XXI a. kasdienybės dienoraštis

Tag: Belarus

Kokie ženklai rodo, kad komunikacija išgyvena krizę? „Belaruskalij“ atvejis

Pirma, nuo krizės pradžios gruodžio 8 dieną BFK posėdyje apie Lietuvos poziciją ir veiksmus jau spėjo pasisakyti „Lietuvos geležinkeliai“ vadovas, Susisiekimo ir Užsienio reikalų ministrai, Ministrė pirmininkė, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, uosto vadovas ir daug kitų mažesnio rango pareigas užimančių, tačiau su tema susijusių pareigūnų ir politikų.

Suprantama, jog opozicija, oponentai („Birių krovinių terminalo“ vadovas ir pan.), nepriklausomi ekspertai visada komentuos ir niekas jų nesuvaldys, tačiau nuosekli krizių komunikacija reikalauja, kad situaciją valdanti grupė būtų vieninga kaip kumštis ir turėtų vieną vienintelį kalbėtoją krizės tema.

Antra, kiekviena valdoma krizė prasideda ir baigiasi labai aiškiu krizės valdymo centru. Tai gali būti formali struktūra, gali būti panaudota esama ar kuriama nauja, tačiau principas aiškus – į šį centrą suburiami visi (!) valdomų organizacijų pagrindiniai funkciniai žmonės ar net ir tiesiogiai vadovai.

Idealiu atveju toks centras formuojamas fiziškai – pavyzdžiui, Vyriausybės posėdžių salėje gali būti įkuriamas tokio centro štabas ir jis veikia tol, kol krizė nesuvaldoma.

Esminis tokios sprendimo privalumas – išnyksta improvizacijos, labai aiškiai pasiskirsto funkcijos ir visiems natūraliai tampa aišku, kad viešai komentuoja tik vienas asmuo – šio centro vadovas arba jo labai aiškiai paskirtas atstovas spaudai.

Trečia, viena didžiausių grėsmių krizei plėtotis – slėpti informaciją, ją dozuoti ar kitaip manipuliuoti. Iš esmės visa krizės informacija turi būti vienareikšmiškai sukaupta krizės valdymo centre. Būtent čia ji turi būti apjungta į vientisą pasakojimą ir tik ši įvykių versija gali būti transliuojama į viešumą.

Jeigu informacija siurprizų būdu paaiškėja – vėlgi, ji integruojama į bendrą pasakojimą, tačiau tik tiek ir tik tada, kiek ir kada tai suderina ir palaimina krizių valdymo centras.


Deja, bet šiomis dienomis matomas „Lietuvos geležinkelių“, Susisiekimo ir Užsienio reikalų ministerijų veiksmų chaosas rodo, kad iš esmės nei vienas uždavinys nėra realizuotas: (1) komentuoja kas nori ir kaip nori; (2) jokio aiškaus krizės valdymo centro nėra; (3) informacija vaikšto kaip tik nori, bet ne centralizuotai ir nenuosekliai.

Komentaras skelbiamas ir „Delfi/M360.

Strategy 2.0 for Lithuania

I love those several hours long driving business trips. This time – to Riga*, 3-4 hours drive from Vilnius. It’s always a good time to align ideas, contemplate and look for new insights.

An early morning drive was no different. I had a large cup of coffee, rather slow pace and a lot of time to think about everything on my mind. The tricky part during the journey was I’ve forgotten to take a technical pass for my car. All those earlier cross-border checks made me wonder for a half an hour, whereas I will be asked to turn around and go back.

Saločiai-GrenctaleBut EU reality proved once more, that it is the thing worth fighting for – there are no border checks, there is no wasted time, there are no those specific people – border guards. Now LT-LV border crossing is no different from the Soviet times, when my family trip Utena (LT) – Daugavpils (LV) was a regular route and the most noticeable change were new alphabet letters on the border signs.

And that’s where I was stroked with an idea, that this small change is a perfect KPI for Lithuanian development strategy 2.0. Now, when we are successful member of EU and NATO (that was our Strategy 1.0), we (Lithuania) should focus our efforts in order to achieve similar borderless status with ALL our neighbours. This is not an easy task. Free movement of people, goods, services and information will not be easy to achieve with Belarus or Russian Federation. And these are only minor examples of issues to be dealt before we can abandon all our remaining border stations.

We should not expect easy goals, nor will they be quickly achievable. Nevertheless, the abandoned LT-LV customs building is a perfect illustration for the change I wished for our relations with Belarus and Russian Federation. Borders are meaningless only when you trust. And building trust with all our neighbours should be our major strategic goal.

* – I was invited as a jury member to the final stage of Baltic PR Awards competition.