Nerijaus Numavičiaus Achilo kulnas – nuoširdumo bankrotas

2013 metų lapkričio 21 dieną Rygoje sugriuvus „Maxima“ parduotuvės Zolitudės gatvėje pastatui žuvo 54 žmonės. Pagrindinis parduotuvės akcininkas ir pastato savininkas – Nerijus Numavičius – neapsilankė tragedijos vietoje, asmeniškai neatsiprašė, o per tarpininkus netgi slėpė savo įtaką ir rolę.

Bene vienintelį autentišką (t.y. tikrai jo) viešą komentarą galima rasti 2014-ųjų rudenį paskelbtame „Maxima“ ar kitos Nerijaus Numavičiaus valdomos įmonės užsakymu sukurtame vaizdo filme „Apkabink mane sapne“. Filmo pabaigoje filmo autorius Audrius Lelkaitis užduoda keletą klausimų, į kuriuos tiesiogiai atsako turtingiausias Lietuvos asmuo:

– Kaip jūs gyvensit toliau?
– Su liūdesiu, su širdgėla ir su nerimu. Su nerimu dėl tų, kurie liko našlaičiais, dėl tų, kurie liko be savo artimųjų.

– Galbūt tą nerimą šiek tiek sumažins tai, kad jūs visą sumą pervedėt našlaičių išlaikymui iki pilnametystės?
– Nemanau, kad tai mažintų nerimą. [..įrašas nevientisas..] Atsitikus šiai tragedijai labai pasipylė daug patarimų, kaip, ką turi daryti, kaip elgtis tokioj situacijoj. O man labiausiai tada reikalinga buvo ne profesionalų patarimai, o nuoširdi užuojauta. Ir tas nuoširdumas man ir likęs yra, kaip priešprieša tai tragedijai.

– Jūs esat, turbūt galėtumėt nusipirkti viską iš principo gyvenime. Ir jūs prieš mane stovit ir kalbat apie tai, kad jums trūksta nuoširdumo.
– Matot, tos tragedijos metu bet koks, bet kokia nuoširdi smulkmena buvo labai didelės vertės, ji buvo kiekviena labai brangi. Nuoširdžiai pasakyta ar net akimis palydėta. Tarytum smulkmena, o ji man labai buvo brangi. Tos brangios smulkmenos ir liko atminty.

Tekstas nesugeba atskleisti emocijų, todėl rekomenduoju peržiūrėti originalaus vaizdo filmo ištrauką (~2,5 minutės):

Nerijaus Numavičiaus ir „Maxima“ mundurus prausiančio filmo idėja – parodyti įvairiai su tragedija susijusių žmonių būsenas ir jausmus. Reik manyti, jog ir Nerijaus Numavičiaus pasisakymas turėtų būti vertinamas šiuose kontekstuose. Tačiau reikalą aukštyn kojom verčia supratimas, jog tai bene vienintelis viešas komentaras, kuriuos išskirtinis Lietuvos pilietis yra pasakęs apie tragediją ir savo santykį su ja, su žuvusiaisiais, jų artimaisiais.

Trumpame įraše pamatome a13istorijų_Dargissmenį, kuriam gyvenimas yra tik pinigų gausinimo mašina, didinanti ir taip didžiulį jo turtą. Kalbėdamas apie 54 gyvybes, Nerijus Numavičius pasakoja, kad JAM neramu, kad JAM trūksta nuoširdumo.

Didžiausias „elito“ prakeiksmas

Prieš keletą mėnesių teko bendrauti su garsiuoju Kauno „daktarų“ biografu Dailium Dargiu ir pasidalinti savo pamąstymais apie garsiausių Lietuvos žmonių kasdienybę (yra tekę vienaip ar kitaip prisidėti bent prie keturių-penkių garsiausių Lietuvos ginčų). Kai kurie apibendrinimai netrukus pasieks dienos šviesą jo dar dažais kvepiančioje knygoje apie 13 tamsaus lietuviško verslo paslapčių.

Kalbėdamas su Dailium pasakojau, jog turtingiausi lietuviai turi kur kas daugiau problemų negu mes. Jie materialiai apsirūpinę, bet tai sukuria daugybę naujų problemų, kurių turinio ir įtampos masto mes net neįsivaizduojame. Viena tokių – daugelis turtingiausių lietuvių neturi kito pagrindo pasitikėti žmonėmis, išskyrus pinigus. Pagrindinė ir dažnai vienintelė jų įtakos priemonė yra ne pasitikėjimas, ne meilė, ne nuoširdumas, o tik pinigai. Tai garantuoja didžiulę įtaką, tačiau kartu ir kontroliuojantįjį padaro beprotiškai priklausomą nuo tų pačių pinigų. Tokiuose santykiuose kyla daugybė etinių, psichologinių, socialinių problemų, kurios mums kartais net sunkiai įsisąmoninamos.

