Šviežias skandalas dėl galimai neetiškų „Teo“ naudojamų ryšių su visuomene technologijų kovoje prieš mobiliojo ryšio bendroves apnuogino seną dar 2007 metais „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) paskelbtą tiesą – didžiausios abejonės dėl Lietuvoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų (NVO) susijusios su jų neskaidriu rėmimu ir gautų lėšų panaudojimu. Šalia asociacijų atsiradusi sąlyginai nauja teisinė forma – viešoji įstaiga – tik paaštrino NVO sektoriaus skaidrumo problemas ir iš esmės atvėrė būdus viešąjį interesą ginti visiškai apsigobus komercinės paslapties ar panašiomis skraistėmis.
TILS tyrime – nepasitikėjimo NVO sektoriumi priežastys
2007-ųjų gruodį TILS paskelbė ataskaitą „NVO sektoriaus …

Atrodytų, vos vakar bėgiojau ir rinkau kolegų iš nevyriausybinių organizacijų parašus, tik vakar Ūkio ministerijoje diskutavome ir siūlėme, ką ir kaip reikėtų kuo skubiausiai tobulinti viešųjų pirkimų sistemoje. Praėjusią savaitę tikrai apsidžiaugiau, išgirdęs, jog Viešųjų pirkimų tarnyba viešai paskelbė apibendrintus duomenis apie 2009 metais vykdytus viešuosius pirkimus.
Jeigu anksčiau visi besidomintys turėjo dėti milžiniškas pastangas rankiodami šią informaciją po kruopelytę, tai dabar turime paprastą, aiškų ir atvirą sąrašą organizacijų ir įmonių, kurios skelbia viešuosius pirkimus. Aišku, ši informacija kol kas apibendrina tik 2009 metus, tačiau jau ir dabar kyla įdomių klausimų …

Dainiaus Kreivio situacija tik pateikia eilinį pavyzdį, jog viešajai komunikacijai taikytinos kai kurios ekonomikos mokslo tiesos. Viena iš tokių kategorijų – tai ribinis viešumas.
Iš kasdienybės visi pritartume, jog pirmasis lauktas obuolys visada skanesnis nei septintasis. Lygiai taip pat ir aštuntas diržo kirtis yra mažiau skaudus nei pirmasis. Ekonomikos moksle ribinės naudos (angl. marginal utility) sąvoka pradėta naudoti dar XIX amžiuje ir dažniau analizuojama pozityvia prasme, t.y. kaip papildoma nauda, susijusi su papildomu prekių ar paslaugų vienetu.
Komunikacijos praktikoje (ypač pastaruoju metu, kai pradeda daugėti negatyvios komunikacijos) vis dažniau tenka susidurti su …

Šiandien „Lietuvos rytas“ skelbia tikrai taiklų Rimvydo Valatkos komentarą „Be įžaidėjų. Ne tik krepšinio sirgaliaus atodūsis“. Įdomiausia ši dalis:
Laisvė, individualizmas, ko gero, yra dažniausiai dabar lietuvių keikiamos vertybės. Individualizmas visuotinai smerkiamas. Piliečiai, turintys nuomonę ir dar išsakantys ją viešai, su žemėmis maišomi, už tikrą priešą daug kam baisesni.
Ne tik Piliečių Santalkos, ne tik „Leo LT“ istorijos atveju dienraštis ne kartą ir ne du viešai menkino kitokią asmeninę nuomonę turinčius piliečius. Ar ši vieno iš dienraščio vadovų pozicija reiškia, jog galime tikėtis viešo atsiprašymo, kaip kad neseniai padarė Nerijus Numavičius „VP …

Pastarosiomis savaitėmis daugeliui užkliuvo Rimanto Dagio mintys, pasakytos radijo stoties „Laisvoji banga“ eteryje kažkurį rytą laidoje „Taikinys“ diskutuojant su Darium Lukoševičium (laidos įrašas). Ministras nevedusius ir šeimos nekuriančius asmenis pavadino bambaliais, kurie vieni su kitais varinėjasi (cituoju iš atminties).
Žinoma, atsako laukti ilgai neteko – pasipiktino visi laisvo gyvenimo be įsipareigojimų mėgėjai, opozicija jau suskubo rengti interpeliaciją ir pan. Labai teisingai ministrą palaikančius argumentus sudėliojo kolega iš Piliečių Santalkos – Andrius Navickas. Tokią poziciją visiškai palaikau ir tam matau šiuos šešis esminius aspektus.