Liutauras Ulevičius

XXI a. kasdienybės dienoraštis

Category: politika (page 2 of 120)

Apie Vyriausybės ateitį su patvirtintu biudžetu ir ministru J.Narkevič – lrytas.tv

Pagrindinės laidos įžvalgos:

(05:30) Pirmas ir pagrindinis dalykas – tai ekonominio augimo spąstai, į kuriuos pakliuvo Vyriausybė ir valdančioji koalicija. Nes augant ekonomikai teoriškai ir faktiškai didėja perskirstomų lėšų aukso puodas, tas pyragas, kurį galima pjaustyti. Ir atsiranda labai daug interesų grupių, kurios norėtų tą didesnį gabalą pasiimti – vieną, kitą, trečią. Metų eigoje mes tą ir matėme – tai mokytojai, tai ugniagesiai, tai policininkai, tai medikai, tai dar kažkas ir dar kažkas, ir dar kažkas.

[..] Ekonomika auga, tarsi situacija gerėja ir tarsi susidaro tokia iliuzija, neva tai pinigų yra labai daug. Ir tada atrodo tik gero peilio ir gero pyrago pjaustymo uždavinys, kaip čia kad visiems užtektų. Faktiškai tas augimas nėra begalinis, jeigu teisingai pamenu, tas realus prieaugis, palyginus su praėjusiais metais, kurį mes turėjom dabar, yra ar 200, ar 300 mln. eurų. Tai jeigu mes vaiko pinigams padidinti skyrėme beveik 100 milijonų, tai įsivaizduokit, kiek kitoms sritims liko padidėjimo galimybė. Ir vat kai tas lūkestis iš įvairių interesų grupių buvo didžiulis, Vyriausybė tarsi iškart to nestabdydama, o sakydama „gerai, didinsim ir jums, ir jums, ir jums“, papuolė į tuos spąstus, kai atėjo galutinis momentas ir paaiškėjo konkretūs skaičiai ir paaiškėjo, kad ir tiems trūksta, ir tiems trūksta, ir visiems trūksta.

[..] Iš dalies ir pati Vyriausybė žadėjo per daug, ir atsirado interesų grupės, kurios sakė „va, čia daug pinigų, galima pasiimti“, nors realiai, ką reikėjo daryti, tai susėsti visiems kartu prie stalo ir kartu visiems dalinti tą pyragą, o ne atskirais gabaliukais. Ir natūralu, tada kiekvienas kaldrą į save: „man daugiau, man daugiau, man dar dešimt, man dar penkis“.

(10:05) Akivaizdus dalykas, kad testuojamas Prezidentas. Testuojamas Prezidento galių valdymas, iš esmės (perbraižomos žaidimo taisyklės), santvarka, kuri dešimt metų buvo nusistovėjusi vadovaujant Daliai Grybauskaitei, dabar yra testuojama, ar tikrai ji tokia išliks. Ir mes jau matėm – po tokio griežto Dalios Grybauskaitės pasisakymo ministro tarsi jau turėjo nebebūti savo vietoje, tačiau jis kol kas dirba ir panašu, kad LLRA pozicija dėl jo visiškai nesikeičia, t.y. jie lieka prie dabartinio ministro. Ką tai reiškia dabartinei koalicijai ir kuo tai baigsis, čia jau, aišku, atviras klausimas, nes – vieša paslaptis – šiandien priiminėjamas biudžetas (visi, ne vienas – Sodros, sveikatos), tai vos tik jie visi bus priimti, iš esmės nukris pagrindinė našta nuo dabartinės Vyriausybės. Galima taip grubiai sakyti, Vyriausybė galės pasileisti ir nieko jau blogo katastrofiško nieko nebeatsitiktų gyvenime Lietuvoje iki naujų Seimo rinkimų. Tačiau tas naštos nukritimas automatiškai atriš rankas tiek S. Skvernelio komandai, tiek LVŽS, tiek ir kitiems koalicijos partneriams. Tai šioje vietoje tas šantažas, kuris iki šiol galėjo būti tiek iš LSDDP, tiek iš LLRA, tiek iš buvusių tvarkiečių (…) jis ne tai kad netenka prasmės, tačiau tas svoris sumažėja. Ir šioje vietoje pokyčiai pasidaro labiau įmanomi, labiau įprasminami. Ypač svarstant net tą variantą, kad netgi mažumos Vyriausybė tampa labai reali, su sąlyga, jeigu konservatoriai paremia.

(14:40) Apie ką mes jau dabar turime, kad po šiandienos, po patvirtinto biudžeto prasidėjo Seimo rinkimų kampanija. Tai visi sprendimai bus įtakojami būtent Seimo rinkimų kampanijos logikos, o ne kažkokių kitų sumetimų.

