Mūsų profesijos metai (2016/2017 sezonas ryšių su visuomene rinkoje)

Ilgokai svarsčiau, kaip galėčiau pasveikinti mano mylimos profesijos kolegų bendruomenę – Lietuvos ryšių su visuomene sąjungą – 17-ojo gimtadienio proga. Apgailestaudamas, kad paslaptingąją Norviliškių pilį teks aplankyti kitą kartą, nusprendžiau, jog geriausia tada būtų trumpai apžvelgti, kuo gyveno mūsų profesija šį darbų sezoną (jį laikau prasidedančiu rudenį ir besibaigiančiu pavasarį).

Fake News

Būtų sunku ginčytis, jog bene pagrindinė rudens žinia mūsų profesijai – tai nauja atrasta sena. Būtent taip vertinu „fake news“ fenomeną, kai nuo neatmenamų laikų naudojama propagandos technologija buvo sėkmingai panaudota JAV Prezidento rinkimų kampanijoje.

Galima iki negalėjimo ginčytis – ar tai etiška, ar tai naudotina, kada ir kas tai gali naudoti. Tačiau faktas yra akivaizdus – „fake news“ tapo bendrine viešo naudojimo kategorija, kuri gyvena savo gyvenimą. Po hibridinių ir/ar informacinių karų terminologijos ši kategorija tapo trumpu įvadu į XXI amžiaus komunikaciją eiliniam piliečiui. Kai melas (o kas daugiau yra „fake news“?) tampa vadybos įrankiu.

Mūsų profesijai tai reiškia įvairius dalykus, iš kurių išskirčiau šiuos iššūkius:

  • ar mes nuoširdžiai pasmerksime „fake news“ technologiją ir ją rausime su šaknimis?
  • jeigu naudosime – kada ir kaip ją galėsime pateisinti?
  • ką darysime su tais kolegomis, kurie sau taikys mažiau apribojančias etikos normas?
  • ir, manyčiau, svarbiausias klausimas – kaip mes kovosime prieš šią technologiją XXI amžiaus aplinkoje?

ES lėšų sausra

Tikriausiai būsiu labai nepopuliarus, tačiau vertinu tik teigiamai, jog ES lėšų naudojimas visuomenės informavimui yra nusekęs, o kai kur ir visai fiksuojama sausra. ES lėšų naudojimas žiniasklaidos palankumo pirkimui buvo įgavęs milžiniškus mastus ir tai sustojo. Tai yra gerai.

Naudą jau šiandien matome ir ji daro gerą poveikį visoms susijusioms grupėms:

  • valstybė taupo viešuosius finansus;
  • skaidrūs santykiai su žiniasklaida, medijų planuotojais, reklamos plotų pirkėjais, turinio gamintojais – mažėja paskatos korupcijai;
  • ryšių su visuomene profesionalai gali susitelkti į komercinius projektus arba atskirų valstybės lėšomis finansuojamų projektų viešinimą, kuriam taikomi konkretūs pamatuojami tikslinių grupių pasiekiamumo rodikliai, o ne hipotetiniai „ES lėšų įsisavinimo“ procentai;
  • nykstant reklaminiams plotams ir tekstams auga poreikis viešajame sektoriuje samdyti profesionalius ryšių su visuomene specialistus, kas savaime kuria teigiamą ilgalaikį efektą.

Taip, Lietuvoje tikrai yra bent kelios dešimtys žiniasklaidos priemonių vadovų ir komunikacijos verslo akcininkų, kuriems šios tendencijos formuoja visiškai priešingą nuomonę.

Profesinė bendruomenė – etikos iššūkiai ir kolektyvinė narių gynyba

Grįždamas prie LRVS aktualijų matau bent vieną klausimą, kuris šiais metais tapo aktualus ir akivaizdus. Prieš pusantrų metų LRVS bendru visų narių sprendimu patvirtino savo Etikos kodeksą. Teko garbė būti vienu iš jo autorių, todėl stebiu šią sritį gana akylai.

