Galbūt kažkur padariau klaidą? Nes dabar man peršasi viena nerami mintis – mokestinės aplinkos pakeitimas reiškia tai, jog individualia veikla užsiiminėti tampa visiškai nenaudinga – priklausomai nuo kaštų dalies pajamose skirtumas tarp naudos individualioje veikloje ir UAB’e svyruoja nuo 10 iki 5 proc. pajamų. Tarkim, jeigu pajamos sudaro 5 tūkst. litų, tai skirtumas gali siekti 500 litų, o reik prisimint palankesnes sąlygas registruotis PVM mokėtoju ir jį atgauti iš sąnaudų. Aišku, atsiranda daugiau buhalterijos.

Tačiau neramumas esminis kitur – toks pakeitimas reiškia, jog pavieniai ir nepriklausomi piliečiai, sau užsidirbantys duonai, šiai valdančiajai koalicijai yra mažiau patrauklūs nei formalizuoti UAB’ai…

• žinutė siunčiama itin dideliam gavėjui skaičiui, tikintis, jog jie sunerims ir ims patys ją platinti;
• autorius yra išgalvotas;
• el. pašto dėžutė sukurta kurioje nors nemokamoje el. pašto tarnyboje ne Lietuvos jurisdikcijoje;
• panaudojamas koks nors realus faktas;
• susiejama su bloga žinia (padėtis rinkoje, konkurento vieši veiksmai ir pan.).

Rezultatas – ant konkurento išpilamas pamazgų puodas. Jeigu konkurentas sureaguotų neadekvačiai, žalos pasidarytų dar daugiau. Pavyzdžiui, „ne, mes tikrai nebankrutuojame “ skambėtų tik kaip gando patvirtinimas.

Originali žinutė, nuasmeninus įmonę (pateikiu kaip [ĮMONĖ]), nes tai visiškai nesvarbu technologijos nagrinėjimui:

Iš: Vladimiras Fedotovas [vladimiras.fedotovas@gmail.com]
Išsiųsta: 2008 m. gruodis 23 d. 10:52
Kam: undisclosed-recipients:
Tema: gandas-[ĮMONĖ] kazka slepia

Sveiki,

po šalį sklando gandas, kad su [ĮMONE] kažkas negerai – iki šiol nepateikti 2007 metų finansinės atskaitomybės dokumentai ir prasidėjo labai keista kainodara, vos ne "dempinginės" kainos.

Ar jie slepia tikrąją padėtį?

Aišku, žinios iki galo nepatikrintos ir keliauja visų pirma iš sektoriuje dirbančių įmonių…

Anonimas:)

Kaip reaguoti? Patiems nereaguoti visiškai, kažkam paklausus – turėti paruoštą vieno sakinio paprastą ir aiškų atsakymą. Jeigu žinios paplitimas itin platus, tada reikalingas trumpas (vienos pastraipos, t.y. 3-5 sakinių) viešas pareiškimas, kuriame paneigiamas faktas ir melaginga interpretacija.

Pagrindinė išvada? Iš esmės lyderiai nesikeičia – pirmasis trejetukas išliko toks pat, į penketuką pakilo „Baltijos viešųjų ryšių grupė“ ir iškrito „Integrity“.

Reikia iš karto pažymėti, jog šis sąrašas ribotai gali būti naudojamas šiuo metu, t.y. ekonomikos krizės pradžioje, nes bendrovių pateikiami duomenys iš esmės pasenę, yra metų senumo.

Kas per metus šoktelėjo aukščiausiai? Jau minėta BVRG (iš 8 į 4 vietą), „Idea Prima“ (iš 12 į 7 vietą), „Saldo partneriai“ (į 14 iš 22 vietos). Kas nukrito? „Lukrecijos reklama“ (iš 7 į 10 vietą), „Alora“ (iš 6 į 16 vietą).

