Laisvė, individualizmas, ko gero, yra dažniausiai dabar lietuvių keikiamos vertybės. Individualizmas visuotinai smerkiamas. Piliečiai, turintys nuomonę ir dar išsakantys ją viešai, su žemėmis maišomi, už tikrą priešą daug kam baisesni.

Ne tik Piliečių Santalkos, ne tik „Leo LT“ istorijos atveju dienraštis ne kartą ir ne du viešai menkino kitokią asmeninę nuomonę turinčius piliečius. Ar ši vieno iš dienraščio vadovų pozicija reiškia, jog galime tikėtis viešo atsiprašymo, kaip kad neseniai padarė Nerijus Numavičius „VP grupės“ vardu?

Prieš pora savaičių, balandžio 23 dieną, kaip Piliečių Santalkos tarybos narys organizavau diskusiją apie „Leo LT“ ir Lietuvos energetikos ateitį. Diskusijoje, nors jos laikas buvo specialiai suderintas, savo pažado dalyvauti išsigando Energetikos ministras Arvydas Sekmokas, tad diskutavome su „NDX energijos“ valdybos pirmininku Ignu Staškevičiumi (visą diskusijos įrašą galite rasti alfa.lt archyve).

Kartu su pavasariu šiek tiek iš šono pradedu žiūrėti į „Leo LT“. Taip, afera. Taip, daugiau nei milijardas Lietuvos biudžeto negautų litų. Taip, monopolis. Pavydžiu užsidegimo politikams ir apžvalgininkams, kurie sugeba turėti savo aiškią nuomonę. Kurie gali remtis savo nuomone ir ją laikyti faktais. Kurie džiaugiasi Egidijaus Šileikio drąsa, tačiau pamiršta visų kitų Konstitucinio teismo teisėjų poziciją. Kurie šlovino naująją koaliciją, sėkmingai beįsitvirtinančią senojo drakono vietoje.

Aš nežinau, kokį sprendimą reikia priimti dėl „Leo LT“. Tik jaučiu, jog jo būties ar išformavimo klausimas – toli gražu ne pagrindinis ir ne svarbiausias. Teisinga Raimundo Kuodžio mintis, jog tai priemonė, juk pirmiau turi būti strategija, jos įgyvendinimo planas ir viena ar kita įmonė tėra to plano įrankis, vykdantis jam pavestą užduotį.

Todėl tokį pavasarį lieku nesupratęs, kodėl kažkam svarbiausia nupjauti galvą (ar galvas). Juk rimtam valstybės ūkvedžiui galvą turėtų sopėti dėl tos galvos ar ją pakeičiančių kitų galimybių tikslų. O apie juos – tyla.

Greitai atsiranda siūlančių kibti į atlapus, „suvartyti“ ar kaip kitaip ramybės neduoti. Ne revoliucijų dabar Lietuvai reikia, o nuoseklaus ir ramaus požiūrio. Ne naktinių reformų, o aiškios vizijos. Gaila, kad Kubilius tam neturi laiko, o gal jau ir noro?

Artūro Račo suburta 17 piliečių iniciatyvinė grupė pateikė Atominės elektrinės įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą ir ėmėsi rinkti 50 tūkst. piliečių parašų, kad įstatymo projektas būtų svarstomas Lietuvos Respublikos Seime.

Reikiamo parašų skaičiaus nesurinkome… Galiojančių suskaičiavome daugiau nei 28 tūkst. parašų. Kaip visiškai žaliems politikos dalyviams tai neblogas rezultatas, ypač įvertinant tai, jog nesuvokėme reikalingų veiksmų masto ir patirties tokiam darbui tikrai trūko.

Tad dabar, pažvelgę truputį atgal, ir matydami pagrindines klaidas ar sėkmės istorijas, surašėme ir viešai skelbiame 10 patarimų visiems, kas tik ateityje imsis rinkti piliečių parašus. Nuo šiol patarimai bus viešai skelbiami iniciatyvinės grupės interneto svetainėje www.slibinas.lt (nuoroda kairiajame stulpelyje).

Teko laidoje sudalyvauti ir padiskutuoti, kaip vertiname bendrą situaciją ir parlamentarų teikiamus siūlymus. Viena vertus, visiškai sutinkame su pozicija, jog „Leo LT“ sukūrimas neturi nieko bendra su skaidriu visuomenės interesų gynimu. Kita vertus, nėra aišku, ar formalus įstatymo pripažinimas negaliojančiu išspręs Lietuvos energetikos problemas. Būtent nuo jų – t.y. piliečių interesų ir poreikių – reikėtų pradėti diskusiją, sutarti dėl daugeliui priimtino veiksmų plano ir jį įgyvendinti. „Leo LT“ likimas ir turi būti to plano vieno iš klausimų sprendimas. Tuo tarpu dabar siūlomas variantas negali užtikrinti, jog galutinis tikslas bus pasiektas. Net jeigu jis padėtų išformuoti „Leo LT“, tai nėra aišku, kokius nuostolius tektų padengti „NDX energija“ (Sutarties dėl Nacionalinio investuotojo steigimo 5 dalis, o konkrečiai – 5.3 straipnis įvardina 100 mln. litų maksimalią ribą, todėl nėra aišku, iš kur politikai vardina milijardus), net abejojama, ar pasiūlytos teisinės formuluotės konstitucinės.

Neatsitiktinai vakar registruotas jau naujas įstatymo projektas – teisinės technikos prasme tikrai geriau paruoštas.

Vakar paaiškėjo, jog Egidijus Šileikis antrą kartą pateikė savo atskirąją nuomonę (pirmą kartą šia teise pasinaudojo praėjusių metų pabaigoje, kai pareiškė kitokią poziciją dėl Konstitucinio teismo nutarimo Elektros energetikos įstatymo 15 straipsnio konstitucingumo požiūriu).

