Straipsnyje kolega teigia, jog piliečių įstatymų leidybos iniciatyva – politinių partijų įrankis (kopija bernardinai.lt). Vienareikšmiškai su tuo sutikti negalėčiau, tačiau vertinant realiai pavykusius parašų rinkimus, tikrai politinės partijos ir jų idėjos turi daugiau galimybių.

Artūro Račo suburta 17 piliečių iniciatyvinė grupė pateikė Atominės elektrinės įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą ir ėmėsi rinkti 50 tūkst. piliečių parašų, kad įstatymo projektas būtų svarstomas Lietuvos Respublikos Seime.

Reikiamo parašų skaičiaus nesurinkome… Galiojančių suskaičiavome daugiau nei 28 tūkst. parašų. Kaip visiškai žaliems politikos dalyviams tai neblogas rezultatas, ypač įvertinant tai, jog nesuvokėme reikalingų veiksmų masto ir patirties tokiam darbui tikrai trūko.

Tad dabar, pažvelgę truputį atgal, ir matydami pagrindines klaidas ar sėkmės istorijas, surašėme ir viešai skelbiame 10 patarimų visiems, kas tik ateityje imsis rinkti piliečių parašus. Nuo šiol patarimai bus viešai skelbiami iniciatyvinės grupės interneto svetainėje www.slibinas.lt (nuoroda kairiajame stulpelyje).

Papildymas, 2009.03.04, 09.19 – Laidoje taip pat dalyvavo Jurgis Razma (TS-LKD), Raimondas Šukys, (LiCS), Birutė Vėsaitė (LSDP), Lietuvos elektros energetikos asociacijos prezidentas Vladas Paškevičius, VGTU profesorius Vidmantas Jankauskas. Laidos įrašas lrt.lt archyve (~142 Mb).

Jeigu nori prie šios iniciatyvos prisijungti – rašyk, susisieksim ir perduosim parašų rinkimo lapus. Jeigu parašų rinkti negali ar neturi laiko – įsidėk nuorodą į www.slibinas.lt.

Iliustracijoms paruošėme tris skirtingo dydžio paveikslėlius:

• 125×125 – atsisiųsti;
• 180×150 – atsisiųsti;
• 750×100 – atsisiųsti.

HTML kodas būtų paprastas:

<a href="http://www.slibinas.lt/"><img src="___adresas_į_iliustraciją__" /></a>

Būčiau dėkingas, jog apie savo paramą iniciatyvai praneštumėte šio įrašo komentaruose ar tiesiogiai man el. paštu – padėkodami norėtume visus prisijungusius skelbti www.slibinas.lt.

Kokią ribą peržengė privačios įmonės darbuotojai?

Viena vertus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis skelbia, jog „Nuosavybė yra neliečiama“. Vertinant tiesmukai ir nesigilinant į pagrindinio valstybės teisės akto sistemą, galima būtų teigti, jog savininkas savo nuosavybės erdvėje yra laisvas elgtis kaip tinkamas. Tačiau tokia logika griūtų, vos tik paklaustume, ar privačioje erdvėje nevykdomi nusikaltimai?

Šį kartą pažeista pamatinė demokratinės visuomenės saviraiškos laisvė. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas įregistruoti 17-os piliečių iniciatyvinę grupę, patvirtina, jog iniciatorių pateiktas įstatymo projektas gali būti rimtas (jeigu gaus bent 50 tūkst. piliečių palaikymą) pilietinės demokratijos veiksmas.

Privačios įmonės darbuotojai neva Klaipėdos „Akropolio“ rimties saugojimo pretekstu užpuldami piliečių parašų rinkėjus, plėšydami parašų rinkimų lapus pasikėsino į demokratinės visuomenės santvarkos pagrindus – paniekino Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą, sutrukdė prekybos centro lankytojams išreikšti pilietinę poziciją, veiksmu asmeniškai įžeidė parašus rinkusius asmenis.

O gal teisūs „Akropolio“ darbuotojai – galbūt „VP dešimtuko“ privati nuosavybė yra aukščiau demokratinės santvarkos principų?

JAV konstitucinės teisės doktrina pateikia piliečius raminantį atsakymą – Pruneyard Shopping Center v. Robins bylos atvejį. 1980 metų birželio 9 dieną JAV Aukščiausias Teismas patvirtino, jog piliečiai gali laisvai naudotis žodžio laisve ir privačiuose prekybos centruose, jeigu šie reguliariai yra atviri piliečiams. Kitaip tariant – jeigu privati nuosavybė skirta masinėms paslaugoms piliečiams teikti, tai jos teisių apimtis mažėja, privati nuosavybė tampa vieša vieta,

Daugeliui Lietuvos prekybos centrų, o ypač – „Akropoliams“, itin pamokanti Kalifornijos Aukščiausiojo Teismo argumentacija, jog prekybos centrai tampa vieša vieta dėl to, jog teoriškai ir praktiškai jie perėmė ankstesnę „miesto centro“ erdvę – t.y. vietą, kur piliečiai galėjo laisvai keistis idėjomis, diskutuoti, bendrauti. Kauno Laisvės alėjos mirtis, atsiradus Kauno „Akropoliui“ tą tik patvirtina – piliečių gyvenimas „persikėlė“, todėl lygiai taip pat turi „persikelti“ ir viešas gyvenimas, pasikeisti ir „viešos vietos“ samprata.