Labai įdomiai dėliojasi pokyčiai, jeigu nagrinėjame pajamų (2008-2007) pokyčius ir sąrašą dėliojam pagal 2006 metų eilę:

Atviras klausimas – ar „trečiojo ešalono“ suklestėjimas 2007-aisiais reiškia tai, jog klestėjo reklamos straipsnių pardavinėjimas ?

Šiais metais „Verslo žinios“ neskelbia bendrovėse dirbusių žmonių skaičiaus. Nors tai šiek tiek manipuliatyvus rodiklis, tačiau praėjusiais metais pagal jį buvo galima spręsti, kuri bendrovė dirba efektyviausiai. Dabar toks rodiklis lieka nežinomas, o kartu ir neįmanoma juo remiantis daryti išvadų, kuris kolektyvas sukuria daugiausia pridėtinės vertės. Keleto žmonių grupė pirkdama reklamos plotus ir ten talpindama klientų reklamos straipsnius lengvai gali pakilti į sąrašo viršų.

Ar lyderių rezultatas (t.y. +20 proc.) patenkinamas? Manyčiau, lyderių sąrašo rezultatas rodo tam tikrą objektyvią ribą, kurios, neperžengus interesų konflikto ribos, Lietuvoje neįmanoma viršyti. Ir tas 20% augimas pasiekiamas arba plečiant paslaugų spektrą, arba dėl organinio klientų augimo.

Bene sunkiausia tokiais atvejais – rasti bendrą vardiklį, kuris jungia ir būtų naudingas daugeliui dalyvių. Studentų lyderiai skirtingo amžiaus, skirtingos patirties ir įgūdžių. Todėl dažnai tokių mokymų eigą tenka keisti realiu laiku, skirtingai dėlioti prioritetus, vienas temas aiškinti labiau ir detaliau, kitas tik probėgšmiais.

Pasitarę su LSAS vadovais mokymus suskirstėme į keturias dalis: „įvaizdis ir žinia“ (bendrieji pagrindai, praktinė žinios formulavimo dalis), „vidaus komunikacija“ (darbas su nariais ir jų motyvacija, praktinė užduotis – grupuoti narius ir išekoti jiems tinkamų poveikio priemonių), „vadovo komunikacija“ (lyderio ar lyderių įvaizdžio problemos, praktinė dalis – vieša kalba), „išorės komunikacija“ (su kuo ir kaip reikėtų bendrauti už organizacijos ribų, praktinė dalis – sėkmės istorijų pasakojimai atskirose tikslinių grupių kategorijose).

Daugeliui knieti atsakymas į klausimą, kaip dabar bus su mano aiškia ir ne kartą viešai išsakyta pozicija, jog „Leo LT“ buvo sukurtas pažeidžiant valstybės interesus? Niekas nesikeičia – ir toliau išlieku Piliečių Santalkos Tarybos nariu (beje, berods spalio 30 dieną planuojama kasmetinė sueiga!), toliau nuosekliai palaikau Lietuvos kaip atominės energetikos valstybės idėją ir aktyviai domiuosi efektyviu valstybės lėšų panaudojimu, statant naują atominę elektrinę bei elektros perdavimo tiltus į Lenkiją ir Švediją.

O darbų fronte Artūro sprendimas jokių esminių pokyčių neįneša – dėl įvairių priežasčių taip jau susiklostė, jog vasarą daugiausia dėmesio skyriau nepriklausomai vykdomiems projektams ir tai dabar toliau tęsiasi.

Teismo blynas rugsėjo 8 dieną tapo faktu. Dabar kiekvienas save gerbiantis biurokratas gali lengva ranka žarstyti mūsų visų į valstybės biudžetą suneštus pinigus ir juos vėjais leisti laikraščių paklodėms, kuriose didžiausią dalį gali skirti politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojams, t.y. sau, populiarinti. Tokia toji Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo nuomonė, tapusi įstatymu, kol jos nepaneigs kieno nors kumštis, trinktelėjęs į  Vyriausybės posėdžių stalą.