[..] pažiūrėkim visą šių metų didžiąją dalį – iš esmės vasarą prasidėjusios šitos koalicijos statybos arba lipdybos, jeigu galima taip pasakyti, išvirto į tai, kad LVŽS reitingas sumažėjo per pusę ir daugiau. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad startinė pozicija prieš rinkimų pradžią yra labai prasta. Jau nekalbant apie tai, kad iš esmės visos kaltės galima dabar sumesti į tai, kad valstiečiai tą negerai darė, tą negerai darė. Pirmų metų sėkmės ar pasiekimai daugeliui jau iš esmės bus pasimiršę ir šitoj vietoj ta starto pozicija iš tiesų yra prasta. Jau nekalbant apie tai, kad tenka bičiuliautis su LSDDP, LLRA su Georgijaus juostelės gerbėjais ir t.t. Jau nekalbant apie Narkevičiaus atvejus, kur tiesiog galimas tiesioginis savo interesų protegavimas ar Trakų rajone, ar kitose situacijose.

(18:15) Paradoksas yra tai, kad jis (S. Skvernelis) yra per mažai gerų darbų padaręs. Atrodo, kad norėtųsi dar, bet ..

iš tv.lrytas.lt

Visas laidos „Lietuva tiesiogiai“ epizodo „Ar dėl J. Narkevičiaus gali subyrėti Vyriausybė?“ įrašas – interneto naujienų portale lrytas.lt.

Apie visuomenės požiūrį į demokratiją – Žinių radijas

2019-12-06 laidos stopkadras

Pagrindiniai laidos akcentai:

Raigardas Musnickas: [..] ar dauguma Lietuvos gyventojų patenkinti demokratija?
(02:20) Čia labai natūralus procesas, nes jeigu pažiūrėtume, kiek žmonių ateina į Seimo rinkimus, tai lygiai ta pati pusė. Tai ta, kuri patenkinta, ta eina ir kažką gauna, o tie, kurie viskuo nepatenkinti, jie tiesiog nedalyvauja tam procese.

(04:30) Eilinis žmogus tą (laidos) klausimą supranta „Ar valdžia gera, ar negera?“. Jeigu demokratija patenkintas, tai visa valdžia veikia iš principo gerai, o jeigu nepatenkintas, tai čia bloga valdžia.

(11:25) Man atrodo, čia mes turim takoskyrą tarp dviejų dalykų. Didžioji dalis žmonių į politiką realiai žiūri kaip į Dviračio šou, o paskui iš jos reikalauja rezultatų. Rimtų rezultatų. Ir kai tu ateina prie rinkimų urnos ir balsuoji už Dviračio šou, tu iš išsirenki peliukus ar kažką panašaus. O paskui gyvenime tau pasirodo, kad tie Dviračio šou turi sprendimus priiminėti. Ir va čia yra XXI a. problema, infošou formatas arba infotainment’as jis yra dominuojantis politikoje. Pažiūrėkit į tą patį Trampą – jis atėjo, nes jis yra pusiau pulitikas, pusiau šoumenas. Ir to šou elemento vis daugėja. Ir natūralu, kad demokratija įgauna kartais net idiokratijos požymių, kai valdymas iš tiesų yra su sveiku protu mažai ką bendra. Ir va čia tada atsiranda…

(12:40) Ten labai įdomi takoskyra – regionai (kitaip tariant, kaimo gyventojai), vyresnio amžiaus, vyrai. Gal vyrai šiek tiek iššoka, bet vyresnis amžius, kaimo gyventojai yra iš esmės televizijos aukos. (namų šeimininkės) tai vėlgi televizijos aukos. Tuo tarpu atvirkščiai – jaunimas ir vidutinio amžiaus žmonės yra labiau patenkinti. Kitaip tariant, labiau atsparūs tai idiokratijai. Ta taskoskyra gali būti labai susijusi, man atrodo, čia tiesiog jeigu tu gyveni tam infoburbule, kurį tau rodo, kad visi čia blogi, rinkis, kuris gražesnis, šoka geriau arba čiuožia geriau, tada ir atsiranda ir išeina Viktoras Uspaskichas, nors ir nubaustas už juodąją buhalteriją, bet va Vilniaus m. savivaldybėje turi 9 vietas.

(16:05) Dėk kartelės – terminas iki rinkimų yra per trumpas daryti tokius pakeitimus. [..] Yra dalykas, kad tautininkų mes Seime neturim dėl to, kad barjeras yra per aukštas. Būtų barjeras mažesnis, tautininkai būtų nuolatos atstovaujami, o dabar mes normalios nacionalistinės jėgos Seime neturim.

