XXI a. kasdienybės dienoraštis

Tag: Žinių radijas (Page 5 of 6)

„Žinių radijas“ apie atskaitingą žiniasklaidą

Dainius Radzevičius prieš pora savaičių (gegužės 26 d.) pakvietė į savo laidą „Žinių radijo“ eteryje „Žiniasklaidos anatomija“. Kartu su Kostu Baubinu iš „Verslo žinių“ ir Gintaru Gimžausku iš „nekenciukompiuterio.lt“ kalbėjome, ar ir kodėl žiniasklaidai Lietuvoje trūksta skaidrumo (visą laidos įrašą galima atsisiųsti iš čia).

„Transparency International“ Lietuvos skyrius gegužę pristatė žvalgomąjį žiniasklaidos atskaitingumo tyrimą, kuris ir buvo viena pagrindinių laidos diskusijos temų. Jo išvados gana liūdnokos – tyrime atsitiktine tvarka nagrinėti dienraščiai „Lietuvos rytas“, „Respublika“, „Verslo žinios“, „Lietuvos žinios“, „Vilniaus diena“ iš esmės vargiai laikytini atskaitingais. Continue reading

„Žinių radijas“ apie referendumo ribą

Ketvirtadienį Agnė Skamarakaitė „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ pakalbino kaip Piliečių Santalkos Tarybos narį, ką manau apie galimybę Lietuvoje svarbiausius valstybės ir tautos gyvenimo klausimus spręsti referendumu.

Laidos įrašą galite rasti čia (apie 24,1 Mb byla). Mano mintis galite paklausyti nuo 30 minutės.

Trumpai naująją iniciatyvą mažinti reikalavimus referendumo inicijavimui vertinčiau teigiamai. Surinkti 300 tūkst. parašų – iš tiesų nerealu. 50 proc. dalyvavusių kartelė referendumo teisinei galiai suteikti – taip pat per aukšta. Galimi sprendimai – leisti parašus rinkti elektroniniu būdu (integruojant VMI el. deklaravimo sistemą), mažinti 300 tūkst. ribą.

„Žinių radijas“ apie „Leo LT“ naikinimą

Trečiadienį Jungtinis demokratinis judėjimas pakvietė Piliečių Santalką sudalyvauti „Žinių radijo“ laidoje „Raktas“ (laidos įrašą galite atsisiųsti iš čia – apie 18,9 Mb) ir palaikyti Seimo narių iniciatyvą paskelbti netekusio galios Atominės elektrinės įstatymą.

Teko laidoje sudalyvauti ir padiskutuoti, kaip vertiname bendrą situaciją ir parlamentarų teikiamus siūlymus. Viena vertus, visiškai sutinkame su pozicija, jog „Leo LT“ sukūrimas neturi nieko bendra su skaidriu visuomenės interesų gynimu. Kita vertus, nėra aišku, ar formalus įstatymo pripažinimas negaliojančiu išspręs Lietuvos energetikos problemas. Būtent nuo jų – t.y. piliečių interesų ir poreikių – reikėtų pradėti diskusiją, sutarti dėl daugeliui priimtino veiksmų plano ir jį įgyvendinti. „Leo LT“ likimas ir turi būti to plano vieno iš klausimų sprendimas. Tuo tarpu dabar siūlomas variantas negali užtikrinti, jog galutinis tikslas bus pasiektas. Net jeigu jis padėtų išformuoti „Leo LT“, tai nėra aišku, kokius nuostolius tektų padengti „NDX energija“ (Sutarties dėl Nacionalinio investuotojo steigimo 5 dalis, o konkrečiai – 5.3 straipnis įvardina 100 mln. litų maksimalią ribą, todėl nėra aišku, iš kur politikai vardina milijardus), net abejojama, ar pasiūlytos teisinės formuluotės konstitucinės.

Neatsitiktinai vakar registruotas jau naujas įstatymo projektas – teisinės technikos prasme tikrai geriau paruoštas.

„Žinių radijas“ apie 100-ą Kubiliaus dienų

Vakar Aurimo Perednio pakviestas kaip Piliečių Santalkos Tarybos narys dalyvavau „Žinių radijo“ laidoje „Apskritas stalas“, kur kartu su Liutauru Armanavičium, Janina Gadliauskiene bandėme vertinti pirmąjį Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės šimtadienį.

Visą laidos įrašą rasite čia (~12,1 Mb), tačiau verta pakartoti šias mintis: 1) Vyriausybė ėmėsi darbų, kurių sprendimo priėmimo procesas su skaidrumu turi labai mažai ką bendro; 2) per pirmąsias šimtą dienų neparengtas joks rimtas veiksmų planas, tik imtasi skubių sprendimų (dažnai – nepamatuotų); 3) Vyriausybė kol kas yra be rankų, nes nesugebėjo pakeisti didžiosios dalies aukštesnio lygmens vadovų, kurie gyvena pagal seną raugą; 4) Vyriausybė kol kas tik atsitiktinai atkreipė dėmesį į taupymo reikalingumą ir išlaidų skaidrumą.

„Žinių radijas“ apie lito devalvavimo gandus

Vakar „Žinių radijo“ žurnalistė Agnė Skamarakaitė pasiūlė „Dienos klausimo“ laidoje (įrašą galite atsisiųsti iš čia – beveik 27 Mb dydžio MP3 byla, pasisakymo pradžia apie 20:20) pakalbėti apie tai, kaip ir kodėl pasklido gandas apie lito devalvavimą, kas ir kaip tuo galėjo pasinaudoti?

Pirma, neabejotina, jog gando pirminis šaltinis – tai Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Kęstučio Glavecko spaudos konferencija, vykusi ketvirtadienį. Antra, turim idealią situaciją, kai sprogioje aplinkoje atsakingas pareigas užimantis asmuo laisvai mąsto, kokios grėsmės gresia visai visuomenei. Nereikia turėti iliuzijų, jog žurnalistai ir tauta to negirdės. Trečia, tai puikus pavyzdys, jog „juodosios technologijos“ dažnai tėra tinkamų aplinkybių rezultatas – šiuo atveju esu tikras, jog Kęstutis Glaveckas gandą paleido netyčia. Kartu tai tik parodo, jog informacinis raštingumas Lietuvoje itin menkas – ir tarp grėsmę privalančių įvertinti valstybės vadovų, ir tarp visais apie gaisrą šūktelėjusiais pasitikinčiais piliečiais (nors po to ir buvo visa šūsnis oficialių paneigimų).

« Older posts Newer posts »