Liutauras Ulevičius

XXI a. kasdienybės dienoraštis

Tag: balsavimas

Keletas patarimų nepartiniams politikams

Praėjusių rinkimų į savivaldybių tarybas metu pirmą kartą dalyvauti rinkimų kampanijoje turėjo ir nepriklausomi kandidatai arba nepriklausomų kandidatų koalicijos. Artėjant rinkimams sulaukiau bent kelių grupelių klausimo, ar galėčiau aktyviau ar pasyviau prisijungti ir padėti.

Šiek tiek laiko praėjo, mintys susigulėjo, todėl laisvesniu laiku prisėdau ir sudėliojau keletą minčių, kurias nepartiniai politikai turėtų įsidėmėti ir su jomis rinkimų kampanijos metu keltis bei gultis. Visą prezentaciją galima atsisiųsti iš mano slideshare.net paskyros.

Trumpai pagrindinius akcentus sudėliočiau tokia tvarka:

  1. tikslas – rinkėjų balsai
    Visa rinkimų kampanija skirta vienam tikslui – balsavimo dėžėse turi būti rasta mandatams gauti pakankamas balsų skaičius. Kitu atveju visa rinkimų kampanija tik savotiškas laisvalaikio praleidimo būdas.
  2. rinkėjas turi priežastį X balsuodamas už sąrašą N
    Dažnas rinkėjas sprendimą priima atėjęs į rinkimų apylinkę. Todėl svarbu, kad pradėjęs mąstyti jis mintyse turėtų bent 1-2 idėjas (priežastis), kodėl sąrašas N vertas jo balso.
  3. reikia žinoti (prognozuoti), kas ir kur už ją balsuos
    Maža politinė jėga negali ekstrapoliuoti rinkimų rezultatų ir dėlioti prognozių visos šalies mastu. Maža politinė jėga turi labai ribotą žmonių ratą, kuris jos nariais pasitiki, juos asmeniškai pažįsta ir todėl gali turėti priežastį atiduoti balsą.
  4. priežastį balsuoti reikia pasufleruoti (įteigti)
    Prognozuodama potencialius rinkėjus, kurie atiduos balsą, maža politinė jėga turi pirmiausia ir daugiausia dėmesio skirti šiems rinkėjams, po to dirbti su neutraliais ir tik jeigu dar lieka laiko, dėmesio skirti oponentus remiantiems rinkėjams.

Ar galioja „netikru balsu“ priimti įstatymai?

Prieš savaitę „Atgimimo“ žurnalistas Andrius Raskazovas kalbino mane ir kolegas, kaip vertiname Lino Karaliaus keliones po užsienius, melagystes ir Seimo balsavimo sistemos apgavystę (plačiau – „Karaliaus benefisas“). Vertinti akivaizdžiai niekšišką elgesį lengva – su morale nesusipykusiems žmonėms atsakymai kaip ant delno. Tačiau šį kartą žymiai įdomesnis yra kitas klausimas – tai Lino Karaliaus ir jo kolegos Aleksandro Sacharuko ginantis paskelbti teiginiai apie esą sistemingai vykdomus „balsavimus už kolegas“. Ką tai reiškia? Man tai reiškia vieną labai paprastą dalyką – galimai klaidingą išreikštą ir užfiksuotą piliečių atstovų valią. Pavojus ne tiek svarbus, ar realiai kas nors buvo apgautas, bet dėl paties principo ir jo itin svarbių pasekmių ateičiai.

Jeigu tokia praktika iš tiesų paplitus, tai reikia išsamaus tyrimo ir detalios analizės, kokie teisės aktai buvo priimti tokio mechanizmo pagalba. Aišku, galima būtų numoti ranka, jog tai tikriausiai buvo eiliniai klausimai, neturėję jokios esminės įtakos teisės aktų rengimo ir priėmimo procese. O jeigu ne?

Ne tiek svarbūs konkretūs faktai vienu ar kitu atveju, tačiau žymiai svarbiau bendra tendencija toleruoti tokius pažeidimus. Akivaizdu, jog leidus suvešėti tokiai praktikai netoli gali būti ir kiti žingsniai, kurių dalis tiesiogiai kertasi su teisinės valstybės principais. Pavyzdžiui, kas galėtų paneigti, jog už tuos balsavimus, kurių metų Linas Karalius ilsėjosi Azijoje, jam nebuvo atsilyginta? Lygiai taip pat – ar kas nors galėtų užtikrinti, jog tokia forma nėra kontroliuojama, jog vienas ar kitas Seimo narys negalėtų išreikšti savo asmeninės pozicijos ir už jį balsuoja frakcijos patikėtinis? Ir t.t. ir pan.

Galų gale, ką turėti manyti tie piliečiai, kurių išrinktas Seimo narys leidžia sau taip elgtis? Ar tai reiškia, jog jis jų nuomonę „deleguoja“ kitos rinkimų apygardos piliečiams? Manau, greitai atsirastų daug prieštaraujančių. Tačiau šiuo atveju vienintelis sprendimas ir vertinimo kriterijus – tai pačių piliečių sprendimai per sekančius rinkimus. Jeigu jie atleis tokiems savo „atstovams“ – jų valia, tai tiesiog bus dar vienas įrodymas, jog mano pažiūros smarkiai nenormalios šiandienos Lietuvoje 🙂

Kitas, bet ne paskutinės reikšmės, dalykas – tai visų tokiais balsais priimtų teisės aktų teisinis nepatvarumas. Turėdamas kokį teisinį ginčą, tikrai turėčiau teorinį pagrindą dar vienam gynybos argumentui, jog toks teisės aktas yra antikonstitucinis kaip priimtas neatitinkant tautos valiai, todėl teismo iš karto būtų galima prašyti stabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį teismą. Bent pirmu atveju sunkiai įsivaizduočiau teismą atmetant tokį prašymą.

P.S. panaudota Gedimino Žilinsko / „Žmonės“ nuotrauka (iš wikimedia.org).