(17:55) Iš kur tas susiskaldymas (Seime) atsiranda? Dėl to, kad dirbtinai bando jungtis įvairios jėgos – tautininkai su konservatoriais, valstiečiai su skvernelistais, bebrai su nebebrais. Natūralu, kad tada takoskyros ir atsiranda. [..] Būtų maži dariniai, kurie būtų savistoviai…

(22:55) Kalbant apie demokratiją mes turim matyti gyventojų kokybę. Gal tai būtų kreivas pavadinimas, bet vis dėlto. Gyventojų sąmoningumas arba pilietinis aktyvumas tiesiogiai susijęs su pasitenkinimu demokratijos. Jeigu žmonės matytų ir aktyviai dalyvautų tuos pačiuose rinkimuose, jeigu aktyviai stebėtų, ką daro valdžia, aktyviai eitų į protestus ir reikštų savo nuomonę, būtų visiškai kitokia situacija. Dabar mes matom, kad jeigu įvyksta kažkoks mitingas ir jame sudalyvauja 5 tūkst. žmonių, tai jau čia labai rimtas mitingas. O kad pamatyti kokią didžiulę demonstraciją, į kurią susirinktų dešimtys tūkstančių žmonių Lietuvoje realiai yra neįmanoma. Šitas dalykas jau rodytų, kad mes gyvenam per gerai, per mažai pykčio.

(28:35) Papildyčiau solidarumo idėją. Kiek mes matėm Lietuvoj streikų, visi yra pavieniui. Nėra taip, kad išeina mokytojai, kad juos palaikytų transporto darbuotojai. Išeina transportininkai, kad juos palaikytų policininkai. Išeina policininkai, kad juos palaikytų dar kiti sektoriai, medikai ir taip toliau. Tai ir būtų tam tikras kelias į priekį, nes dabar gaunasi, kad viena lobistinė grupė susirenka, pasiekia savo tikslą, eina atgalios. Kita pribręsta, sprogsta, paukšt gauna kažką ir vėl atgalios. Nes demokratija yra sisteminis veikimas.

(29:35) Pokyčiai prasideda nuo pinigų. Kol kiekvienas iš mūsų nebūsim… vat, ar esi profsąjungos narys, ar esat profsąjungoje? Aš galėčiau besti piršti ir daugelis mūsų nesam profesinių sąjungos nariai. O tam, kad jos būtų ir efektyviai veiktų, prasideda paprastai – jos turi turėt pinigų ir turi turėt žmonių, kurie organizuotų tą veiksmą ir judėjimą.

(32:35) Rimtai protesto kultūrai reikalingi ištekliai ir kompetencija. Kai turi išteklių, gali pasisamdyti normalius planuotojus, organizatorius, nes pagrindinė dalis (kiek esu asociacijose ar nevyriausybinės organizacijose), kad kol kažkam skauda, tol kažkas vyksta, paskui viskas nugęsta ir po dviejų mėnesių žiūrėk žmonės net į susirinkimą nesusirenka pasitarti reikalais. Kai yra finansavimas, atsiranda nuolatiniai darbuotojai, kurie suka varikliuką, kurie sako „darom tą, planas tą, darom tą, sekantis ėjimas toks“. Tai profesinėms sąjungoms dabar yra tas padidintas GPM’o bus galima skirti didesnę dalį, valstybė šiek tiek daugiau prisideda, tai tas tarsi šiek tiek juda, bet vėlgi, manyčiau, kad kol mes neapsaugosim tų profesinių sąjungų dalyvių nuo iš tiesų tokio neigiamo grįžtamojo ryšio (tiek iš darbdavių valstybinių, tiek iš darbdavių ypač privačių), tai tikėtis didelio pokyčio negalima. Pažiūrėkim, kas dabar transporto sektoriuje. Neoficialiai gandai eina, kad tie transportininkai, kurie pakilo ir bandė daryti tuos streikus, tai iš savo darbdavių gavo magaryčių atgalios. Tai ar valstybė užtikrina va tų ginančių savo teises apsaugą, bent minimalią?

(36:25) Grįžčiau prie švietimo klausimo, kad nuo čia mes turim pradėti ir čia baigti visą šitą klausimą. Jeigu žmonės matytų pavyzdį, jeigu žinotų, kaip galima elgtis ir tą praktikuotų mokykloj, paskui universitete, paskui jau gyvenime, tai tas savo interesų ar savo piliečio vietos gynimas būtų natūralus ir suprantamas. Dabar didžiausia bėda, kad ta sovietinė karta, kuri augo ir visu įgūdžius įgavo sovietiniame režime, jie neturi pavyzdžio, nėra išbandę gyvai patys, kaip tai veikia. Ir jie bijo tuo naudotis. Jeigu pažiūrėtume į tą pačią apklausą, ten matytųsi, kad jaunimas žiūri gerokai palankiau į demokratiją, nes jie jau patys gyvai tai išbandė – jie mato, kaip visas šitas procesas veikia, jie mokykloj paprieštarauja, gauna kažką, jie mieste sugeba paprieštaraut, gauna. Tai judėjimas į priekį yra per švietimą, per jaunosios karto įgūdžių formavimą. Ir natūraliai ta karta pasikeis. (..) pensininkai visgi langų nedaužo. Jie kitaip savo. Jeigu burba ar kitaip nepasitenkinimą išreiškia, bet aktyvaus jų nepasitenkinimo labai retai kada. Ar Bočių sąjunga dėl pensijų vat kada nors? Planavo mitingą, bet kad … (prie Seimo daužė) bet ten ne pensininkai buvo. [..] Tas vienas kartas buvo ir viskas pasibaigė. [..] Grįžtant prie minties – nuo švietimo turi prasidėti ir švietimu pasibaigt visas požiūris į demokratiją.

iš ziniuradijas.lt

Visas laidos „Demokratija Lietuvoje nepasitiki pusė šalies gyventojų. Ką tai reiškia?“ įrašas – „Žinių radijo“ interneto svetainėje.

Kaip atrodo lietuvių konservatorių „trolių fermos“ veikla socialiniuose tinkluose?

Dirbdamas su LVŽS 2017-ųjų pirmoje pusėje viešųjų erdvių stebėsenos duomenų srautuose pradėjau stebėti įdomų reiškinį – socialiniuose tinkluose su LVŽS susijusiomis temomis pradėjo reikštis daugybė naujai sukurtų socialinių tinklų veikėjų profilių, kurių komentarai koncentravosi į dvi kryptis:

  • skandalai, susiję su ano laikotarpio politikos aktualijomis (Gretageitas ir pan.);
  • viešoje erdvėje aktualios „wedge issue“ (visuomenę skaldančios, kontraversiškos) temos – alkoholio ribojimai ir pan.

Tai nebuvo buka „vienakryptė“ ataka „už“ arba „prieš“. Naujai sukurti profiliai kūrė tokį turinį, kuriuo buvo siekiama dirbtinai didinti ir aštrinti konfliktą – ar tai būtų už/prieš LVŽS, ar už/prieš alkoholio ribojimus, ar už/prieš Saulių/Ramūną, ar … ir t.t.

Žinoma, pora žmonių LVŽS analizės ir komunikacijos skyriuje negalėjo padaryti rimtos tų botų ryšių, sąsajų ir turinio analizės, todėl teko elgtis paprastai – perduoti pirminius duomenis Valstybės saugumo departamentui. Nes požymiai rodė viena – tokiai sisteminga veikla buvo siekiama kuo didesnio visuomenės susiskaldymo, radikalizacijos tarp koalicijos ir opozicijos, taip pat didesnių vidinių konfliktų valdančiosios koalicijos viduje, priešpriešų ryškinimo ir gilinimo.

Viso to galutinis tikslas (nes socialiniai tinklai buvo ir lieka tik viena iš kelių ir tikrai nepagrindinė viešosios politikos veiklos erdvė) – Lietuvos valstybės destabilizacija su aiškiai išreikštu sprendimu būdu – pirmalaikiai Seimo rinkimai su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis.

Perdavęs informaciją saugumiečiams temos stebėseną nutraukiau (rankos tik dvi ir valandų paroje tik 24), tačiau visai neseniai gavau eilinį pavyzdį į kaktą, kuris pernelyg gera iliustracija, kad galima būtų juo nepasinaudoti ir neužfiksuoti.

Susipažinkite – botas „Monika Žukytė“

2019-ųjų lapkritį vienoje padorios kompanijos FB diskusijoje sulaukiu komentaro:

Taip, faktas – 2004-ųjų sausį, jau vykstant apkaltai, tikrai prisijungiau prie gynybinę apkaltos komunikaciją kūrusios komandos, tačiau kuo tai susiję su 2019-aisiais vykstančia dalykine diskusija apie šiandienos aktualijas?

Tokio lygio komentarus apie save dažnai matau konservatorių „megztųjų berečių“ grupelėse, bet gal čia tikrai mergina kažką prisimena?

Patikrinu:

Iš karto įtarimą kelia siauras draugų ratas, vos kelios nuotraukos ir jokio asmeninio turinio, o tik nuobodūs FB „juokeliai“.

Apie profilio fake’iškumą liudija ir jam dar nesuteiktas unikalus ID:

Bet žmogaus nuotrauka yra – tai jau rimta atsvara. Patikrinu keliose vaizdų paieškos sistemose ir laba diena:

Išvada – nuotrauka nugvelbta iš tinklaraščio „Blond Wayfarer“.

Taigi, grįžtam į jau anksčiau aprašytą botų veikimo modelį:

  1. Pasirenkam taikinį;
  2. Surandam jį radikalizuojančią naujieną/temą;
  3. Primenam, kartojam, ryškinam, … tą radikalizuojantį požymį ir siekiam kuo didesnės takoskyros, konflikto bendruomenėje;
  4. Galutinis veiklos tikslas – tiek radikalizuoti taikinį, kad jis būtų išmestas iš kitą nuomonę turinčių asmenų bendruomenės.

Taip užtikrinamas „pasekėjų“ grynumas, mažinama tikimybė, kad „abejojantieji“ persikels į oponuojančią pusę, fiksuojamas ir stabilizuojamas elektoratas, užkertamas kelias visuomenės judėjimui į priekį, mažinamos kompromisų galimybės.