Paradoksalu, tačiau daugelis šių asmenų kasdienybėje nesijaučia vieniši ar nelaimingi. Tiesiog toks jų gyvenimo vaizdinys, tokia „laimė“. Tai žmonės, kurie priima sprendimus ir daugeliu atvejų išties yra laimingi, nes jau užsidirbę daug pinigų ir naudodami juos uždirba dar daugiau. Tada kiekvienas papildomas milijonas jiems yra papildomas laimės lašas. Vertinimo „liniuotė“ kitokia – jiems nesvarbu, ar vaikas juos myli, ar ne. Jiems svarbu, kad vaikas yra šalia, rodo jiems pagarbą, yra besąlygiškai paklusnus ir padės uždirbti dar daugiau pinigų.

Tuo pat metu ir žalą santykiams jie vertina tik per pinigų prizmę. Žuvo artimas žmogus? Štai, pluoštas banknotų. Kažko iš manęs dar nori? Taigi jau atsiskaitėme, klausimas uždarytas!

Spėju, jog įraše Nerijaus Numavičiaus yra gana netikėtai nuoširdus – jo deklaruojamas nerimas išties egzistuoja, tačiau jis egzistuoja vėlgi pinigų forma – kokio dydžio kompensaciją iš „Maxima“ nukentėjusiems priteis tuo metu (kuriant filmą) dar tik lauktas, o šiandien jau prasidėjęs teismo procesas Rygoje, kaip kitaip dvidešimt metų kauptą turtą sunaikins tos 54 šmėklos…

Žmogiška tragedija ir 54 lavonai, kaip sako viešoje erdvėje vėl „netikėtai pasirodęs“ ir tikruoju Nerijaus Numavičiaus atstovu spaudu vadinamas Ignas Staškevičius, išties reikalauja, kad „kažkas sėstų į kalėjimą“. Tas kažkas niekada nebus pagrindinę beprotiško verslo greičio naudą pjaunantis Nerijus Numavičius. Tačiau panašu, jog būtent jam tragedija atvėrė akis į tuštumą. Dykumą, kurioje vienintelė valiuta, dar turinti vertę, yra nuoširdumas. Bet tragedijos akimirką niekas nebenorėjo nuoširdumo parduoti. Aplink sukosi tik geresni ar prastesni aktoriai…

„Ekonomika.lt“ apie „Maxima“ komunikaciją krizės metu

ekonomika-lt-nr-137-46037Savaitraščio „Ekonomika.lt“ žurnalistai Giedrė Sankauskaitė ir Karolis Birgilas kalbino „VP grupės“ valdybos narį Igną Staškevičių, rinkodaros specialistą Rytį Buračą, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomąjį direktorių Lauryną Vilimą ir mane. Gruodžio 9 dieną pasirodžiusiame leidinio 137-ame numeryje publikuotame tekste „Krizės retorika „Maxima“ stiliumi“ tilpo net keletas mano minčių:

Prieš kelerius metus Vilniaus centre žiemą nuo šalčio trūko vamzdis. Be šildymo liko daugiau kaip šimtas namų. „Vilniaus energija“ jau po kelių valandų dalijo nukentėjusiesiems elektrinius šildytuvus, buvo siūloma nemokamai įsikurti viešbučiuose.
„Puikus pavyzdys, ką įmonė turi daryti, kad nukentėjusieji neįsižeistų arba matytų, jog bendrovė supranta padėties rimtumą [..]

L. Ulevičius negailėjo kritikos „Maximai“, mat, įgriuvus stogui, krizės valdymo grupė su „VP grupės“ valdybos nariu Ignu Staškevičiumi priešakyje buvo sukurta tik praėjus savaitei po nelaimės. [..]

Taip pat, pasak viešųjų ryšių specialisto L. Ulevičiaus, nebuvo galima nepastebėti miglotos įmonės pozicijos, kai jos pačios atstovai pateikė skirtingas versijas. „Maxima“ iš karto, įgriuvus stogui, nesuvaldė savo kalbėtojų. Jie viešajai erdvei perteikė skirtingą požiūrį į situaciją“, – kalbėjo L. Ulevičius.
Pasak jo, skirtingai perteikta istorija lėmė neigiamą visuomenės reakciją į prekybos tinklo veiksmus. L. Ulevičius teigia, kad būtent komunikacijos klaidos, tik įvykus nelaimei, lemia, sunkiau atitaisomus padarinius ilgesnėje perspektyvoje. [..]