Žinoma, turime išgirsti ir privačių savininkų argumentus. Pirma, žodžio laisvė negali tapti pagrindu trikdyti tvarką, įkyriai kankinti prekybos centrų lankytojus. Antra, kuo klausimas svarbesnis visuomenei, tuo ženkliau turi būti ginama teisė apie tai nekliudomai diskutuoti, skelbti informaciją. Kita vertus, dėl „klausimo svarbos visuomenei“ neturėtų spręsti konkrečios nuosavybės (forumo) savininkas. Trečia, gali būti daromas skirtumas tarp savanorių aktyvistų ir samdomų darbininkų. Ketvirta, privačios nuosavybės savininkai gali įvesti tam tikrus ribojimus (pavyzdžiui, nerekomenduotinos zonos), tačiau jie turi būti objektyviai pagrįsti, būti rekomendacinio pobūdžio ir neturėtų iš esmės trukdyti piliečių veiklai. Sąrašą tikrai galima tęsti.

Neprarandu vilties, jog privačios apsaugos bendrovės darbuotojai suklydo ir Klaipėdos „Akropolis“ atsiprašys savo lankytojų. Kitu atveju tokiems su demokratija mažai ką turintiems bendra „privatininkams“ beliktų aiškiai pasakyti, jog Lietuva jų verslui – ne vieta…

Paskelbta bernardinai.lt, alfa.lt, delfi.lt, balsas.lt

Lietuvos Respublikos
Atominės elektrinės įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymas

PREAMBULĖ

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įvertindamas, kokią svarbią reikšmę Lietuvos valstybei ir jos piliečiams turi būsimų elektros perdavimo jungčių į Lenkiją ir Švediją statybos projektų įgyvendinimas;

Suprasdamas, kad sprendimas dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje turės lemiamos įtakos visai šalies ekonomikos raidai;

Teigiamai vertindamas privačią iniciatyvą, tačiau kartu pabrėždamas išskirtinę valstybės atsakomybę už strategiškai svarbius projektus bei visuomenės interesų užtikrinimą;

Atsižvelgdamas į visuomenėje kilusias diskusijas ir abejones dėl Atominės elektrinės įstatyme pasirinkto nacionalinio investuotojo formavimo būdo;

Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Prezidento išsakytas abejones dėl Lietuvos visuomenei likusių įtarimų dėl galimai neskaidraus privataus investuotojo parinkimo formuojant nacionalinį investuotoją, neparengtų naujos elektrinės efektyvumo studijų bei valstybės interesų tinkamo atstovavimo;

Įvertindamas, kad Atominės elektrinės įstatymas ir ypač jame apibrėžti nacionalinio investuotojo steigimo principai gali prieštarauti Europos Sąjungos bendrai energetikos strategijai, numatančiai liberalizuoti Bendrijos elektros energijos rinką;

Suprasdamas, kad elektros energijos rinkos monopolizavimas pažeistų vartotojų teisę laisvai pasirinkti elektros tiekėją už mažiausią kainą, kaip tai garantuoja ES teisės aktai;

Siekdamas užtikrinti Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą sąžiningos konkurencijos laisvę bei apsaugą nuo gamybos ir rinkos monopolizavimo;

priima šį įstatymą.

1 straipsnis. Įstatymo pripažinimas netekusiu galios

Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Atominės elektrinės įstatymą.

2 straipsnis. Derybų dėl nacionalinio investuotojo formavimo nutraukimas ir jų pasekmių pašalinimas

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės derybos su UAB „NDX Energija“, valdančia kontrolinį akcinės bendrovės VST akcijų paketą, dėl nacionalinio investuotojo formavimo nutraukiamos.
2. Visi iki šio įstatymo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir akcinės bendrovės „VST“ kontrolinį akcijų paketą turinčio akcininko sudaryti susitarimai, įskaitant ir susitarimus dėl nacionalinio investuotojo steigimo, pripažįstami netekusiais galios.

3 straipsnis. Pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskirs ir suteiks visus įgaliojimus atstovui deryboms su Latvija, Estija, Lenkija ar kitomis valstybėmis ir sieks, kad kuo skubiau būtų sudarytos sutartys dėl elektros perdavimo jungčių į Lenkiją ir Švediją statybos.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskirs įgaliotą atstovą deryboms su Latvija, Estija, Lenkija ar kitomis valstybėmis, kuris tęs konsultacijas dėl naujos atominės elektrinės statybos.
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ne vėliau kaip iki 2008 rugsėjo 1 dienos parengs naujos atominės elektrinės statybos ir tolesnio valdymo kaštų, tinkamiausio finansavimo, numatomos elektros perdavimo kainos vartotojams bei poveikio aplinkai studijas.
4. Lietuvos Vyriausybė suformuos nacionalinio investuotojo bendrovę, įgyvendinsiančią svarbiausius energetikos projektus. Šioje bendrovėje valstybei priklausys ne mažiau nei 2/3 akcijų.
5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali nuspręsti skelbti viešą konkursą privatiems investuotojams (įskaitant ir privačius asmenis) pritraukti, jei valstybės išteklių nepakaks energetiniams projektams įgyvendinti. Tokiu atveju turi būti užtikrinama, kad nė vienas privatus investuotojas tiesiogiai ar per susijusius asmenis negalės įsigyti daugiau nei 5 proc. nacionalinio investuotojo bendrovės akcijų.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS