Propagandos technologijos – kaip meluoja Kremlius?

Pamačiau įdomų, matyt, pseudoniminio autoriaus Gintauto Baranausko tekstą apie propagandos technologijas ir negalėjau atleisti, kad žmogus išvertė tik dalį naudingos informacijos. Vienas iš daugybės pradinių tekstų rusų kalba yra čia, kitas – čia. Tačiau šie eiliniam skaitytojui per platūs ir turi kai kurių sisteminimo klaidų. Todėl prisėdau ir išverčiau. Verčiant kilo keletas minčių, tad ateityje šį įrašą pildysiu.

Metodo pavadinimas Technologija Pavyzdys Ukrainoje
Įpiršimas Reguliarus kartojimas. Ypač paveiku, kai auditorija neturi alternatyvių šaltinių. Ukrainą valdo dešiniųjų ir žydų chunta
Kartojimas Simbolio, šūkio, frazės, vaizdo ar kito turinio kartojimas siekiant jo geresnio (ypač – pasąmoninio) įsiminimo. Gali būti muzikinis ar vaizdinis. La la la la la la laaaaaaa… PTN PNX
Išankstinė nuomonė Nauja idėja grindžiama susiformavusia išankstine dominuojančia nuomone. Ukrainoje rusai gali būti ginami, nes Maskva yra „rusų pasaulio“ kūrėja ir gynėja
Meilės ataka Didelės grupės neutralaus ar priešiško nuomonių lyderio garbinimas, šiam pareiškus bent kažkiek kitokią nuomonę.
Aforizmai Diskusijos uždarymas naudojant apibendrinančius ir supaprastinančius argumentus (pavyzdžiui, „karas neturi alternatyvų“)
Blizgutis Objektas aprašinėjamas teigiamomis, tačiau labai išplaukusiomis savybėmis, kurių ginčyti neįmanoma Barnumo efektas (Forerio reiškinys)
Dezinformacija Klaidinimas teikiant nepilną informaciją arba pilną, tačiau jai nereikalingą siekiant konteksto ar dalies informacijos iškraipymo Ukrainos karių vadovybė „nuleido“ infomaciją Kremliui
Priešo demonizavimas Kitos grupės, jos požiūrio vaizdavimas kaip nežmogiško, amoralaus hiperbolizuojant ar falsifikuojant trūkumus, veiksmus Melas apie Ukrainos karių neva „nukryžiuotą“ berniuką
Gerybiniai požymiai Pozityvių emocijų kėlimas objektą siejant su gerybiniais požymiais – taika, laimė, saugumas, laisvė, teisybė, stabilumas DNR/LNR – kovotojai už laisvę ir prieš …
Dalinė tiesa Dalinės tiesos sakymas, nutylint nenaudingą tiesos dalį. Atrankinė dalis turi būti maloni klausytojui, tai ko jis tikisi
Pusiau tiesa Keli susiję teiginiai, iš kurių bent dalis yra visuotinai žinoma ar lengvai patikrinama tiesa. Nuvertėjus rubliui Kremliaus pajamos rubliais netgi padidės, nes nafta parduodama už dolerius
Sąmoningas neapibrėžtumas Tikslingas bendrų frazių naudojimas, kad auditorija pati sugalvotų savo versiją, kuri paremta ne analize, o pageidautina linkme JAV gali pavirsti atominėmis dulkėmis
Kognityvinis disonansas Vidinio prieštaravimo sukūrimas, kurį sąmonė turėti spręsti pageidaujama linkme Maskvos patriarchas palaimina karą prieš Ukrainos chuntą
Atpirkimo ožys Atsakomybės perkėlimas asmeniui ar grupei, pašalinant iš dėmesio pagrindinius kaltininkus ar perkeliant dėmesį nuo problemos sprendimo paieškų Strelkovas numušė MH-17
Socialinė kontrolė Socialinio spaudimo pagalba reikalaujama palaikymo ir garantuojamas pritarimas. Į nepasiduodančius nukreipiamas smerkimas Požiūris į totorius Kryme po okupacijos
Asmenybės kultas Idealizuoto asmens įvaizdio kūrimas – viską galinčio, viską valdančio.
Kalbinė propaganda Meninės kalbos išraiškos ir tropų naudojimas keičiant informaciją ir jos emocinį poveikį  
Logikos klaidos Loginio argumentavimo klaidos. Visi tokie argumentai yra klaidingi, nors kai kuriuos žmones jie vis tiek gali įtikinti  
Melas Iškreiptų faktų, duomenų, neatitinkančių tikrovės, teikimas  Maidno dalyviams mokėjo JAV
Skirtukų kabinimas Siekiant supaprastinti atskirų asmenų vertinimą jie priskiriami grupėms, kurios jau turi charakterizuojančius požymius. Diskusija apie konkretaus asmens požymius nebelieka Porošenko – žydas banderovcasUkropas
Neišvengiama pergalė Įtikinus tam tikrų pokyčių neišvengiamumu dingsta motyvas tokiems pokyčiams priešintis. Rusijos armija vis tiek nugalės sugriuvusią Ukrainos armiją
Neakivaizdus teiginys Kai tiesiogiai išreiškta idėja nesusilauktų pritarimo, tai keletą kartų netiesiogiai užsimenama Ukraina taiką pasiektų atidavusi Donecką ir Krymą
Pateisinimas Bendrųjų frazių naudojimas paaiškinant abejotinus veiksmus ir tvirtinimus  Krymas – „rusų pasaulio“ dalis
Mojavimas vėliava Savo veismų teisinimas patriotizmu ir tautos interesais. Kryme Maskva atkuria „rusų pasaulio“ dalį
Dėmesio nukreipimas Nesvarbių duomenų ar argumentų skaičiaus naudojimas, siekiant pagrįsti savo poziciją diskusijoje kiekybe, o ne kokybe
Juodinimas Racionalių argumentų keitimas iracionaliais, siekiant pasinaudoti baime, nuogastavimais ar kitais emociniais vertinimais
Perkėlimas (susiejima) Žmonių, daiktų, simbolių ir kitų objektų vaizdavimas ant kitų, siekiant teigiamo ar neigiamo požymio susiliejimo Svastika ant Ukrainos vėliavos
Įprastinė sąlyga Dviejų objektų rodymas kartu, su tikslu parodžius vieną nesąmoningai tikėtis antrojo pasirodymo Maidaną laimėjo Pravyj Sektor. Kijevą valdo … Pravyj Sektor!
Įsakymas Klausytojai ne visada nori rinktis pati, jai lengviau, kai diktuojama atleidžiant nuo atsakomybės
Nepritarimo provokacija Supažindinimas su idėja pristatant ją kaip neigiamai vertinamo asmens ar grupės idėją Minsko taikos susitarimus pasiūlė Kijevas
Liudijimas Pripažįstamo autoriteto (mokslininko, eksperto, gerbiamo žmogaus) citata liudijima užkoduoto teiginio teisingumą
Savas žmogus Problemų ir interesų bendrumas leidžia tikėtis didesnio pasitikėjimo skleidžiama idėja Donecke kovoja buvę traktoristai ir šachtininkai
Šūkiai Trumpos, taiklios frazės, kurios gali apimti stereotipus ir skirtukus. Dažniausiai naudojami kaip emociniai šaukiniai
Stereotipai Išankstinių nuostatų, skirtukų, keliančių baimę, neapykantą, pasibjaurėjimą, priskyrimas Kijevą remia Geiropa – gėjų Europa
(Ne)šališkumas Turinys perteikiamas nešališko profesionalo (žurnalisto, mokslininko etc.), kuriuo bus labiau patikėta, nei šališka konflikto dalimi Buvusi med.slaugė pasakojo, kad …
Baimė, nežinomybė, abejonė Negatyvios ar ginčytinos/melagingos informacijos sklaida, siekiant pakirsti jo reputaciją arba iššaukti nepasitikėjimą Porošenko/Muženko Debalceve palaidojo 3 tūkst. Ukrainos karių
Laimingi žmonės Žinomi ar gerai atrodantys žmonės natūraliai kelia norą sekti jais, vadovautis jų pavyzdžiu. 500 Rusijos kultūros veikėjų viešas laiškas, palaikantis Kremlių
Naujienų kontrolė (darbotvarkė) TV ar kitos medijos žiūrovai linkę tikėti, jog pirmiausia jiems pranešama apie svarbiausias žinias, o pabaigoje – mažiau svarbios
Supaprastinimas Pagal prasmę tinkančios bendros frazės, kuriomis bandomi duoti paprastus atsakymus į sudėtingas socialines, politines, ekonomines ar karines problemas Rusija savo armiją gali per dvi dienas įvesti ne tik į Kijevą, bet ir į Varšuvą, Vilnių ar Bukareštą
Citatos be konteksto Iš konteksto išimtos citatos su pasikeitusia prasme leidžia diskredituoti jų autorius
Suvokimo plotis Abejotina ar diskutuotina pozicija atrodys gerokai normaliau radikaliame ekstremalios pozicjos fone Jau geriau nusikaltėlis Janukovičius, nei žydo-banderovas Porošenko
Euforija Įvykių, renginių, švenčių teigiamos emocijos iš dalies persiduoda ir objektui, ir organizatoriams Putinas – rusų žemių vienytojas
Anoniminis autoritetas Neįvardinto autoriteto panaudojimas padidina pasitikėjimą. Tai gali būti mokslininkai, gydytojai, artimas Prezidentui asmuo ir t.t.
Pasakojimas be ar su emocijomis Norint pripratinti prie aiškiai neigiamos, atstumiančios informacijos ji nuosekliai pateikiama monotonišku pasakojimu be emocijų. Arba atvirkščiai – dirbtinai emocingai reaguojant į ne tiek svarbų turinį
Sensacija „Skubumas“, „skandalingumas“ dažnai tampa pretekstu išskirti žinią, reikalauja didesnio dėmesio ir didina klausytojo emocijų laipsnį. Tai naudojama arba siekiant padidinti dėmesį,arba kaip tik nukreipti dėmesį nuo kito įvykio ar žinios