Ar tai (ir kodėl) konservatoriai?

Žinoma, aš negaliu 100% garantuoti, kad šis botas yra sukurtas ir valdomas centralizuotame TS-LKD komunikacijos punkte. Tai klausimas teisėsaugai ir saugumiečiams. Aš lažybose duočiau kokią 80-90% tikimybę.

Tačiau kryptingas #AdHominem atakas ne kartą ir ne du esu fiksavęs būtent iš konservatoriams prijaučiančių viešosios politikos dalyvių ir jų aplinkos. Kartais – iš jų liberaliojo flango, kuris pastaraisiais metais pulsuoja tarp LRLS, TS-LKD ir LLP.

Tas sistematiškumas, pasikartojantys argumentai, jais bandomi kurti naratyvai ir net naudojama leksika leidžia gana užtikrintai teigti – Monika Žukytė yra puikus konservatorių „botų fermos“ veiklos pavyzdys. Galiu tik viltis, jog tai yra radikaliųjų partiečių asmeninės iniciatyvos rezultatas, o ne oficialus ir partijos viršūnių palaimintas veikimo būdas.

Beje, apie tai, kaip tai veikia Lenkijoje, neseniai rašė „The Guardian“ publikacijoje „Undercover reporter reveals life in a Polish troll farm“.

O prieš metus (2018-ųjų lapkritį) apie tokių paslaugų komercinius tiekėjus išsamią studiją yra paskelbęs NATO StratCom Center of Excellence Rygoje – „The Black Market for Social Media Manipulation“.

Kaip VRM’as sudegins 24 tūkstančius eurų viename mažos vertės pirkime

Kaip jau rašiau, nusprendžiau vėl aktyviau dalyvauti įvairiuose viešuosiuose pirkimuose. Kaip ir reikėjo tikėtis, sugrįžti nėra taip paprasta, tačiau vienas pavyzdys vertas dėmesio.

Trumpai – Vidaus reikalų ministerija mano kvalifikaciją pripažino netinkama, tuo pagrindu mano pasiūlymą (5,6 tūkst. €) pripažino netinkamu, o pasirinko likusį tiekėją su jų pasiūlymu už 29,6 tūkst. €. Taip, valstybė lengva ranka gali skirti 24 tūkstančiai eurų (!) daugiau, negu galėjo skirti.

Pradžia – mažos vertės pirkimas paskelbiamas 2019-10-04

VRM įgyvendina iš ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą Nr. 10.1.1-ESFA-V-918-01-0014 „Viešojo sektoriaus įstaigų teikiamų paslaugų ir gyventojų aptarnavimo kokybės gerinimo sprendimai“. Šio ES lėšomis finansuojamo projekto eigoje turi būti paruoštos „Komunikacijos apie viešojo sektoriaus įstaigų teikiamas paslaugas ir gyventojų aptarnavimą gairės“.

Pranešimas apie skelbimą atsiranda penktadienį, 2019-10-04. Pirkimas mažos vertės, todėl pasiūlymui paruošti – viena savaitė. Bet jeigu jūs nebudite viešųjų pirkimų portale, tai skelbimą pamatysite tik pirmadienį, jums realiai pasiruošimui liks 3 darbo dienos.

Bet ok – kolegos pasidalina vienoje profesinėje FB grupėje, aš žmogus paprastas, įgūdžių dar turiu, pasiūlymą pateikiu laiku.

Problema – kvalifikacijos tikslinimas

2019-10-25 sulaukiu CVP IS pranešimo „Dėl kvalifikacijos patikslinimo“:

Atlikus ,,Komunikacijos apie viešojo sektoriaus įstaigų teikiamas paslaugas ir gyventojų aptarnavimą gairės“ parengimo paslaugos Nr. VRM-A135-152 pirkimo kvalifikacinių reikalavimų vertinimą nustatyta, kad tiekėjas:

Nepateikė dokumentų, įrodančių, kad įgyvendinant šį projektą buvo rengiami metodiniai dokumentai, susiję su asmenų aptarnavimu ir (ar) paslaugomis. [..]

Nepateikė įrodymų, kad turi vadovavimo (projekto vadovo) patirtį bent viename (1) per pastaruosius 3 metus sėkmingai įvykdytame (baigtame) projekte / sutartyje, kurio metu buvo parengtas metodinis dokumentas susijęs su paslaugų teikimu ir/ar jų tobulinimu. [..]

Nepateikė įrodymų, kad turi darbo patirtį bent viename (1) per pastaruosius 3 metus sėkmingai įvykdytame (baigtame) projekte / sutartyje, kurio metu buvo parengtas metodinis dokumentas susijęs su paslaugų teikimu ir/ar jų tobulinimu. [..]

Prašome iki 2019-10-30, 13 val. 00 min. Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis pateikti trūkstamus dokumentus.

