Istorija apie 6338963,05 Lt

Faktai (aktyvios nuorodos į atitinkamus dokumentus):

  • 2012 m. vasario 8 d. AM suplanuoja visuomenės informavimo sistemos sukūrimui ir plėtrai skirti 6.338.963,05 lito (suma eigoje kito, siekė ir 9 mln. Lt);
  • 2012 m. birželį, po ilgų svarstymų, keitimosi projektais/raštais su APVA/VPT, kartu su AM darbo grupės kolegomis baigiame ruošti konkurso technines specifikacijas;
  • 2012 m. liepos 10 d. AM paskelbia viešąjį pirkimą (realiai 8-is skirtingų viešinimo priemonių atskirus pirkimus);
  • iki 2012 m. rugpjūčio 21 d. pateikiami net 25 pasiūlymai, prasideda jų nagrinėjimas ir vertinimas;
  • 2012 m. lapkričio 2-13 d. išsiunčiami pranešimai apie preliminarias pasiūlymų eiles ir priimtus sprendimus sudaryti sutartis;
  • 2012 m. gruodžio 3 d. į VPT kreipiasi paskirtasis aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, prašydamas stabdyti šio pirkimo sutarčių, kurių bendra suma, daugiau kaip 3,7 mln. litų, pasirašymą;
  • 2012 m. gruodžio 13 d. prisiekia naujasis aplinkos minsitras Valentinas Mazuronis;
  • 2013 m. kovo 27 d. AM, gavusi VPT sutikimą, nutraukia sutarčių pasirašymo procedūras.

Emocijos:

  • Trolio žinutė (spalio 16 d.):
    • [..] nes yra rizikų, kad nueinantis gali imtis neadekvačių sprendimų dėl viešinimo priemonių/biudžetų ir reikia/galima būtų tam užkirsti kelią [..]
  • Valentino Mazuronio motyvai rašte VPT (gruodžio 3 d.):
    • [..] Neproporcingai gausus ir skubotas sutarčių pasirašymas Aplinkos ir kitose ministerijose tuo metu, kai keičiasi Vyriausybė, kelia rimtų įtarimų, kad nueinantieji iš valdžios stengiasi ne tik išvalgyti, bet ir išlaižyti finansinių išteklių, skirtų ministerijoms, lėkštę. Tai panašu į beatodairišką pinigų taškymą. Kadangi nesitikiu, kad paliekantieji valdžią elgsis padoriai, esu priverstas kreiptis į VPT, nes tokio dabartinės valdžios elgesio negalima pateisinti ir būtina kuo greičiau jį stabdyti. [..]

Reikia paaiškinimų?

  1. spalio 16 d. žinutėje paminėtą ir vėliau realizuotą riziką patvirtino ir realią situaciją ministerijoje pamatęs naujasis ministras, ir Viešųjų pirkimų tarnyba;
  2. spalio 20 d. (kai V.Gapšys apsireiškė VRK ir VTEK su raštu) aš negalėjau paaiškinti visų šių aplinkybių, nes galutiniai sprendimai buvo padaryti tik lapkričio mėnesį;
  3. kol Valentinas Mazuronis ir VPT nesiėmė veiksmų, visa susijusi informacija buvo vidaus informacija, kurios viešai skelbti negalėjau (nemažos dalies ir dabar dar negaliu), o įtarimai būtų buvę tik interpretacija be jokio teisinio pagrindo.

Kita vertus, trolinimas pavyko kaip niekad nebūčiau galėjęs įsivaizduoti – korumpuoto Vytauto Gapšio proto sukurta korupcijos versija patikėjo ne tik jis pats, bet ir VTEK, ir trys Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjai, ir didelė visuomenės dalis. Taip, visi jie neturėjo išsamios informacijos, kuri dabar jau vieša, tačiau tai ir sudaro “concern troll” taktikos esmę – neadekvati situacijos interpretacija, pasiremiant nepilna informacija.

Truputį skaidresni viešieji pirkimai

Atrodytų, vos vakar bėgiojau ir rinkau kolegų iš nevyriausybinių organizacijų parašus, tik vakar Ūkio ministerijoje diskutavome ir siūlėme, ką ir kaip reikėtų kuo skubiausiai tobulinti viešųjų pirkimų sistemoje. Praėjusią savaitę tikrai apsidžiaugiau, išgirdęs, jog Viešųjų pirkimų tarnyba viešai paskelbė apibendrintus duomenis apie 2009 metais vykdytus viešuosius pirkimus.