Prunskienės byla – tai tarsi kafkiškojo ŽŪM rūmų teisingumo akivarai, kuriuose dingsta ES milijonai. Šiuolaikiškai politkorektiškai tai vadinama „įsisavinimu“, kiti mesteltų tiesiai – vagiama. Tad ką LVAT mundurų plovimo milteliai reiškia mums visiems?

Trumpalaikė, tačiau pergalė be klaustukų ir abejonių – taip teisėtai dabar gali jaustis profesorė, habilituota mokslų daktarė, Žemės ūkio ministrė, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos pirmininkė, Rusijos kunigaikštienė, Švenčionių rajono vicemero mama, Kaltanėnų kaimelio viešbučio globėja, sodybos Labanore savininkė. O tuo metu Valstybinė Tarnybinės Etikos Komisija tegu sliūkina namolio!

Ką kokie nors juozapavičiai supranta apie žiniasklaidos korupciją? Ką petkevičienės gali nutuokti apie viešųjų ir privačių interesų derinimą? Kokią teisę turi vertinti ŽŪM reklaminius plotus visa visuomenė? Menkystos, drįsę suabejoti mėlyną kraują susipylusia ir tautai gyvenimą aukojančia ministre!

Truputį ilgiau – kokį mėnesį ar keletą – truks pereinamasis laikotarpis visose valstybės institucijose. Po jo prasidės rojus žemėje didžiajai daliai Lietuvos žiniasklaidos (bent jau tos, kuri nebijo pasirašinėti ilgalaikes „leidybines sutartis“ su valstybinį aruodą dalijančiais biurokratais).

Ką ten žemės ūkio ministerijos pajėgos? Šnipštas, palyginus su gerais darbais, kuriuos nuolatos, kiekvieną juodą dieną dirba tuntas visų mūsų tarnų. Jeigu jau galim mokėti jiems atlyginimus, tai dabar tuo pačiu sumokėsim ir žiniasklaidos savininkams. Lengviau atsikvėps žmonės. Tiesa, eiliniams žurnalistams kyla pavojus – ypač tiems, kurie rašydavo apie aktualijas, politiką, neduokdiev, kritikuodavo valstybės institucijas. Dabar juk jos pačios mus visus efektyviai informuos.

ŽŪM atstovų žodžiais – kaip galima abejoti, jog tai mažiausiai kaina, jeigu buvo skelbtas konkursas su mažiausios kainos kriterijumi? Būtų šventvagystė įtarinėti ką nors korupcija ar susitarimais po kilimu. Juk всё законно! Tradicinis tiesmukas atsakymas iš autobuso stotelės – знаем, плавали!

Kazimiros Danutos Prunskienės pavyzdys turėtų mus įkvėpti naujiems ES lėšų panaudojimo žygdarbiams. Turime surasti spėkų ir užsidegimo, bandyti šaudyti du, tris, o gal net keturis zuikius vienu metu. Tada tikrai bent vienas bus nušautas „vykdant šventą gamtosaugos“ ar kokią nors panašią, tarp eilučių surastą, funkciją. Ir šalutinį poveikį visi Lietuvos teismai ignoruos, kaip pramiegojo ir faktą, jog pagrindinė daugelio ŽŪM reklaminių plotų paskirtis – politinė reklama, o ne visuomenės informavimas. Ką jau ten ginčytis, jog etiška komunikacija (reklaminiai plotai – tai ultima ratio komunikacijos teorijoje ir praktikoje) tuos pačius tikslus pasiektų keleriopai efektyviau (tiesa, reikėtų dirbti ir stengtis).