Jeigu iš pradžių daug kas prieštaravo, kad įtvirtintos nuostatos per griežtos, per aukštai keliančios profesinės etikos kartelę, tai šiais metais pradėjo ryškėti, jog kodeksas itin taikliai nuspėjo vykstančius pokyčius mūsų profesinėje veikloje:

  • ne metais ir mėnesiais, o savaitėmis ir dienomis auga supratimas, jog socialiniai tinklai keičia komunikacijos etiką. Jeigu prieš pora metų tik Kremliaus kontroliuojamoje erdvėje kalbėjome apie trolių fermas ar įvairias propagandos technologijas, tai šiandien tai jau turime ir Lietuvoje – reguliariai ir akivaizdžiai;
  • tapo įprasta, jog skaitydamas vieno ar kito nuomonės lyderio nuomonę (ar nacionalinio kanalo reportažą/publikaciją) vis rečiau pamatai atskleidimą, jog nuomonė finansuojama ar remiama vieno ar kito prekės ženklo;
  • ryšių su visuomene specialistai vis dažniau tampa žurnalistais ar net politikais ir imasi gvildenti atskiras viešosios erdvės temas užimdami aiškią poziciją, kuri neretai kartoja atstovaujamus prekės ženklus ir (gal ir atsitiktinai) gina jų interesus.

Ir tai tik keli pavyzdžiai – sudėtingų klausimų, į kuriuos konkrečiais atvejais galima atsakyti tik turint išsamią pradinę informaciją, daugėja. Būtent LRVS tenka pareiga imtis arbitro vaidmens ir teikti rekomendacijas. Kada ir kaip tokios pradės atsirasti – iššūkis ir dabartinei LRVS vadovybei.

Su rekomendacijų ir gerosios praktikos pavyzdžiais susijęs kitas klausimas – tai kolektyvinis ryšių su visuomene profesijos bei atskirų amato kolegų gynimas. Ir čia kalba ne tik apie Darbo kodekse numatytą šakinių kolektyvinių susitarimų galimybę (pavyzdžiui, šakinis LRVS kaip darbuotojų ir RSVA kaip darbdavių susitarimas), bet ir formaliai LRVS nepriklausančių, tačiau neabejotinai profesijai priskiriamų asmenų gynimą nuo viešo susidorojimo sudėtingais profesinės veiklos ir/ar etikos atvejais.

Gražios vasaros, LRVS kolegos!

Kam Jums vidinis ryšių su visuomene žmogus? Dirbantys individualiai – geriau!

Pastaraisiais mėnesiai pamatau jau kelintą skelbimą, jog įmonė ar organizacija ieško Komunikacijos vadybininko, Viešųjų ryšių specialisto, Ryšių su visuomene koordinatoriaus ar kito panašias funkcijas vykdančio žmogaus. Jeigu įmonė nėra start-up‘as, žadantis kalnus gėrybių, bet „po poros metų“, tai visai realu, jog tikisi, kad toks specialistas sugebės dirbti savarankiškai, dažniausiai jam nereikės nuolatinių išorinių mokytojų, sugebės pasiekti bent minimalius rezultatus ir išpildyti realius ir nelabai lūkesčius.

Tokių žmonių rinkoje yra. Ryšių su visuomene agentūrose galima surasti (kaip skelbia M360) projektų vadybininkų, kurie „į rankas“ gauna po 500-700 eurų per mėnesį. Vidurinėje lentynoje PR’o ešeriai ir lydekos jau tikisi 1-1,2 tūkst. eurų, o ką nors (vertą dėmesio) tapti ministro atstovu spaudai vargiai sugebėsite įkalbėti be 1,5-2 tūkst. eurų. Apie atskirus jau platesnio lygio nei Lietuva ryklius – kalba atskira.