Kaip žinia, pastaruosius pustrečių metų dirbdamas su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga esu ruošęs ne vieną rekomendaciją, kaip bendrauti su rinkėjais, žiniasklaidos atstovais, taip pat vedęs tokių rekomendacijų mokymus, praktinių įgūdžių simuliacijas ir pan.

Aš žmogus paprastas, todėl imu ir 2019-10-28 prašomus dokumentus pateikiu.

Konflikto pradžia – pasiūlymas atmetamas neatitikus kvalifikacinių reikalavimų

Nepaisant pateiktų dokumentų 2019-11-06 sulaukiu perkančiosios organizacijos sprendimo:

Informuojame, kad Jūsų pasiūlymas atmetamas nes neatitinka perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo dokumentuose nustatytų kvalifikacinių reikalavimų:

7.3.1. Teikėjas pateikė sutartį, įrodančią, kad jis teikė ryšių su visuomene paslaugas (planavo strateginę komunikaciją, įgyvendino ryšių su visuomene priemones koordinavo veiklas su trečiosiomis šalimis ir kt.). Tačiau Sutartyje nėra numatyta, kad ją įgyvendinant Teikėjas turėjo parengti kokį nors metodinį dokumentą (t.y. studiją, metodiką, gaires, rekomendacijas ir pan.), susijusį su asmenų aptarnavimu ir (ar) paslaugomis.

Teikėjas pateikė įrodymų, kad jis organizavo komunikacijos srities mokymus: pateikė mokymų priemones (skaidres) ir mokymų ir seminaro programas. Pažymėtina, kad skaidrės, t. y. mokymo procese naudojama vaizdinė demonstracinė priemonė, ir mokymo programos nėra laikomos metodiniais dokumentais.

Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad Teikėjas nepateikė dokumentų, įrodančių, kad jis tinkamai įgyvendino sutartį, kurios metu buvo parengtas metodinis dokumentas, susijęs su asmenų aptarnavimu ir (ar) paslaugomis.

[.. toliau remiantis pirmu punktu teigiama, kad atitinkamai neturiu nei reikalaujamos vadovavimo, nei vykdymo patirties ..]

Taigi, VRM vertinimu, reikalaujamą turinį atitinkančių mokymų medžiaga nelaikytina metodiniais dokumentais. Tuo pagrindu aš pripažintas kaip neturintis patirties rengiant metodinius dokumentus.

Aš žmogus paprastas, neįžeidus, todėl 2019-11-16 pateikiau pretenziją:

Remdamasis Viešųjų pirkimų įstatymo 102 str. 1 d. tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui per 10 dienų nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos.

Pretenziją pagrindžia šie argumentai:

1. Perkančiosios organizacijos sprendimas yra nemotyvuotas.

2. Perkančiosios organizacijos teiginiai, neva įvykę mokymai, juos patvirtinančios mokymų priemonės (skaidrės) nėra laikomos metodiniais nurodymais, yra nepagrįstas. Pirkimo sąlygose nėra apibrėžta, jog metodiniai dokumentai turi būti pateikiami tam tikra specializuota forma. Todėl skaidrės, pranešimai, gairės, paskaitos ir kitos metodinių rekomendacijų įtvirtinimo formos atitinka perkančiosios organizacijos poreikį ir pirkimo sąlygas.

3. Pažymėtina, jog metodinių nurodymų sukūrimo esmė – tai atitinkamos taisyklės, rekomendacijos, elgsenos modelis. Jo pateikimo ir išraiškos forma yra kiekvienos perkančiosios organizacijos individualus poreikis, kurį tiekėjai gali ir turi atliepti.

Tai, kad tiekėjo pateiktas pavyzdys neatitinka vienas-prie-vieno šiuo metu perkančiosios organizacijos turimo subjektyvaus įsivaizdavimo nereiškia, jog tas nesuformuluotas „įsivaizdavimas“ buvo deramai suformuluotas pirkimo sąlygose.

Šiuo pagrindu atmestini ir kiti perkančiosios organizacijos sprendimo argumentai.

Prašau pretenziją tenkinti ir panaikinti sprendimą atmesti mano pateiktą pasiūlymą kaip neatitinkantį kvalifikacinių reikalavimų.

Kulminacija – atsakymas į pretenziją ir laimėjusio pasiūlymo paskelbimas

Perkančioji organizacija išnagrinėjo pretenziją ir 2019-11-25 pateikė atsakymą:

Dėl tiekėjo pretenzijos

Susipažinus su 2019 m. lapkričio 18 d. gauta Liutauro Ulevičiaus (toliau – tiekėjas) pretenzija, konstatuotina, kad ši pretenzija nėra grindžiama kitais ar papildomais faktiniais įrodomais, nei buvo pateiktas tiekėjo kvalifikacijos patikslinimas.