Itin svarbu tai, jog šį kartą atskirojoje nuomonėje prieštaraujama Konstitucinio teismo daugumos sprendimams, esą „Leo LT“ sukūrimas nėra susijęs su rinkos monopolizavimu, o „VST“ pasirinkimas nepažeidžia privataus kapitalo lygiateisiškumo principų.

Teisės profesorius Egidijus Šileikis ne tik tapo balta varna tarp Lietuvos teisininkų. Jis taip pat tapo ir Lietuvos teisės sistemą reprezentuojančio flagmano – Konstitucinio teismo – reformų viltimi. Viltimi, jog teisės sistema pagaliau taps demokratinės valstybės pagalbininke, o ne prieše ir tarybinių mamutų „всё законно“ užuovėja.

Papildymas, 2009.03.04, 09.19 – Laidoje taip pat dalyvavo Jurgis Razma (TS-LKD), Raimondas Šukys, (LiCS), Birutė Vėsaitė (LSDP), Lietuvos elektros energetikos asociacijos prezidentas Vladas Paškevičius, VGTU profesorius Vidmantas Jankauskas. Laidos įrašas lrt.lt archyve (~142 Mb).

Kiekvienas Tarybos narys turėjo pristatyti savo planus ateinantiems metams –  susidarė gana didelis darbų sąrašas. Sau užsibrėžiau du konkrečius darbus – viešus debatus/forumus/diskusijas apie elektrą ir dujas. Kitaip – apie naująją atominę elektrinę ir suskystintųjų dujų terminalą.

Yra norinčių prisijungti?

1. versija A – ES struktūrinių fondų parama (~150 mln. Lt) naujai krantinei Klaipėdos uoste;
2. versija B – sėkmingai suformuotas Trigalvis slibinas iš Lubio nupirks hidro elektrines.

Dabar, remdamasis virtualiais pėdsakais, kuriais atėjo vienas lankytojas, sąmokslo teoriją papildau trečiu variantu: Versija C – Lubys už tylėjimą gaus dalį būsimojo suskystintų dujų terminalo ir/ar „Lietuvos dujų“ akcijų paketo kontrolę.

Naujajai versijai reikėtų surasti tik paaiškinimą dėl „Achemos grupės“ spaudos reklamų, kuriose senų elektros laidų fone žaislinis LIŪTAS nasruose laiko ŽINIASKLAIDĄ. Alegorija aiški – Lubys (stebėtojų tarybos narys) mato, jog „Leo LT“ kontroliuoja žiniasklaidą. Reklamos maketų dydžiai įspūdingi, pamatė daugelis, tačiau rezonanso nebuvo. Tie, kurie nasruose, neprisipažino. Kiti nesuprato? O gal tokių nėra?

P.S. beje, šviežia žinia apie SBA potraukį infrastruktūros projektams (t.y. kelių remontui ir tiesimui) kelia dar vieną versiją, jog SBA už tylėjimą gavo šį didžiulį pajamų srautą.

P.P.S. ne paskutinėje vietoje ir milijoninė VMI dovana Lubiui jubiliejaus proga dėl nesumokėtų mokesčių.

Kitaip tariant – savo konsultacinės bendrovės reputacija garantavo už išvadų teisingumą.

Vienas iš dokumentų –  „Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymo projekto Nr. XP-2144 nuostatų dėl nacionalinio investuotojo steigimo teisinis ir ekonominis įvertinimas“. Jo 5 puslapyje teigiama (paryškinta mano): <…> Nacionalinis investuotojas bus finansiškai pajėgus gauti skolintas lėšas bei generuoti pinigų srautus, kurie kartu sudėjus būtų pakankamas lėšų šaltinis projektui finansuoti. Nacionalinio investuotojo ekonominių rodiklių bei įvairių jo kapitalo formavimo alternatyvų įvertinimas, atliktas remiantis šių trijų bendrovių finansinių duomenų prognozėmis, leidžia manyti, kad nacionalinis investuotojas turės realias finansines galimybes nuosavomis ir skolintomis lėšomis finansuoti projektą, nesuteikiant valstybės garantijų gaunamoms paskoloms. <…>

Tai visiškai nedera su tuo, ką teigia Rymantas Juozaitis (iš vz.lt): <…>  Kad, didinat energijos perdavimo kainą, bus kaupiamos lėšos būsimos atominės statybai ir kitiems energetiniams projektams Lietuvoje, neneigia ir Rymantas Juozaitis, „Lietuvos energijos“ (LE) generalinis direktorius. „Šitos kainos mūsų įmonę tenkina. Galėsime sukaupti pinigų toms investicijoms, kurios numatytos Nacionalinėje energetikos strategijoje ir patvirtintos Seime. Su 4,08 ct/kWh tarifu galėsime sukaupti investicijas visiems didiesiems infrastruktūriniams projektams: elektros tiltui su Lenkija ir Švedija“, – sako p. Juozaitis, patvirtindamas, kad ir už atominę mokės vartotojai. „Kitaip praktiškai nebūtų galima įgyvendinti didelių investicinių projektų“, – tvirtina jis. <…>

Ar UAB „Deloitte Lietuva“ apsimelavo? Koks oficialus bendrovės pasiteisinimas?

P.S. Šį klausimą oficialiam atsakymui persiunčiu Mariui Marčenkovui (mmarcenkovas@deloitteCE.com), UAB „Deloitte Lietuva“ rinkodaros koordinatoriui (kitų kontaktų čia neradau) ir laukiu atsakymo.