Bet pradėkim nuo bazinių (o 95% Lietuvos organizacijų realiai turi lėšų tik tokiems) poreikių. Sumedžiotas ryšių su visuomene specialistas už savo (imu vidurkį) 600 eurų organizacijai panaikins galvos skausmą dėl:

  • įmonės profilio „Facebook“ tinkle;
  • WWW atnaujinimo;
  • surašys pranešimus žiniasklaidai ir juos išplatins;
  • po pusės metų asmeniškai bus pažįstamas su bent pusę organizacijos veikla besidominčių žurnalistų (ir tai karts nuo karto virs žurnalistinių tyrimų temomis);
  • organizuos įmonės Kalėdų vakarėlį ar seminarą klientams;
  • karts nuo karto parašys kalbą, sukurs vadovo pranešimo PPT ar padės sudėlioti solidžiai piktą laišką įsiskolinusiems kllientams.

Kiek visa tai kainuos įmonei? Imsiu labai rezervuotus vertinimus (su viltim, kad samdo geri derybininkai ir įmonės einamieji kaštai gana maži)

  • Darbo užmokestis (per mėnesį)
    Netto – 600,00 €
    GPM – 113,23 €
    VSD – 48,08 €
    PSD – (5%) 40,07 €
    Sodra (30,98%) 248,27
    GF – 1,6 €
    viso – 1051,25 € (0 vaikų ir 2% papildomas kaupimas)
  • Darbo priemonės (per mėnesį)
    kompiuteris – 30,00 €
    mobilus telefonas + ryšio paslaugos – 20,00 €
    darbo vieta – 6 m2 * 10,00 € = 60,00 €
    viso – 110,00 €
  • Bendra suma – 1161,25 €

Vidinis specialistas „visada po ranka“, tačiau jis ar ji visada bus orientuotas į 8 valandų darbo dieną, 5 darbo dienų savaitę. Aukščiau aprašytos veiklos sritys tiek tikrai neužtruks, todėl teoriškai šį žmogų galima išnaudoti ir kitose srityse – virti kavai, įdarbinti vidinių siuntų pasiuntiniu ar pasodinti už priėmimo stalo šypsotis lankytojams. Bėda, jog šios pašalinės veiklos komunikacijos žmonėms – peilis, todėl po kelių mėnesių jis ar ji ras rimčiau jį vertinančią įstaigą.

Toks „tikras“ kolektyvo narys yra santykinai patikimesnis, nes su konkurentais niekada nesusidurs, anie jį galės pasiekti tik kvalifikacijos kėlimo mokymuose ar per HR galvų medžiotojus. Darbo sutarties apriboti kaštai leis lengvai prognozuoti išlaidas ir kartu užtikrins, kad ši sritis įmonėje bus „padengta“, bet …

Uberizacija ateina į #RsV rinką

Paradoksalu, tačiau už tą 1,1 tūkst. € per mėnesį sumą rinkoje galima rasti gerokai geresnių pasiūlymų. Alternatyvūs paslaugų tiekėjai (ne 1-2 metų ryšių su visuomene patirtį turtintys specialistai, dirbantys 8 val. darbo dieną) gali pasiūlyti konkurencingus pasiūlymus, nes:

  • individualios veiklos apmokestinimas yra mažesnis (įvertinant, jog laisvosioms profesijoms taikomas 30% išlaidų principas);
  • individualiai dirbantieji dažniausiai dirba iš namų biuro – todėl išnyksta fiksuoti biuro/technikos kaštai (realiai juos dirbantieji individualiai padengia išnaudodami savo asmeninės buities galimybes);
  • individualiai dirbantieji efektyviau išnaudoja savo darbo laiką, todėl nereikia mokėti už „sėdėjimą feisbuke ar vinted’e“;
  • individualiai dirbantieji gali sumažinti kainą, nes likusio laiko metu gauna pajamas iš kitų klientų (jie nestovi prie sienos „čia arba niekada“);
  • (lyginant su agentūromis) individualiai dirbantieji dažniausiai nėra PVM mokėtojai – sąskaita vien dėl to mažėja ~17,4%.

Mažesnėms įmonėms itin svarbu, jog laisvai samdomi specialistai iškrenta iš „fiksuotų kaštų“ kategorijos – tokie samdomi pagal poreikį (ir dažnai tiesiogiai susiejant užsakymą/išlaidas su veiklos/verslo rezultatais), todėl komanda lengvai prisitaiko tiek apimčių (pavyzdžiui, didesniam renginiui organizuoti gali reikėti ne 1, o 5, 10 ar net dar daugiau žmonių), tiek kompetencijų galimybėmis (pavyzdžiui, planuojamas specifinis CRM projektas arba spec. glamūrinis renginys). Dažnai tenka susidurti, kai verslo įmonės bendradarbiauja su keliais skirtingo profilio specialistais, kurie įtraukiami pagal konkrečios veiklos specifiką.

Tuo pat metu išoriniai specialistai visada turi „šviežesnį“ viešosios nuomonės pajautimą, nes vidinis žmogus jau po kelių mėnesių perima vidines sampratas, retai lieka tikru išorinės nuomonės garsiakalbiu ir atstovu.

Išorinis specialistas patogus ir tuo, jog besikeičianti situacija leidžia viską spręsti greitai, sutarties nutraukimui ar sudarymui dažnai užtenka vieno telefono skambučio – panašiai ir atsiskaitymui užtenka vienos sąskaitos, o ne penkiolikos skirtingų eilučių su buhalterijos aiškinimais, kodėl vienur pritaikyta 0,10%, o kitur 0,25% dalis.

Visa tai vainikuoja paparasta tiesa – išorinis specialistas turi nesibaigiantį motyvą visada daryti „puikiai“, tuo metu po kelių mėnesių vidinis darbuotojas matys tik tas pačias darbo sutarties lubas.

Propagandos technologijos – kaip meluoja Kremlius?

Pamačiau įdomų, matyt, pseudoniminio autoriaus Gintauto Baranausko tekstą apie propagandos technologijas ir negalėjau atleisti, kad žmogus išvertė tik dalį naudingos informacijos. Vienas iš daugybės pradinių tekstų rusų kalba yra čia, kitas – čia. Tačiau šie eiliniam skaitytojui per platūs ir turi kai kurių sisteminimo klaidų. Todėl prisėdau ir išverčiau. Verčiant kilo keletas minčių, tad ateityje šį įrašą pildysiu.

Metodo pavadinimas Technologija Pavyzdys Ukrainoje
Įpiršimas Reguliarus kartojimas. Ypač paveiku, kai auditorija neturi alternatyvių šaltinių. Ukrainą valdo dešiniųjų ir žydų chunta
Kartojimas Simbolio, šūkio, frazės, vaizdo ar kito turinio kartojimas siekiant jo geresnio (ypač – pasąmoninio) įsiminimo. Gali būti muzikinis ar vaizdinis. La la la la la la laaaaaaa… PTN PNX
Išankstinė nuomonė Nauja idėja grindžiama susiformavusia išankstine dominuojančia nuomone. Ukrainoje rusai gali būti ginami, nes Maskva yra „rusų pasaulio“ kūrėja ir gynėja
Meilės ataka Didelės grupės neutralaus ar priešiško nuomonių lyderio garbinimas, šiam pareiškus bent kažkiek kitokią nuomonę.
Aforizmai Diskusijos uždarymas naudojant apibendrinančius ir supaprastinančius argumentus (pavyzdžiui, „karas neturi alternatyvų“)
Blizgutis Objektas aprašinėjamas teigiamomis, tačiau labai išplaukusiomis savybėmis, kurių ginčyti neįmanoma Barnumo efektas (Forerio reiškinys)
Dezinformacija Klaidinimas teikiant nepilną informaciją arba pilną, tačiau jai nereikalingą siekiant konteksto ar dalies informacijos iškraipymo Ukrainos karių vadovybė „nuleido“ infomaciją Kremliui
Priešo demonizavimas Kitos grupės, jos požiūrio vaizdavimas kaip nežmogiško, amoralaus hiperbolizuojant ar falsifikuojant trūkumus, veiksmus Melas apie Ukrainos karių neva „nukryžiuotą“ berniuką
Gerybiniai požymiai Pozityvių emocijų kėlimas objektą siejant su gerybiniais požymiais – taika, laimė, saugumas, laisvė, teisybė, stabilumas DNR/LNR – kovotojai už laisvę ir prieš …
Dalinė tiesa Dalinės tiesos sakymas, nutylint nenaudingą tiesos dalį. Atrankinė dalis turi būti maloni klausytojui, tai ko jis tikisi
Pusiau tiesa Keli susiję teiginiai, iš kurių bent dalis yra visuotinai žinoma ar lengvai patikrinama tiesa. Nuvertėjus rubliui Kremliaus pajamos rubliais netgi padidės, nes nafta parduodama už dolerius
Sąmoningas neapibrėžtumas Tikslingas bendrų frazių naudojimas, kad auditorija pati sugalvotų savo versiją, kuri paremta ne analize, o pageidautina linkme JAV gali pavirsti atominėmis dulkėmis
Kognityvinis disonansas Vidinio prieštaravimo sukūrimas, kurį sąmonė turėti spręsti pageidaujama linkme Maskvos patriarchas palaimina karą prieš Ukrainos chuntą
Atpirkimo ožys Atsakomybės perkėlimas asmeniui ar grupei, pašalinant iš dėmesio pagrindinius kaltininkus ar perkeliant dėmesį nuo problemos sprendimo paieškų Strelkovas numušė MH-17
Socialinė kontrolė Socialinio spaudimo pagalba reikalaujama palaikymo ir garantuojamas pritarimas. Į nepasiduodančius nukreipiamas smerkimas Požiūris į totorius Kryme po okupacijos
Asmenybės kultas Idealizuoto asmens įvaizdio kūrimas – viską galinčio, viską valdančio.
Kalbinė propaganda Meninės kalbos išraiškos ir tropų naudojimas keičiant informaciją ir jos emocinį poveikį  
Logikos klaidos Loginio argumentavimo klaidos. Visi tokie argumentai yra klaidingi, nors kai kuriuos žmones jie vis tiek gali įtikinti  
Melas Iškreiptų faktų, duomenų, neatitinkančių tikrovės, teikimas  Maidno dalyviams mokėjo JAV
Skirtukų kabinimas Siekiant supaprastinti atskirų asmenų vertinimą jie priskiriami grupėms, kurios jau turi charakterizuojančius požymius. Diskusija apie konkretaus asmens požymius nebelieka Porošenko – žydas banderovcasUkropas
Neišvengiama pergalė Įtikinus tam tikrų pokyčių neišvengiamumu dingsta motyvas tokiems pokyčiams priešintis. Rusijos armija vis tiek nugalės sugriuvusią Ukrainos armiją
Neakivaizdus teiginys Kai tiesiogiai išreiškta idėja nesusilauktų pritarimo, tai keletą kartų netiesiogiai užsimenama Ukraina taiką pasiektų atidavusi Donecką ir Krymą
Pateisinimas Bendrųjų frazių naudojimas paaiškinant abejotinus veiksmus ir tvirtinimus  Krymas – „rusų pasaulio“ dalis
