Lyderis eilinio kailyje – būtinas kontrastas gyvenimo realybe mintims pravėdinti ar prie sienos pastatytų komunikacijos specialistų padlaižiavimas?
Lyderiai, sėdintys už kremlių ar n-tųjų rūmų durų, demokratinėje visuomenėje turi nuolatinę problemą – tai atstumas iki „eilinio“ piliečio. Dažniausiai vidutinių mąstymo gabumų ir su vidutiniais finansiniais ištekliais. Lietuvoje, reikėtų pridėti, TV vergo ir prasto skonio info-šou mėgėjo. Koks tas rinkėjas bebūtų, tačiau jo balsas tiek pat vertingas kaip ir kokio atskirai paimto Numavičiaus ar Lubio.
Todėl komunikacijos specialistams nuolatos reikia ieškoti situacijų, kaip „elitaz“ galėtų tapti „saviaku“. Karštymečiu lyg tyčia tokių pavyzdžių užderėjo į …

Bent kažkiek besidomintiems viešu Lietuvos gyvenimu reikėtų perskaityti parlamentinio tyrimo dėl galimo Jungtinių Amerikos Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos sulaikytų asmenų pervežimo ir kalinimo Lietuvos Respublikos teritorijoje išvadų projektą. Aišku, galima paklausyti ir spaudos konferencijos įrašo. Esmė – kalėjimo patalpos buvo, sąlygos į jas atvežti ir ten laikyti kalinius buvo, faktų, ar tie kaliniai buvo, nėra.
Man asmeniškai žymiai įdomesnė yra kita problema, nei viešai diskutuojami santykiai su JAV, galimi žmogaus teisių pažeidimai (nors čia pasigedau aiškaus LR vadovų pareiškimo, jog Lietuva pasiryžusi atlyginti savo veiksmais galimai padarytą žalą potencialiai čia kalintiems …

Yesterday I was accredited by the Government of the Republic of Lithuania and received the first offical press pass issued to blogger in Lithuania (still looking for colleagues throughout Europe, whereas US has FishbowlDC and his press pass fight story with the White House in 2005).
The Law on the Provision of Information to the Public states:
Article 35. Accrediting
1. The public information producer shall have the right, according to an agreement between the parties, to accredit his own journalists with state institutions, political parties, political and public organisations and also, …

Lietuvos gyventojams buvo skelbiama geroji naujiena – panaikinamos vizos kelionėms į Jungtines Amerikos Valstijos, t.y. rojų.
Savo asmeninio požiūrio į šalį, kurioje nėra šaligatvių, geriau nedėstysiu. Šį kartą tiesiog trumpai apie tą propagandos dalelę, kai opiumas padalintas, simboliniais raktais į rojų pamosuota. O kokia realybė?
Pirma, teoriškai vizų kelionėms į JAV nebereikia, tačiau… galutinį „laisviausios pasaulio šalies“ biurokratų sprendimą, ar patenkante į tą rojų, sužinosite tik prie jo vartų, kai simbolinis Petras, pažiūrėjęs į tamstų akis, nuspręs, ar atrodot patikimi. Aišku, ne viza, bet turėtų apimti geras jausmas, kai sumokėjęs pora tūkstančių …

Per vienas iš atostogų, kurias turėjome mokslų D.Britanijoje metu, smagiai krizenome iš vieno peterburgiečio itin sparčiai įsisavinusio American English tarimo įgūdžius. Ne tiek tarmė, jos kokybė ar klaidos. Kvailiausia atrodė bendraamžio rodomas savo vertės suvokimas ir tariamas vienas to ženklų – tarmė.
Kažkurį rytą kažkuo panašų jausmą patyriau visai šalia namų. Pravažiuodamas pro vieną į darbą skubančią kaimynę pastebėjau kavos puodelį-termosą, taip plačiai paplitusį JAV. Vienas žvilgsnis, vienas kaimynės judesys siurbtelėt dar vieną kavos gurkšnį.
Galbūt ji skuba, galbūt 5 minutės namuose yra kančia, neprilygstanti 5 minutėms miego, tačiau Lietuvoje tokį vaizdą …