Pažymime, kad viešojo pirkimo konkursai organizuojami ne tiekėjų, o visų pirma perkančiosios organizacijos poreikiams, susijusiems su tokios organizacijos tiesiogine veikla, tenkinti. Perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus, t. y. turintis patirtį, įvykdyti pirkimo sąlygas. Todėl, ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus tiekėjo kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją . Tiekėjo patirtis yra nustatoma pagal tai, ar tiekėjas jau yra vykdęs panašią pirkimo sutartį (per tam tikrą laikotarpį suteikė paslaugas, pateikė prekes) ar atliko reikalaujamos apimties darbus, bei ar sutartis buvo įvykdyta ar darbai atlikti tinkamai.

Atsižvelgdama į tai ir siekdama nustatyti, ar teikėjas yra pajėgus suteikti perkančiajai organizacijai (Vidaus reikalų ministerijai) reikalingas paslaugas, organizuodama viešąjį pirkimą perkančioji organizacija nustatė konkrečius reikalavimus sutartims, kurios būtų laikomos panašiomis į perkamą objektą sutartimis, kadangi jų dalykas ir įvykdymo sąlygos yra panašios į perkamo objekto. Nustatyta, kad panašiomis sutartimis yra laikomos tos sutartys, kurių metu buvo rengiami metodiniai dokumentai, susiję su asmenų aptarnavimu ir (ar) paslaugomis, o ekspertų patirtis vertinama pagal vadovavimą / darbo patirtį sutartyse, kurių metu buvo parengti metodiniai dokumentai, susiję su paslaugų teikimu ir/ar jų tobulinimu (Specialiųjų sąlygų 7.3.1, 7.3.3-7.3.4 papunkčiai). Atkreiptinas dėmesys, kad tiekėjas neginčijo konkurso sąlygų ir/ar neprašė jų paaiškinti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad viešųjų pirkimų įstatyme suformuluota imperatyvi pareiga perkančiajai organizacijai patikrinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, yra pagrįsta objektyviu tiekėjo kvalifikacijos atitiktį nustatytiems reikalavimams liudijančių dokumentų turinio vertinimu, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią, poreikius, susijusius su viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu, pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012). Civilinėje byloje Nr. 2-4220-611/2014 teismo buvo pasisakyta, kad tiekėjo pažyma, be užsakovo patvirtinimo, nėra laikoma dokumentu, patvirtinančiu tiekėjo (kitų narių) patirtį įrodančiu faktu. Taigi patirtis turi būti pagrindžiama pridedamais dokumentais (užsakovo pažymomis, kitais dokumentais, patvirtinančiais specialisto reikalaujamą patirtį, patvirtintais užsakovo).

Teikėjo pateiktų dokumentų turinio vertinimas parodė, kad Teikėjas yra kompetentingas ryšių su visuomene paslaugų teikimo srityje: jis pateikė sutartį, įrodančią, kad jis teikė ryšių su visuomene paslaugas (planavo strateginę komunikaciją, įgyvendino ryšių su visuomene priemones, koordinavo veiklas su trečiosiomis šalimis ir kt.); papildomai pateikė mokymų medžiagą, įrodančią, kad jis vykdė komunikacijos srities (bendravimo su žiniasklaida, informacijos atitinkamos grupėms pateikimo ir pan.) mokymus. Taip pat jis pateikė įrodymus, kad šias paslaugas jis suteikė tinkamai. Tačiau Teikėjas nepateikė jokių įrodymų, kad šios sutarties įgyvendinimo laikotarpiu buvo rengiami su asmenų aptarnavimu ir (ar) paslaugomis (jų teikimu ir/ar tobulinimu) susiję metodiniai dokumentai.

Pažymime, kad pirkimo dokumentuose buvo nustatytas aiškus ir suprantamas kvalifikacinis reikalavimas susijęs su pirkimo objektu, kuris yra suprantamas taip kaip parašytas ir perkančiosios organizacijos negali būti aiškinamas plečiamai. Todėl tiekėjas neturėjo pagrindo tikėtis, kad perkančioji organizacija galėtų vertinti kitaip pateiktą viešųjų ryšių su visuomene paslaugų sutartį iš kurios turinio galima objektyviai įsitikinti tiekėjo atliktomis paslaugomis (perkančioji organizacija neperka ryšių su visuomene paslaugų). Taip pat pažymime, kad perkančioji organizacija tiekėjų pasiūlymus tikrina ir vertina pagal juose pateiktus duomenis, todėl pirkimo sąlygų neatitinkantis pasiūlymas negali būti kvalifikuojamas jas atitinkančiu tik dėl tinkamo tiekėjo sutartinių įsipareigojimų vykdymo (žr. pirmiau nurodytą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012). Atsižvelgiant į tai, kad pretenzijoje nėra pateikta reikšmingų įrodymų dėl tiekėjo kvalifikacijos atitikimo, laikytina, kad perkančioji organizacija tinkamai vertino jai pateikto tiekėjo kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų turinį ir dėl to priėmė pagrįstą sprendimą, todėl tiekėjo pretenzija yra pripažįstama kaip nepagrįsta.