Kur geriau galėtume pasimokyti gyvenimo tiesų, jeigu ne iš pačios kaimo globėjos? Juk tiek pinigų „įsisavinta“ kaime! Kas galėtų paneigti? Ar tie perkami pieno ir runkelių šunys, vis mitinguojantys prie Seimo? Ar tie kaimo turizmo magnatai, nepatenkinti, jog kaimynai žegnojasi savaitgalių triukšmo ir lėbavimų? Vienintelis teisingas ministrės darbų vertinimo kriterijus – paskutinė „įsisavinimo“ eilutė. O tai, kodėl, kas ir kaip „įsisavino“ – ne mūsų nosims. Pasirodo, ir ne Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo…

Paskelbta vz.lt

Trumpai pakomentavau ir aš – akivaizdu, jog tema domina beveik pusę Lietuvos, todėl politikai tikrai nepraleis progos užsidirbti vieno kito populistinio pliuso.

Kur prasideda blogybės? Pirma, nesitikėčiau, jog diskusija bus konstruktyvi. Greičiausiai visi tik dalins pažadus, neturės realių planų, išsamių skaičiavimų, kiek valstybės biudžetas galėtų prisidėti prie renovacijos finansavimo, niekas rimtai neįsipareigos prižiūrėti, jog tokia iniciatyva netaptų dar vienu aukso aruodu korupcijoje paskendusiems biurokratams.

Kitas aspektas – kodėl mes, gyvenantys renovacijos nereikalaujančiuose būstuose, turėtume mokėti už bendrapiliečių rūpesčius? Kodėl žmonės, gyvenantys privačiuose namuose, naujos statybos daugiabučiuose ar nuomojantys būstą turėtų užmokėti už tuos, kurie patys savo ilgalaike gerove rūpintis nenori?

Išskirčiau tris veikiančius principus:

1. žinomas asmuo labiau pripažįstamas, nei neatpažintas – t.y. geriau žinomas blogas, nei nežinomas geras kandidatas;
2. partijos neturi pasirinkimo galimybės – padorių žinomų asmenų labai trūksta;
3. dažna politinė partija Lietuvoje – tai uždaras UAB’as, kuriame įtaka pasiskirsto pagal generuojamus finansų srautu, tada rimtas rėmėjas įgauna teisę stumti savo kandidatus.

Atrodė, jog kalbėjom gal pora dešimčių minučių, o savaitraščio apimtys sutalpino tik pastraipą Mano minčių vingiai vedė prie to, ką jau esu anksčiau rašęs ir kalbėjęs. Pirma, internete yra ne mažiau kaip trečdalis visų Lietuvos rinkėjų. Antra, dėl to bent jau iki 2012-ųjų bus sukurta ir veiks elektroninio balsavimo sistema. Trečia, internete žymiai pigiau ir lengviau pasiekti savo rinkėjus, diskutuoti, ginčytis.

Kartu savaitraščio straipsnis naudingas ir savo trumpa apžvalga, kuriuos politikus galima rasti internete jau dabar, pateikiamos nuorodos į jų tinklaraščius. Tiesa, senas klausimas, į kurį atsakymo neturiu, ar europarlamentarų interneto svetainių skiltys laikytinos tinklaraščiais.

Nusitaikome – grobio vaidmenį atliks Vardenis Pavardenis. Žurnalistas X skambina Vardeniui Pavardeniui ir vyksta pokalbis:

– Gerbiamas Vardeni Pavardeni, Jums tikriausiai teko girdėti apie paskutinę teisėsaugos pareigūnų operaciją?
– Taip.
– Mus pasiekė informacija, jog pagrindinis įtariamasis esate Jūs! Ar galite tai patvirtinti/paneigti?

Tolesniems veiksmams tinka visi Vardenio Pavardenio atsakymai: a) „Vardenis Pavardenis neprisipažino, jog …“; b) „Vardenis Pavardenis patvirtino, jog …“.

Jeigu dar kokiu nors partiniu, giminystės ar kitu ryšiu galima susieti Vardenį Pavardenį ir teisėtvarkos institucijų veiksmų lauką – šmeižto paketas baigtas!

Realų įgyvendinimą galite stebėti vakar-šiandien.