Liutauras Ulevičius

XXI a. kasdienybės dienoraštis

Tag: sunkmetis

Apie žiniasklaidą be reklamos pajamų

Kartais save sugaunu bemąstantį, jog štai štai sunkmetis atėjo ir gal kaip nors praeis. Tada kartais užkrenta tokios paprastos, tačiau esmines pamatų slinktis rodančios tiesos – šį kartą tai kolegos iš „Common sense“ tinklaraščio pastebėjimas, jog pirmadienį, t.y. vasario 9 dieną, dienraštyje „Verslo žinios“ nėra nei vienos reklamos.

Atrodytų, ar gali būti geresnis lakmuso popierėlis Lietuvos verslo būklei įvertinti? Miręs verslas? Verslas, kuris nemato galimybių didinti apsukas? Kai stabdį spaudžia absoliučiai visi?

Bijau, jog pesimistė Monika Garbačiauskaitė, kritikuodama optimistą Dainių Radzevičių yra absoliučiai teisi. Jeigu net ekonominio gerbūvio laikais Lietuvos žiniasklaida tesugebėjo sukurti 3-5 rimtesnius žiniasklaidos produktus, tai sunkmečio sąlygomis, kai reklama dingsta kaip garbingos žiniasklaidos pajamų kategorija, kalbėti apie žiniasklaidos kokybę bus utopiška…

Ne taip seniai Daiva Lialytė straipsnyje „Verslo žiniose“ (via dansu.lt) aiškino, kas per blogis yra reklamos straipsniai. Bijau, kad ateinančius pora metų pamatysim ne tik tai – bijau net prognozuoti, kas atsitiks, jeigu bado dietą kenčianti žiniasklaida pradėtų ieškoti kaltų? O kuo turėsime pavirsti mes, verčiantys vienų specialistų mintis kitos rūšies specialistams ar masėms?

Pirmas, tikras, nemalonus… sunkmetis

Naktį dirbantį Seimą jau matėme. Rūškanas Kubiliaus veidas premjero kėdėje irgi matytas. Užstalių ginčai apie politiką vėlgi – girdėti. Darbą keisti, spėju, irgi daugelis jau esam bandę. Tad ar tikrai dar galima atrasti, kuo šis kartas naujas?

Rusijos krizė buvo objektyvus išorės veiksnys, krestelėjęs ir Lietuvos ekonomiką. Šį kartą realūs pokyčiai didesnio masto, veikia ne tik išorėje, bet ir valstybės viduje. Mirusi tarpbankinė rinka – geriausias lakmuso popierėlis, rodantis desperaciją, apėmusią verslininkus, gyventojus ir net mūsų tarnus valdininkus.

Matyt, atokvėpio minutės prie šventinių stalų daugeliui tik sustiprino suvokimą, jog šalis atbildėjo ten, kur socialdemokratų, socialliberalų, liberalcentristų ir valstiečių Vyriausybė dievagojosi niekad nepateksianti – į smunkančios ekonomikos aplinką. O joje – spąstų visiems gyvenimo atvejams. Auganti bedarbystė, baimė vartoti, skolintis ir skolinti. Kartu tai reiškia mažėjantį vartojimą šalies viduje – mažesnes ūkio apsukas, senkantį mokesčių srautą, tuštėjančias valstybės, savivaldybių ir Sodros biudžetų skrynias… Continue reading

Sunkmetis?

Nemunas prie BalbieriškioKeistas tas pasaulis. Paskutiniu metu manęs nuolatos klausia, kodėl nieko nerašau apie taip vadinamą krizę. Nes visi visur kalba, rašo ir rodo. Galbūt tikrai sunku susitaikyti su netektimis ir sunkumais, jeigu jiems nesiruošei ar buvai užmigęs ilgalaikio pogulio miegu. Man atrodo, jog šis sunkmetis – tai eilinis eilinio gyvenimo žingsnis. Vasarą būna karšta, žiemą – šalta. Kuo stebėtis? Kada reikia ruošti roges?

Ruoštis reikia visiems gyvenimo atvejams. Štai praėjusį penktadienį pakavojom draugo tėvuką – jau bene antras kartas tarp klasės draugų. Grįždami sustojom ties Nemuno posūkiu – sako, didžiausią įspūdį daro prasidėjęs ledonešis, kai Nemunas pakyla ir užlieja pievas. O ne per seniausiai susidariusi ledų sangrūda tapo natūralia užtvanka ir vanduo pakilo iki 7 metrų. Ar moka ruoštis pavasariui Nemuno kaimynai? Ar nuleidžia rankas eilinį pavasarį išgirdę poškantį ledą? Continue reading