Mojavimas vėliava Savo veismų teisinimas patriotizmu ir tautos interesais. Kryme Maskva atkuria „rusų pasaulio“ dalį
Dėmesio nukreipimas Nesvarbių duomenų ar argumentų skaičiaus naudojimas, siekiant pagrįsti savo poziciją diskusijoje kiekybe, o ne kokybe
Juodinimas Racionalių argumentų keitimas iracionaliais, siekiant pasinaudoti baime, nuogastavimais ar kitais emociniais vertinimais
Perkėlimas (susiejima) Žmonių, daiktų, simbolių ir kitų objektų vaizdavimas ant kitų, siekiant teigiamo ar neigiamo požymio susiliejimo Svastika ant Ukrainos vėliavos
Įprastinė sąlyga Dviejų objektų rodymas kartu, su tikslu parodžius vieną nesąmoningai tikėtis antrojo pasirodymo Maidaną laimėjo Pravyj Sektor. Kijevą valdo … Pravyj Sektor!
Įsakymas Klausytojai ne visada nori rinktis pati, jai lengviau, kai diktuojama atleidžiant nuo atsakomybės
Nepritarimo provokacija Supažindinimas su idėja pristatant ją kaip neigiamai vertinamo asmens ar grupės idėją Minsko taikos susitarimus pasiūlė Kijevas
Liudijimas Pripažįstamo autoriteto (mokslininko, eksperto, gerbiamo žmogaus) citata liudijima užkoduoto teiginio teisingumą
Savas žmogus Problemų ir interesų bendrumas leidžia tikėtis didesnio pasitikėjimo skleidžiama idėja Donecke kovoja buvę traktoristai ir šachtininkai
Šūkiai Trumpos, taiklios frazės, kurios gali apimti stereotipus ir skirtukus. Dažniausiai naudojami kaip emociniai šaukiniai
Stereotipai Išankstinių nuostatų, skirtukų, keliančių baimę, neapykantą, pasibjaurėjimą, priskyrimas Kijevą remia Geiropa – gėjų Europa
(Ne)šališkumas Turinys perteikiamas nešališko profesionalo (žurnalisto, mokslininko etc.), kuriuo bus labiau patikėta, nei šališka konflikto dalimi Buvusi med.slaugė pasakojo, kad …
Baimė, nežinomybė, abejonė Negatyvios ar ginčytinos/melagingos informacijos sklaida, siekiant pakirsti jo reputaciją arba iššaukti nepasitikėjimą Porošenko/Muženko Debalceve palaidojo 3 tūkst. Ukrainos karių
Laimingi žmonės Žinomi ar gerai atrodantys žmonės natūraliai kelia norą sekti jais, vadovautis jų pavyzdžiu. 500 Rusijos kultūros veikėjų viešas laiškas, palaikantis Kremlių
Naujienų kontrolė (darbotvarkė) TV ar kitos medijos žiūrovai linkę tikėti, jog pirmiausia jiems pranešama apie svarbiausias žinias, o pabaigoje – mažiau svarbios
Supaprastinimas Pagal prasmę tinkančios bendros frazės, kuriomis bandomi duoti paprastus atsakymus į sudėtingas socialines, politines, ekonomines ar karines problemas Rusija savo armiją gali per dvi dienas įvesti ne tik į Kijevą, bet ir į Varšuvą, Vilnių ar Bukareštą
Citatos be konteksto Iš konteksto išimtos citatos su pasikeitusia prasme leidžia diskredituoti jų autorius
Suvokimo plotis Abejotina ar diskutuotina pozicija atrodys gerokai normaliau radikaliame ekstremalios pozicjos fone Jau geriau nusikaltėlis Janukovičius, nei žydo-banderovas Porošenko
Euforija Įvykių, renginių, švenčių teigiamos emocijos iš dalies persiduoda ir objektui, ir organizatoriams Putinas – rusų žemių vienytojas
Anoniminis autoritetas Neįvardinto autoriteto panaudojimas padidina pasitikėjimą. Tai gali būti mokslininkai, gydytojai, artimas Prezidentui asmuo ir t.t.
Pasakojimas be ar su emocijomis Norint pripratinti prie aiškiai neigiamos, atstumiančios informacijos ji nuosekliai pateikiama monotonišku pasakojimu be emocijų. Arba atvirkščiai – dirbtinai emocingai reaguojant į ne tiek svarbų turinį
Sensacija „Skubumas“, „skandalingumas“ dažnai tampa pretekstu išskirti žinią, reikalauja didesnio dėmesio ir didina klausytojo emocijų laipsnį. Tai naudojama arba siekiant padidinti dėmesį,arba kaip tik nukreipti dėmesį nuo kito įvykio ar žinios

