Išoriškai vertinant STT „juodąjį viceministrų sąrašą“ galima prilyginti klasikinei neetiškų ryšių su visuomene situacijai, kai objektui X priskiriama savybė, kurios šis neturi ir nėra su ja susijęs:

  • objektas X – viešas asmuo (viceministras);
  • neigiamai charakterizuojanti savybė – neigiama apibendrinta kriminalinės žvalgybos informacija (pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 str. 4 d. nuostatas);
  • informacijos paviešinimas.

Pagal tą patį įstatymą kriminalinės žvalgybos informacija – tai kriminalinės žvalgybos subjektų veiklos (veikla renkant, fiksuojant, vertinant ir panaudojant turimą informaciją apie kriminalinės žvalgybos objektus – nusikalstamas veikas, jas darančius asmenis, kitus su valstybės nacionaliniu saugumu susijusius įvykius ir asmenis) metu surinkti ir užfiksuoti duomenys.

Ši informacija teikiama susipažinti Prezidentui, Seimo Pirmininkui, Ministrui Pirmininkui esant motyvuotam jų rašytiniam prašymui, jeigu jų funkcijoms įgyvendinti ar sprendimams priimti nepakanka pateiktos susipažinti apibendrintos informacijos.

Komunikacijos krizės spąstai

Prezidentei įvardinus, jog kai kurie viceministrai įvertinti neigiamai, buvo mestas šešėlis visų dabartinių viceministrų veiklai – t.y. visi jie atsidūrė viešumo zonoje, kurią galima vertinti kaip politinį nepasitikėjimą/įtarimus.

Paradoksalu, tačiau sąžiningiems viceministrams gintis nuo tokios situacijos iš esmės nėra galimybių – arba reikia neigti tai, ko nėra, arba tyliai prisiimti naštą, tikintis, kad debesis išsisklaidys pats.

Variantų, kaip turėtų elgtis pagrįstai įvardintieji, čia nenagrinėsiu.

Politinė ir teisinė nekaltumo prezumpcija teisėsaugos ceitnoto situacijoje

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatyme iš esmės įtvirtinta būtent kaltumo prezumpciją – t.y. etikos pažeidimu pripažįstama ir tokia situacija, kai galėjo kilti tik (!) abejonė dėl netinkamo viešųjų ir privačių interesų derinimo:

Viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo: [..]
2) teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra;

Ir šiuo atveju tai iš esmės priešinga situacija, negu nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, kuriuo savo veikloje vadovaujasi STT, FNTT, VSD, GP ir visos kitos teisėsaugos institucijos. Jame įtvirtinta nekaltumo prezumpcija:

Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas šio Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Egzistuoja ir kita medalio pusė – teisėsaugos institucijos, kurios (tarkim) turi kriminalinės žvalgybos informaciją, keliančią abejonių dėl asmens X patikimumo. Tačiau baudžiamajam procesui įvykti ir sėkmingai jį užbaigti (t.y. pradėti ikiteisminį tyrimą ir jį laimėti iki pat kasacijos LAT’e) tikimybė dažniausiai yra gana menka.

Hipotetinė situacija

STT vykdė žinomo kriminalinio pasaulio atstovo X pasiklausymą. Įvyko pokalbis su viceministru X, kuris netiesiogiai pažadėjo imtis skubių veiksmų. Po kelių savaičių/mėnesių atitinkama ministerija pateikė kelis teisės aktų projektus ir sprendimus, kuriais siūlomi esminiai to viceministro kuruojamos srities pakeitimai, susiję su pokalbio tema.

Jokių kitų duomenų STT nepavyko rasti, jokių pinigų ar turto perdavimų nėra užfiksuota, jokių kitų kontaktų nenustatyta. Tačiau įrašyto pokalbio išklotinė – žodis žodin atitinka ministerijos veiksmus ir kriminalinio personažo interesus. Ikiteisminis tyrimas žlugtų vos pradėtas, todėl STT toliau stebi situaciją, renka susijusią informaciją, tačiau jokių aktyvių teisinių veiksmų viceministro atžvilgiu nesiima, nes pradėtą tyrimą turėtų uždaryti nieko nepešę.

Ar Prezidentė turėtų palikti tokį viceministrą?

Visuomenė turi pasirinkimą:

  • arba remtis politinio pasitikėjimo sprendimą darančiais vadovais (LRP, premjeras, ministrai ir pan.)
  • arba veltis į situacijas, kai abejotino patikimumo pareigūnai eina pareigas, o lygiagrečiai vyksta ikiteisminiai tyrimai ir bylų nagrinėjimai.

Vienu atveju galima žala – atskiro kandidato netapimas konkrečiu pareigūnu, antru atveju – Viktor Upsaskich nekaltybės ir Darbo partijos bylos nagrinėjimo cirkai.

Geroji praktika: Vytenis Andriukaitis ir „Rubicon“ byla

Puikus politiko elgesio tokioje situacijoje pavyzdys – Vytenio Povilo Andriukaičio elgesys „Rubicon“ skandalo metu, kai dabartinis ministras atsisakė Seimo nario mandato ir ėjo ginti savo garbės į teismą, kur sėkmingai laimėjo procesą vėl grįžo į politiką ir ruošiasi Europos komisijos komisaro postui.

V.Andriukaičio “Rubicon group” vadovas pernai (2003 m.) gegužės pabaigoje telefonu prašo pasirūpinti, kad Finansų ministerija patvirtintų teisės akto projektą, kuris būtų naudingas šiai bendrovei. A.Janukonis užsimena, kad šis aktas reikalingas įgyvendinant vieną “Rubicon group” verslo projektą, kur konsultantams numatyta skirti 300 tūkstančių eurų. V.Andriukaitis sutinka pasidomėti ministerijoje, kaip sekasi tą teisės aktą priiminėti.

Apkaltintų viceministrų atveju Andriukaičio pavyzdys taip pat įmanomas – jiems tereikia patiems paviešinti STT turimą informaciją ir ją viešai paaiškinti, poziciją ginti teisinėmis priemonėmis. Tačiau jau nebūnant viceministrais. Kai kuriais (gal net visais) atvejais tai Prezidentės asmeninė perteklinė žala jiems, tačiau visuomenei tokia žala mažesnė už galimai korumpuotų viceministrų darbą valstybės tarnyboje.