II skyriaus ištrauka

„Delfi.lt“ portalas toliau skelbia knygos „Kaip tapti žinomam: etiški ryšiai su visuomene“ ištraukas. Žemiau – II skyriaus „Kas tie ryšiai su visuomene?“ ištrauka apie dažniausiai naudojamus taktinius ryšių su visuomene veiksmus.

<…>

Nors ryšių su visuomene veikla dažniausiai vadinama kūrybine, tačiau dažnai kūrybiškumo trūksta arba jis pasireiškia ne laiku ir ne vietoje. Suprantama, kad ir tokiose situacijose būtina imtis veiklos ir spręsti kylančias problemas, todėl ryšių su visuomene praktikai kartais naudojasi tradicinėmis ryšių su visuomene priemonėmis. Kartais net sudaromi tokių galimų veiklų sąrašai. Pavyzdžiui, Ronis Singltonas siūlo šias idėjas, kaip galima kurti naujienas, kai viskas, ką turime – senienos:

  • pranešimų žiniasklaidai „atgaivinimas“ – nors pranešimų kūrimo metu gaištama gana daug brangaus laiko, tačiau dažnai jų kelias į viešumą baigiasi organizacijos interneto svetainėje, todėl savo darbą galite išgelbėti tą pačią patvirtintą informaciją naudodami ateityje – pateikdami ją tiesioginių interviu metu, kurdami vartotojų sėkmės istorijas;
  • ekspertų komentarai – nors ši žiniasklaidos sritis Lietuvoje nėra itin populiari, tačiau jos pirmieji požymiai gana teigiami – įvairių sričių ekspertai iš tiesų gali suteikti daug naudingų patarimų, įžvalgų, todėl jiems dažnai atveriamos redakcinės spaudos priemonių skiltys;
  • viešieji pranešimai – surinkite informaciją apie numatomus seminarus, konferencijas, kai kurie tikrai atitiks organizacijos veiklos sritį ir pobūdį; parengę pranešimo juodraštines tezes, jas pristatykite renginio organizatoriams – net jeigu nepavyks susitarti, šią medžiagą galėsite panaudoti savo kasdienėje veikloje;
  • apskritojo stalo diskusijos – galite tokį renginį vadinti ir seminaru, tačiau pagrindinis tikslas paprastas – sukvieskite nuomonę formuojančius asmenis, pasakykite jiems temą ir kartu galėsite pareikšti savo nuomonę;
  • kvieskitės į svečius – nors daugeliu atvejų žurnalistai organizacijos biure jau bus buvę, tačiau ieškokite naujų galimybių – pakvieskite į naujos paveikslų parodos atidarymą ar naujo įrenginio išbandymą;
  • reguliarūs dalykiniai pietūs – kas mėnesį ar ketvirtį į dalykinius pietus tikrai galite kviesti tuos žurnalistus, apžvalgininkus, su kuriais nuolat bendraujate; nebūtinai privalote turėti „puikią naujieną“ – pakaks ir bendro pobūdžio pokalbio apie organizacijos aplinkos tendencijas;
  • „trečiųjų šalių“ galimybės – domėkitės savo aplinka, tai leis sužinoti ne tik tinkamą metą reaguoti į konkurentų veiksmus, bet ir padės tapti „trečiąja šalimi“; galbūt batsiuvys negalės komentuoti oro linijų konkurencijos, tačiau makroekonomikos pokyčiai – puiki tema bet kokių organizacijų atstovų įžvalgoms;
  • darbas bendruomenei – paprasčiausias būdas užsitikrinti teigiamą žiniasklaidos dėmesį. Galite remti sunkiau besiverčiančias visuomenės grupes, rūpintis gamta ar tiesiog suteikti galimybę nemokamai aplankyti koncertą.