Atsakyme iš esmės nėra naujų argumentų, negu kaip pirmajame pranešime dėl kvalifikacijos neatitikimo.

Bet įdomiausia yra paskutinė dalis. Iš karto po pretenzijos atmetimo perkančioji organizacija sudarė pasiūlymų eilę, kurioje belikęs vienas tiekėjas:

[..]
1. UAB „Smart Continent LT“, pasiūlymo kaina – 29 645,00 €
[..]

Ties tuo ir galėčiau baigti, bet noriu priminti kelias esmines aplinkybes:

  1. projekto trukmė – 4 mėnesiai;
  2. šiuo metu neturiu per daug darbų, todėl savo pasiūlymą skaičiavau gana paprastai – apie 1 tūkst. € pajamų „į rankas“ per mėnesį + mokesčiai;
  3. mano pasiūlymo kaina – 5 600 €

Nors dar svarstau, ar noriu veltis į teisminį ginčą (juk geriausiu atveju pirkimas būtų panaikintas), tačiau dabartinėmis sąlygomis Vidaus reikalų ministerija leidžia sau išleisti 24 045 eurais daugiau.

Nieko nežinau apie pirkime laimėjusius kolegas, gal jie išties yra puikūs komunikacijos ir bendravimo su klientais ekspertai. Bet 30 tūkst. eurų už metodines rekomendacijas, visgi, yra gerokai sveiko proto ribas viršijanti suma…

Apie neužbaigiamus LVŽS konfliktus – lrytas.lt

Buvęs valdančiosios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos viešųjų ryšių strategas Liutauras Ulevičius įsitikinęs, kad didžiausia R.Karbauskio klaida ta, kad jis nesugeba užbaigti konfliktų, į kuriuos nuolat įsivelia.

„Valstiečių lyderis įsivelia į įvairius konfliktus viduje bei išorėje ir nesugeba jų suvaldyti. Konfliktai politikoje yra neišvengiami, bet R.Karbauskio problema ta, kad jam nepavyksta jų uždaryti“, – mano pavasarį R.Karbauskio komandą palikęs komunikacijos specialistas.

L.Ulevičius teigė esąs jau atitolęs nuo partijos virtuvės, todėl jam sunku atsakyti, kodėl R.Karbauskiui nepavyksta suvaldyti padėties. „Gal dėl to, kad kovos frontų jau yra per daug ir nematyti ženklų, kad jie galėtų būti artimiausiu metu baigti“, – svarstė buvęs valstiečių komunikacijos strategas.

A.Širinskienė dar labiau pakursto

Kita R.Karbauskio nesėkmių priežastis, anot L.Ulevičiaus, valstiečių lyderį supanti aplinka. „Ten yra labai daug konfliktuoti linkusių žmonių. Gal pats Ramūnas toks ir nėra, bet jam meškos paslaugą daro aplinka“, – kalbėjo L.Ulevičius.

Jo nuomone, neigiamą įtaką valstiečių lyderiui daro Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė Agnė Širinskienė. „Jos veiksmai daugeliu atveju yra nukreipti į konfliktų skatinimą, bet nemažinimą. Tas kurstymas matyti net iš išorės“, – portalui sakė L.Ulevičius.

Paklaustas apie valstiečių lyderio perspektyvas, buvęs R.Karbauskio talkininkas svarstė, kad šis politikas turi rinkėjų bazę, kuri esą dar gali jam suteikti antrąjį kvėpavimą: „Jeigu jis sugebės vienaip ar kitaip uždaryti tuos konfliktus ir susitelks į savo rinkėjų bazės interesų gynimą, tie 10-15 proc. rinkėjų jį gali palaikyti ir toliau. Nes tas šaršalynas ir nežinomybė yra pagrindinis jo peilis“.

Anot L.Ulevičiaus, ypač nepalankus R.Karbauskiui galėtų tapti gilesnis konfliktas su kur kas didesnę neutralią rinkėjų bazę turinčiu premjeru Sauliumi Skverneliu. „Konflikto atveju ji nusisuktų nuo valstiečių ir jų lyderio ir tai būtų dramatiška“, – mano specialistas.

Kalbėdamas apie R.Karbauskio konfliktą su Seimo pirmininku, L.Ulevičius svarstė, kad jį geriausia būtų užbaigti palankiai abiem pusėm. Tiesa, specialistas pripažino nežinąs, ar toks scenarijus įmanomas: „Jeigu abu norėtų, gal ir rastų sprendimą. Tai būtų naudinga abiems“.

iš lrytas.lt

Visa publikacija „Ekspertai – apie R. Karbauskio pasiektą dugną. Pasisakė ir jo įvaizdžio kūrėjai“ – interneto naujienų portale lrytas.lt.

« Older posts Newer posts »