Jeigu anksčiau visi besidomintys turėjo dėti milžiniškas pastangas rankiodami šią informaciją po kruopelytę, tai dabar turime paprastą, aiškų ir atvirą sąrašą organizacijų ir įmonių, kurios skelbia viešuosius pirkimus. Aišku, ši informacija kol kas apibendrina tik 2009 metus, tačiau jau ir dabar kyla įdomių klausimų – pavyzdžiui, kodėl vienos „Rubicon group“ įmonės skelbiamų viešųjų pirkimų suma gana artima kitos tos pačios įmonių grupės atstovės, teikiančios panašias paslaugas, pajamoms?

Kyla ir kitų įdomių klausimų – pavyzdžiui, kodėl kai kurių į stambiausių įmonių ir organizacijų sąrašą patenkančių atstovų nėra šioje ataskaitoje? Atsiveria erdvė įdomiems palyginimams – pavyzdžiui, kodėl vienas metras vamzdyno, tarkim, Kelmėje kainuoja skirtingai nei tas pats metras, tarkim, Ukmergėje?

Nagrinėjant TOP-100 didžiausių viešai perkančiųjų sąrašą įdomus faktas, jog šios organizacijos įvykdo daugiau nei du trečdalius visų pirkimų (68,6 proc.) pagal pirkimų sumą.

Toliau skaidrinant viešųjų finansų panaudojimą lieka klausimas dėl Valstybinės ligonių kasos daromų pirkimų medicinos srityje (jie nepatenka į viešuosius pirkimus). Pavyzdžiui, vien vaistams 2008 metais buvo išleista apie 679 mln. litų, o sveikatos priežiūros paslaugoms – apie 2,889 mlrd. litų. Taigi, sveikatos apsaugos srityje pirkimai (įskaitant paslaugų pirkimą) sudaro daugiau nei trečdalį visos VPT apskaitomos viešųjų pirkimų sumos. O paprastai pateikiamos informacijos – t.y. skaidrumo – tikrai trūksta.

VPT pateikiamoje informacija toliau reikia nagrinėti įvairių pirkimų grupių valdymą organizuojančias organizacijas – čia akivaizdžiai pirmauja Lietuvos automobilių kelių direkcija ir Centrinė projektų valdymo agentūra.

Nereikia pamiršti ir kitų mūsų keltų problemų – viešųjų pirkimų komisijų narių atsakomybės stoka, pažeidimų fiksavimo ir atsakomybės už juos taikymo, pirkimų vykdymo ir jų ataskaitų viešinimo, pirkimų efektyvumo lyginimo, centralizuotų tipinių pirkimų, ginčų sprendimo spartinimo.

Taigi, esame pakeliui, tačiau tikrai džiugu, jog judame į priekį.

P.S. apie elektroninių viešųjų pirkimų džiaugsmus ir duobes parašysiu atskirai plačiau.

Kaip Lietuvai sutaupyti bent 1 mlrd. litų 2010 metais?

Šiandien galų gale baigėme derinti pozicijas dėl naujos iniciatyvos Piliečių Santalkos viešųjų finansų grupės darbo fronte. Išsamiai galite paskaityti rašte, o trumpa esmė – visos viešųjų pirkimų procedūros turi būti maksimaliai viešos nuo jų poreikių formulavimo iki įvykdymo ataskaitų.

Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos duomenis, 2008 metais Lietuvoje iš viso vyko beveik 10 tūkst. viešųjų pirkimo procedūrų. Bendra jų suma siekė 13,5 mlrd. litų. Vidutiniškai vieno pirkimo kaina siekė apie 1,3 mln. litų. Iš šios sumos tikrai galima rasti kokį 0,001 proc. dalį lėšų ir skirti juos pirkimo viešumui užtikrinti.

Prie pradinės iniciatyvos, kurią Piliečių Santalka sudėliojo kartu su „Transparency International“ Lietuvos skyriumi, prisijungė Lietuvos žurnalistų sąjunga, Investuotojų forumas, Pilietinės visuomenės institutas ir Tarptautiniai prekybos rūmai „ICC Lietuva“. Read More