Be šių idėjų, jau ir Lietuvoje dažnai girdime santykinai „tuščioje“ informacinėje erdvėje kuriamas tokio pobūdžio naujienas:

  • įvairūs konkursai – rinkite „geriausią“, „sparčiausią“, „objektyviausią“ ir bet kokį kitą – konkursų priziniai fondai dažnai neviršija keleto tūkstančių litų, tačiau yra puiki proga parodyti savo išmonę;
  • TOP sąrašai – tai puiki periodinė ryšių su visuomene priemonė, nes sukuria ne tik momentinę ryšių su visuomene galimybę, tačiau pradeda kurti istoriją: „pakilo“, „nukrito“, „priežastys“, „atsitiktinumai“ ir pan.;
  • rinkos tendencijos – savo veiklos rezultatus visada turėtumėte pagrįsti bendros aplinkos pokyčiais, tačiau ši komentarų sritis – laisva erdvė improvizacijai, kai kasdienių naujienų trūksta;
  • interneto svetainė, jos atnaujinimas – per savaitę galite sukurti interneto svetainę, kurios niekas neskaitys, tačiau kuri bent trumpam atkreips dėmesį; www.noriu-penktadieni-namo.lt tikrai susilauktų bent trumpalaikio dėmesio, o vėliau ją galima atnaujinti ir vėl atkreipti visuomenės dėmesį.

Lietuvos naujienų agentūrų atstovai verslo įmonėms pataria pasinaudoti ir kitais organizacijoms svarbiais momentais:

  • geriausias mėnuo, geriausias ketvirtis, didžiausias užsakymas, klientu tapo žinomiausia bendrovė;
  • „apvalus“ skaičius – milijonas, dešimt;
  • veiklos jubiliejus – geriausia derinti su veiklos rezultatų skelbimu;
  • įvairių veiklos rodiklių pateikimas – didžiausi atlyginimai, didžiausias vienos akcijos pelnas ir pan.

Kai kurie ryšių su visuomene specialistai siūlo dar daugiau galimybių:

  • pristatymai rinkos analitikams;
  • sėkmės istorijos, jų pasakojimas;
  • laiškai redakcijai;
  • žiniasklaidos vizitai (kelionės);
  • produktų ir paslaugų apžvalgos;
  • dalyvavimas parodose, pristatymuose.

<…>

Knyga atspausdinta

Fiksuoju. 2006.08.23 11:09 gavau el.pašto žinutę:

Laba diena,

Jau turime atspausdinta knyga.


Zigmas Žygus
Direktorius / Director
Smaltijos leidykla, UAB

Taigi, artimiausiomis dienomis knygą jau bus galima įsigyti knygynuose, o oficialų pristatymą planuoju rugsėjo 5 ar 7 dieną.

Dvi puikios žinios

Šeštadienį turėjau galimybę susitikti su Lietuvos nacionalinio muziejaus direktore Birute Kulnyte. Puiki savo srities specialistė išklausė mano idėjas dėl knygos pristatymo ir pasiūlė keletą savo pagalbos galimybių. Dabar belieka suderinti detales. Viena iš jų – Krašto apsaugos ministerijos paremtas autentiškos XIV a. karių ginkluotės ir aprangos „Šarvų projektas“. Nenorėdamas atskleisti pristatymo idėjos, siūlau paspėlioti, kuo galėtų būti susiję:

  • lietuviška knyga apie ryšius su visuomene;
  • Lietuvos nacionalinis muziejus;
  • KAM „Šarvų projektas“.

Antroji žinia – ateinančią savaitę tikiuosi į savo rankas paimti pirmuosius dar dažais kvepiančius knygos egzempliorius!

RsV autoriai, kuriuos rekomenduoju

Baziniai ryšių su visuomene principai buvo formalizuoti XX amžiaus pradžioje, todėl bet kuris bandymas aprašyti ryšius su visuomene vienaip ar kitaip kartoja pirmtakų žingsnius. Lietuvoje RsV teorija dar nesulaukė rimtų studijų, todėl verta nagrinėti net ir ne itin sisteminius veikalus, nes jie suteikia labai svarbias unikalios visuomenės įžvalgas.

Žemiau pateikiu autorių, kurių kūriniai (į viešai skelbiamus internete pateikiu ir nuorodas) veikė ir „Kaip tapti žinomam: etiški ryšiai su visuomene“ atsiradimą, sąrašą (surikiuotas pagal abėcėlę):