„Atsirado aiški nuostata prieš prekės ženklą. Jeigu rinkėjai gali rinktis, jie rinksis kitą prekės ženklą, – kalbėjo L. Ulevičius. – Vis dėlto, laikas gydo visas žaizdas.“ Pasak viešųjų ryšių specialisto, šiuo metu bendrovei svarbu rasti tiesioginį ryšį su savo klientais, t. y. kalbėti su nukentėjusiaisiais, tinklo lankytojais. [..]

Neteko girdėti pagrindinio akcininko Nerijaus Numavičiaus pozicijos. Skaidrumo trūkumas – dar vienas faktorius, kuris nėra tinkamas į masinį vartotoją orientuotai bendrovei. [..]

Maxima crisis & communication in Riga: structural comparison

P.S. This blog record will be updated and modified as long as new data become available.

It is usually assumed, that crisis communication cannot be measured without internal data. Nevertheless, some key performance indicators could be selected. I took some of these and tried to identify some well-known comparable crisis communication situation in Latvia and Lithuania.

Maxima crisis in Riga Comparable precedents in Latvia and Lithuania
First public proactive response
(holding statement)
 too late
(~3-4 hours after collapse)
in 1 hour
(OlainFarm)
Spokesperson(s) at least 7 employees made public appearences during the first week one person + (in case of top level emergency) top maneger
(explosions in Mažeikiai oil refinery in 2001, 2008 and 2012, fire in 2006)
Empathy and support for those suffering next day
(Gintaras Jasinskas photo with a candle, financial support promise)
Public “I’m sorry for …”
(I.Staškevičius press conference)
Direct communication with major stakeholders not clear,
LV officials later were complaining for not receiving feedback from the leading managers
Top management as a messenger
(OlainFarm)
Direct communication with clients www updated only next week after the collapse distributing electric heaters for free to residents without heating in 3 hours after the accident
(Vilniaus energija)
Press conference next day 11 AM onsite media briefing in 3 hours after the accident
(Vilniaus energija)
Media relations “No” to live PBK appearance after initial confirmation Open onsite access for all media representatives
(OlainFarm)
Consistent storyline/position We’re renting / We’re owners
(confirming press release)
Company response to heating pipes failure in Telšiai
(Litesko)
Company-wide consistency “Jamam” sales promotion day in Lithuania was not canceled on Nov 23rd SEB employees urging client’s to withdraw money from the ‘falling bank’
(unconfirmed gossip from SEB crisis in late 2002)

In a view of crisis communication principles Maxima has consistently repeated several mistakes:

  • changed the official storyline – i.e. lied or told only partial truth;
  • TOP management was not involved as spokespersons, function was not clear attributed to selected employee;
  • initially empathy was expressed only in a form of monetary payments.

Kariauti pabodo.. pavasaris

Atėjęs pavasaris atima ginklus. Pyktis tiesiog dingo, kovos azartą pakeitė ramus harmonijos pajautimas ir galimybė amžinai atsitūpus žiūrėti į dūzgiančias bites. Išskrendančias, parskrendančias. Į eilinį kartą atgimstantį pasaulį, kuriame ir mes visi kartu leidžiame laiką.

Prieš pora savaičių, balandžio 23 dieną, kaip Piliečių Santalkos tarybos narys organizavau diskusiją apie „Leo LT“ ir Lietuvos energetikos ateitį. Diskusijoje, nors jos laikas buvo specialiai suderintas, savo pažado dalyvauti išsigando Energetikos ministras Arvydas Sekmokas, tad diskutavome su „NDX energijos“ valdybos pirmininku Ignu Staškevičiumi (visą diskusijos įrašą galite rasti alfa.lt archyve).

Kartu su pavasariu šiek tiek iš šono pradedu žiūrėti į „Leo LT“. Taip, afera. Taip, daugiau nei milijardas Lietuvos biudžeto negautų litų. Taip, monopolis. Pavydžiu užsidegimo politikams ir apžvalgininkams, kurie sugeba turėti savo aiškią nuomonę. Kurie gali remtis savo nuomone ir ją laikyti faktais. Kurie džiaugiasi Egidijaus Šileikio drąsa, tačiau pamiršta visų kitų Konstitucinio teismo teisėjų poziciją. Kurie šlovino naująją koaliciją, sėkmingai beįsitvirtinančią senojo drakono vietoje. Read More