Sausio 13-oji: proga valstybės propagandai

Sausio 13-osios proga Lietuvoje vyko daug viešų renginių. Parinkau ir pabraukiau tik kai kuriuos:

  • Laisvės gynėjų diena
    • akcija „Atmintis gyva, nes liudija
    • „Sausio įvykiai mūsų atmintyje“
    • Praeisiu skausmą ir tave surasiu. Tada aš laimę tau ir sau atnešiu“
    • Krauju aplaistyta laisvė“
    • „Sausio 13-osios atminimui
    • Žuvę už Tėvynę – amžinai gyvi“
    • „Sausio 13-ji – džiaugsmas ir kančia…“
    • „Dek, žvakele
    • Žuvusiųjų pagerbimas prie Sausio 13-osios kryžiaus
    • „Gyvi už laisvę žuvę
    • „Kas mes būtume be jų“
    • Didelė laisvės kaina
    • Gėlių padėjimas prie Nežinomo kareivio kapo
    • „Sausio skausmą ir viltį prisiminus“
  • Seimas:
    • renginys „Sausio 13-oji. Ko galime pasimokyti?“
    • Nukentėjusiųjų nuo sovietų agresijos susitikimas Vilniaus televizijos bokšte
    • bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu
    • Atminties valanda „Nerimo mintys“
  • Alytus – [..] Kviečiame alytiškius kartu su visais prisiminti skaudžius 1991 m. sausio 13 d. įvykius ir pagerbti žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą. [..]
  • Vilnius – Eisena Sausio 13-osios aukoms atminti
  • ir t.t. ir pan.

Dar penktadienį FB paskyroje rašiau: „maža pastaba visiems, organizuojantiems su 01.13 siejamus renginius. pavadinimai turi būti POZITYVŪS, t.y. pvz. ne “aukoms atminti”, o “taikios pergalės”, “laisvės triumfui”, “tautos vienybės” ir pan. smulkūs dalykai, bet iš esmės viską keičiantys. taip, kartu tai ir NLP“.

Istoriją rašome mes patys ir tik nuo mūsų pačių priklauso, ar ji bus sektinas, ar vengtinas pavyzdys.

Ar 1991-aisiais Lietuva nelaimėjo esminio karo prieš Tarybų Sąjungą? Laimėjo.

Ar beginkliai žmonės triumfavo prieš tankus? Triumfavo.

Ar tauta buvo unikaliai vieninga. Buvo.

Kodėl renginių pavadinimai siejami su neigiamomis asociacijomis? Taip mes patys rašom savo istoriją kaip niūrią ir rezultatų nepasiekusią. O juk yra visai kitaip:

  • Lietuva sausio 13-ąją laimėjo Vilniaus mūšį;
  • Lietuviai sausio 13-ąją susitelkė kaip kumštis ir vožė juo per supuvusią Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungą taip, kad ta subyrėjo;
  • Sausio 13-ąją triumfavo demokratija;
  • ir t.t. ir pan.

Pradėti reikėtų nuo pagrindinio sausio 13-osios pavadinimo, kuris įtvirtintas Atmintinų dienų įstatyme, naikinant pesimistinį ir gynybinį „Laisvės gynėjų“ pavadinimą į Tautos vienybės, Komunizmo sutriuškinimo, Vilniaus mūšio ar kitą, programuojančio teigiamas emocijas ir skatinančio tai kartoti bei tuo džiaugtis.

Ši diena turi būti proga visiems šėlti, šūkauti, rodyti špygas burokevičiams, laidyti fejerverkus, organizuoti masines eisenas, sniego ir barikadų mūšius Gedimino prospekte, vaikų ir suaugusiųjų varžybas, daryti šimtus kitų smagių ir uždegančių dalykų.

Šalin nuo mūsų istorijos surūgusius veidus ir rimtį bei susikaupimą!

„ru.delfi.lt“ apie Kremliaus propagandą

Konstantinas Ameliuškinas iš ru.delfi.lt prieš pora savaičių kalbino apie Kremliaus finansuojamus propagandinius projektus, į kurių spąstus patenka ir Lietuvos politikai. Vakar straipsnį paskelbė rusiškoji „delfi.lt“ dalis – „Л.Улявичюс: пропаганда преследует много целей“.

Pagrindinės mano mintys – tai didžiosios dalies Lietuvos politikų nesugebėjimas orientuotis informacinių karų arenoje. Tam reikalingas bent minimalus informacinis raštingumas, kurio absoliuti dauguma vietos politikų neturi arba įgyja tik ne pačiu geriausiu bandymų ir klaidų metodu. Kita įžvalga – tai kokybiškos propagandos savybė, jog ją turi būti įmanoma naudoti skirtingiems tikslams pasiekti. Minėtas Kremliaus filmas tai puikiai vykdo – aršina Rusijos Federacijos gyventojus ir nuteikia juos prieš Baltijos šalis, o tuo metu pas mus tai tampa pleištu vienybei skaldyti ir sąmokslo teorijoms kurti.