tuo ir galėčiau baigti, bet noriu priminti kelias esmines aplinkybes:

  1. projekto trukmė – 4 mėnesiai;
  2. šiuo metu neturiu per daug darbų, todėl savo pasiūlymą skaičiavau gana paprastai – apie 1 tūkst. € pajamų „į rankas“ per mėnesį + mokesčiai;
  3. mano pasiūlymo kaina – 5 600 €

Nors dar svarstau, ar noriu veltis į teisminį ginčą (juk geriausiu atveju pirkimas būtų panaikintas), tačiau dabartinėmis sąlygomis Vidaus reikalų ministerija leidžia sau išleisti 24 045 eurais daugiau.

Nieko nežinau apie pirkime laimėjusius kolegas, gal jie išties yra puikūs komunikacijos ir bendravimo su klientais ekspertai. Bet 30 tūkst. eurų už metodines rekomendacijas, visgi, yra gerokai sveiko proto ribas viršijanti suma…

« Older posts Newer posts »