Profesinės RsV „lubos“ – ar tik kalbos barjeras?

Balandžio pradžioje savo Facebook paskyroje klausiau, ar kas žino bent vieną lietuvį – ryšių su visuomene specialistą(-ę) – kuris dirbtų su RsV ne Lietuvoje ir ne Lietuvai? (ES institucijų „kvotinės vietos“ netinka)

Anuomet sulaukiau kelių pavyzdžių, tačiau jie man tik sustiprino įtarimą, kad tai išimtys, iš Lietuvos išvykę dėl šeimos, studijų ar kitų gyvenimiškų aplinkybių. Tuo tarpu natūralios RsV (ar net plačiau – komunikacijos) karjeros laiptai į regioninius ar tarptautinius padalinius iš esmės smarkiai riboti.

Kai bandau pats peržvelgti savo projektus, kurie buvo bent kelių valstybių lygiu, susiduriu su tendencija, kad ryšiai ir patirtys dažniausiai sutampa su bendrais Lietuvos ekonominiais saitais. Todėl nieko nenustebinsi patirtimi Latvijoje ar Estijoje, rečiau galima sutikti vykdžiusių stambesnius ir ilgalaikius projektus Lenkijoje ar Baltarusijoje (tiesa, būtent iš pastarosios buvau gavęs įdomų ilgalaikį pasiūlymą šių metų pradžioje, bet teko atsisakyti dėl šeimos, kuriai svetingo autokrato šalis gali palikti dvejopą įspūdį).

Kita to paties klausimo pusė – tai Lietuvos RsV specialistų bandymai laimėti konkursus kaimyninėse šalyse. Šį klausimą priminė gegužę „Rosatom“ paskelbtas tarptautinis konkursas viešinimo paslaugoms Rusijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje. Neteko girdėti, jog kurie nors kolegos būtų pasigyrę laimėtu panašaus pobūdžio konkursu kurioje nors kaimyninėje šalyje.

Vienu metu daug mūsų šalies ekspertų JAV ir susijusių organizacijų padedami važiavo į Ukrainą, Gruziją ir kitas revoliucijų eksporto teritorijas. Dabar vis dažniau komunikacijos (ir ne tik) specialistus galima sutikti reisuose į vėsaičių pamėgtas buvusias „broliškas TSRS respublikas“, turtingas dujomis ar nafa. Kiek tai rodo mūsų specialistų patirtį ir kompetenciją ex-TSRS teritorijoje, o kiek tiesiog mentališkai patogų ir pelningą įsitraukimą į autokratų režimų veiklos modelius bei jų pudravimą – klausimas atviras.

Taip, didelę dalį kaltės sudaro kalbos barjeras. Tačiau kodėl Latvijoje ir Estijoje tai praktiškai nesukelia jokių problemų? Ar RsV veikla taip smarkiai skiriasi Švedijoje, Suomijoje ar Norvegijoje (taip, ir pats pažįstu keletą specialistų, įleidusių šaknis Skandinavijoje dirbančiuose regioninių įmonių HQ, bet vėlgi – man tie atvejai labiau primena išimtis)? Net ir Baltarusija ar Lenkija dažnai yra tam tikras moralinis rubikonas.

Ar yra kitų priežasčių? Kol kas galiu tik paspėlioti:

  • pernelyg jauna RsV specialistų gildija (nespėjome žiluose plaukuose sukaupti pakankamai patirties);
  • neturime realių tarptautinių tinklų agentūrų (jeigu atmintis nepaveda, tai iš esmės neturime nei vienos RsV agentūros, kurią valdytų pasaulinis tinklas – daugelis teturi asociacijos sutartis ir todėl nėra formalių karjeros galimybių);
  • rinkos, kuriose tradiciškai sėkmingai „prigyja“ lietuviai vadybininkai – Rusija, Ukraina etc., HQ turi skirtingus, nei koordinuojantys veiklą Lietuvoje (todėl RsV specialisto „persikėlimas“ į kito regioninio HQ teritoriją pasunkėja dėl vidaus karjeros procedūrų);
  • tuo metu Lietuvą kontroliuojančiuose regioniniuose HQ prioritetas teikiamas skandinavų kalboms, kai mūsų specialistų „arkliukai“ dažniausiai yra slavų ir anglų kalbos (todėl įdomi kelių pastarųjų metų tendencija – jau juntamas specialistų migravimas į Varšuvoje ir kituose Lenkijos miestuose įsikūrusius atskirų verslo įmonių štabus).

Ko nors neįvertinau ar praleidau?