Artėja gegužės 1-oji (toks tarpinis mokesčių mokėjimo terminas) ir mąstau garsiai. Su sąlyga, jog po Prezidento rinkimų litas bus devalvuotas, galbūt verta rizikuoti ir mokėti delspinigius už delsiamą mokėti GPM ir kitus mokesčius?
Delspinigių dydis žinomas, o devalvacijos atveju pinigų nuvertėjimas gali būti apie trečdalį (tarkim jeigu vietoj dabartinio 3,4528 santykis būtų nustatytas apie 5-6 Lt/EUR). Tsakant, galimybė sudalyvauti mini-Forex’e
Reikia tik įvertinti devalvacijos tikimybę, tikėtiną naują LTL/EUR santykį ir uždavinys jau matematikų rankose.

Ketvirtadienį Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba kartu su Valstybine lietuvių kalbos komisija ir Mykolo Romerio universitetu organizavo forumą „Internetinė lietuvių kalba: iššūkiai, galimybės, perspektyvos“. Jame skaičiau pranešimą „Kodėl valstybės įstaigos turėtų atrasti ąčęėį…?“. Kokios pranešimų mintys įstrigo? Ritos Miliūnaitės išsamus ir akademinis nuoseklumas, nagrinėjant lietuvių kalbos virsmus, Arnoldą pavedęs „Apple“.. Donato Smalinsko statistika, Artūro Račo bandymai delfi.lt portale surasti keiksmų.
O mano pranešimo esmė paprasta – pagal Valstybinės kalbos įstatymą už valstybės įstaigų naudojamą kalbą atsako įstaigos vadovas. Vien ministerijos www.smm.lt, www.ukmin.lt, www.zum.lt tuos reikalavimus, naudodamos šveplą interneto svetainės adresą, pažeidžia. Reikia …

Kaip jau buvau užsiminęs anksčiau, Lietuvos Respublikos Vyriausybė šiandien viešai paskelbė, jog spaudos tarnyba dirbs ir su tinklaraščių autoriais. Tai įteisinta kovo 16 dieną Vyriausybės kanclerio įsakymu Nr. 20 patvirtintose „Viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų atstovų akreditavimo prier Lietuvos Respublikos Vyriausybės taisyklėse“.
Pažymėčiau, jog Vyriausybės kanceliarija reikalavimų kartelę nuleido žemiau, nei formuluoja šviežias Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas. Kitaip tariant, Vyriausybė gali akredituotų ir ne tokius griežtus reikalavimus tenkinančius tinklaraščių autorius.

Primityvu. Neprofesionalu. Vaikiška. Emocionalu. Banalu. Jokios analizės. Faktų perpasakojimas. Šaltinių stoka. Autorių teisių pažeidimai. Anonimiškumas. Nepagarba. Šmeižtas. Įžeidinėjimai. Paskalos. Sąmokslo teorijos.
Ir taip toliau. Visa tai mes turime tikrovėje. Visa tai mes turime viešoje erdvėje. Visa tai mes turime žiniasklaidoje. Visa tai mes turime ir tinklaraščiuose, ir kitame virtualiame turinyje, kurį kuria vartotojai.
Kaip visa tai paveiks 2009 metų balandžio 20 dienos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas (nuasmenintą versiją „Microsoft Word “ formatu galite atsisiųsti iš čia – tiesa, gautą bylą reikės pervadinti, pridedant „.doc “)? Atsakyti bandysiu keliais aspektais. …

Neseniai iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pasiėmiau sprendimą savo byloje prieš Lietuvos Respublikos Seimo kanceliariją. Išsamiai teismo argumentų dar neišnagrinėjau (10 puslapių, iš kurių teismo pozicija telpa į 4 su puse), tačiau esminė išvada telpa į vieną teismo išskirtą pastraipą:
VIĮ 2 straipsnio 72 dalis turi būti aiškinama taip, kad tais atvejais, kai visuomenės informacijos rengėjas ir asmuo, profesionaliai renkantis, rengiantis ir teikiantis medžiagą viešosios informacijos rengėjui yra tas pats fizinis asmuo, norint šį asmenį pripažinti žurnalistu sutarties tarp jo ir visuomenės informacijos rengėjo sudarymas nėra būtinas, nes tokios sutarties sudarymas …