Anądien prieš išbraukdamas mane iš savo „Facebook“ draugų sąrašo vienas amato kolega paklausė rimtą klausimą: „Nors kažkas tau šventa yra?“. Klausimas mintyse sukosi į Lietuvos pokarį ir jo dalyvius – klasikinę mūsų laikų asmeninių pykčių ašį. Kada nors vėliau panagrinėsiu, kaip partizanų (arba banditų) ir stribų (arba liaudės gynėjų) vertinimas užkerta kelia diskusijoms apie šiandienos Lietuvos ateitį. Šį kartą susitelksiu į klausimą, nes ilgokai mąsčiau, kol radau SAVO atsakymą. Verta tai užfiksuoti ateičiai, nes spėju, jog atsakymas, bėgant metams, gali gana stipriai keistis.
Pradėkim nuo apibrėžimo
Lietuvių kalbos žodynas būdvardį šventas siūlo …

Gegužės pradžioje teko sudalyvauti TV3 laidos „Kodėl?“ filmavime. Laidos autoriai anonse klausė ir apibendrino: „Ko labiausiai nekenčia Vytautas Šapranauskas? Ką sumuštų Bilevičiūtė? Mylimiausias lietuvio patiekalas – kitas lietuvis“. Visgi man padėtį tiksliau atspindi valties, plaukiančios pasroviui, vaizdas. Ir toje valtyje esame visi kartu – žvaigždės, žiniasklaida ir kiti komunikacijos specialistai, visi žiūrovai, klausytojai ir skaitytojai.
Laidoje bandžiau ginti nuomonę, jog sergame visi kartu – baleto meistrai nedrįsta kalbėti apie savo šedevrus ir susitelkia į TV šou formatus, teatro žvaigždės susigyvena su televizijos kamerų garantuojama šlove, žiūrovams vis sudėtingiau susikaupti kūriniams, kuriems …

Vienas įdomesnių protinių užsiėmimų – tai religinė diskusija su giliai tikinčiaisiais. Pavyzdžiui, sutikęs kataliką jo pirmiausiai paprašau iš eilės išvardinti dešimt Dievo įsakymų. Rezultatas – be klaidų išvardina gal kas trečias-ketvirtas uolusis katalikas. Antrąjį klausimą – kas tai yra Šventoji Dvasia – deramai atsakyti ir paaiškinti sugeba tikrai retas. Profesionalus kamuoju su klausimu, kodėl celibatas „sukurtas“ visuotiniame susirinkime, o ne pažodžiui laikantis Šventojo Rašto.
Šios mano provokacijos nėra atsitiktinės – jos kyla iš bandymų aiškintis ir suvokti tikėjimo tiesas. Deja, daugeliu atvejų aiškaus ir paprasto atsakymo religijos neturi. Dar daugiau – …

Ar pusantro šimtmečio gali pakeisti žmonių mąstymą? Ar pusantro šimtmečio pakanka suprasti ir pripažinti savo pačių klaidas?
Beveik 30 tūkst. (15 proc.) Vilniaus rajono gyventojų yra valstybės priešai? Kodėl dalis valstybės vadovų nesuvokia mūsų valstybės esmės ir toliau eina keliu, 1919-aisiais vedusiu prie bene kvailiausio Lietuvos valstybės karo? Prieš ką kovoja tokie piliečiai? Prieš savo kaimyną, kalbantį lenkiškai? Prieš savo kaimyną, kurio Horodlėje gautas herbas nemylimas vien todėl, kad perimtas iš sau lygaus lenko?
Kuo sergame? Ko bijome? Aš galiu suprasti, kad XIX amžiaus pabaigoje nepamatuotas iš kaimo kilusio „elito“ šovinizmas buvo …

Galvojat aš šiaip sau užtilau? Nė mažiausio žaisliuko esat neverti tada. Taigi ruošiausi savo gimtadieniui, buvau visa suplukusi ir užsiėmusi šventės detalių derinimu. Manot, buvo lengva? Tačiau tikrai verta!
Bet ką jau čia apie prabėgusias akimirkas. Dabar juk toks geras metas pakalbėti apie svarbesnius dalykiukus.
Pirmiausia visi Jūs turėtumėt žinoti, kad turiu pačią pačią nuostabiausią mamą – ką mes abu su tėčiu be jos darytume? Neįsivaizduoju… tai tėtis užmirštų išplauti indus, tai aš visus kambarius apversčiau aukštyn kojom, tai, galų gale, kas mane pasuptų ilgą ilgą dieną, kai nuotaika šiek tiek liūdinti …