Penktadalis rinkėjų atėjo išreikšti savo valią, ką norėtų matyti savo atstovais Europos Parlamente. Visiems kitiems buvo rimtesnių gyvenimo užsiėmimų. Apie tai ir pakalbino Eglė Samoškaitė iš „delfi.lt“ (visas straipsnis – „L.Ulevičius: EP rinkimų reikia tik Europos biurokratams“).
Matyčiau keturias pagrindines priežastis, kodėl šie rinkimai buvo neįdomus. Pirma, tai rinkimų pasikartojimas. Rinkimai – ne alkis, reikia tam kažkiek subręsti, išlaukti. O čia – tik 3 savaičių pertauka. Antra, tai pačių kandidatuojančiųjų pasyvumas. Galiu drąsiai teigti, jog partijos iš esmės neinvestavo į šiuos rinkimus, todėl iniciatyva liko tik pačių asmeniškai suinteresuotų kandidatų rankose.

Šiandien Dalia Grybauskaitė viešai pranešė, jog dalyvaus Prezidento rinkimuose, t.y. pati kels savo kandidatūrą, t.y. surinkusi 20 tūkst. piliečių parašų taps savarankiška kandidate.
Nėra ką ginčytis – visuomenės nuomonė jai skiria Prezidento postą jau pirmajame rate. Ką daryti oponentams? Kokia rinkimų taktika gali būti taikoma?
Dvi esminės sąlygos: a) šiandien galima spėti, jog įveikti Gryvauskaitę pirmajame rate praktiškai neįmanoma – jos lyderystė prieš grupę pavienių kandidatų akivaizdi, todėl visų oponentų uždaviniai sutampa – tapti antruoju(-ąja) ir neleisti Grybauskaitei surinkti 50%+1 balsą; b) Prezidento rinkimų kampanija vyks kartu su Europos Parlamento rinkimų kampanija, …

„Syriana“ siužetas truputį trukdo pamatyti esminę mintį, tačiau tai tikrai dar vienas dėmesio vertas filmas (apie anksčiau matytą „Lord of War“ jau rašiau), pasakojantis apie pasaulio galingųjų žaidimus. Optimistai gali sakyti, jog tai tik dar viena sąmokslo teorija, tačiau pernelyg ryškus ryšys tarp JAV interesų kontroliuoti naftos ir dujų išteklius, nuolatinių karinių konfliktų, „demokratijos gynimo“ propagandos. Mano asmeninę nuomonę tiksliai atspindi citata iš vieno pokalbio filme, kur labiau patyręs sistemos varžtas aiškina realybę naujokui…
Ir tada prisimenu Isaiah Berlin’ą, kuris sakė, kad negatyvioji laisvės samprata (negali daryti A, B, C, …) …