Liutauras Ulevičius

XXI a. kasdienybės dienoraštis

Tag: Atgimimas

Ar galioja „netikru balsu“ priimti įstatymai?

Prieš savaitę „Atgimimo“ žurnalistas Andrius Raskazovas kalbino mane ir kolegas, kaip vertiname Lino Karaliaus keliones po užsienius, melagystes ir Seimo balsavimo sistemos apgavystę (plačiau – „Karaliaus benefisas“). Vertinti akivaizdžiai niekšišką elgesį lengva – su morale nesusipykusiems žmonėms atsakymai kaip ant delno. Tačiau šį kartą žymiai įdomesnis yra kitas klausimas – tai Lino Karaliaus ir jo kolegos Aleksandro Sacharuko ginantis paskelbti teiginiai apie esą sistemingai vykdomus „balsavimus už kolegas“. Ką tai reiškia? Man tai reiškia vieną labai paprastą dalyką – galimai klaidingą išreikštą ir užfiksuotą piliečių atstovų valią. Pavojus ne tiek svarbus, ar realiai kas nors buvo apgautas, bet dėl paties principo ir jo itin svarbių pasekmių ateičiai.

Jeigu tokia praktika iš tiesų paplitus, tai reikia išsamaus tyrimo ir detalios analizės, kokie teisės aktai buvo priimti tokio mechanizmo pagalba. Aišku, galima būtų numoti ranka, jog tai tikriausiai buvo eiliniai klausimai, neturėję jokios esminės įtakos teisės aktų rengimo ir priėmimo procese. O jeigu ne?

Ne tiek svarbūs konkretūs faktai vienu ar kitu atveju, tačiau žymiai svarbiau bendra tendencija toleruoti tokius pažeidimus. Akivaizdu, jog leidus suvešėti tokiai praktikai netoli gali būti ir kiti žingsniai, kurių dalis tiesiogiai kertasi su teisinės valstybės principais. Pavyzdžiui, kas galėtų paneigti, jog už tuos balsavimus, kurių metų Linas Karalius ilsėjosi Azijoje, jam nebuvo atsilyginta? Lygiai taip pat – ar kas nors galėtų užtikrinti, jog tokia forma nėra kontroliuojama, jog vienas ar kitas Seimo narys negalėtų išreikšti savo asmeninės pozicijos ir už jį balsuoja frakcijos patikėtinis? Ir t.t. ir pan.

Galų gale, ką turėti manyti tie piliečiai, kurių išrinktas Seimo narys leidžia sau taip elgtis? Ar tai reiškia, jog jis jų nuomonę „deleguoja“ kitos rinkimų apygardos piliečiams? Manau, greitai atsirastų daug prieštaraujančių. Tačiau šiuo atveju vienintelis sprendimas ir vertinimo kriterijus – tai pačių piliečių sprendimai per sekančius rinkimus. Jeigu jie atleis tokiems savo „atstovams“ – jų valia, tai tiesiog bus dar vienas įrodymas, jog mano pažiūros smarkiai nenormalios šiandienos Lietuvoje 🙂

Kitas, bet ne paskutinės reikšmės, dalykas – tai visų tokiais balsais priimtų teisės aktų teisinis nepatvarumas. Turėdamas kokį teisinį ginčą, tikrai turėčiau teorinį pagrindą dar vienam gynybos argumentui, jog toks teisės aktas yra antikonstitucinis kaip priimtas neatitinkant tautos valiai, todėl teismo iš karto būtų galima prašyti stabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį teismą. Bent pirmu atveju sunkiai įsivaizduočiau teismą atmetant tokį prašymą.

P.S. panaudota Gedimino Žilinsko / „Žmonės“ nuotrauka (iš wikimedia.org).

Kai kvailą valdininkai gelbėja

Milijardai litų. Tiek nuspręsta atseikėti tiems, kuriuos bažnyčia muštų. Tačiau įtaresni šnairuoja ne tik nemokančių skaičiuoti komunalinių išlaidų (o, kaip rodo viena smagi TV laida, tai daugeliui yra aukštoji matematika) pusėn. Yra pirštais badančių statybininkus, nesugebančius žiūrėti į savo perdėm užsiaugintus pilvus, yra ir tokių, kurie nesustodami vardina korupcijos grėsmes. Ar gali Lietuvos visuomenė sutarti dėl kompromiso? Kas ir kaip jį turėtų juodu dėlioti ant balto?

Pradėkim nuo faktų. Vasario 25 dieną, trečiadienį, Vyriausybė pritarė Ekonomikos skatinimo planui. Pagal jo dabartinę raidę tai reiškia 3,8 mlrd., kuriuos simboliškai galima pjaustyti į tokias dalis: a) verslo fondas (1 mlrd. litų iš ES struktūrinių fondų + 0,3 mlrd. litų EIB paskolos + 0,6 mlrd. litų bankų finansų), mažos paskolos (0,1 mlrd. litų Vyriausybės lėšų); b) pastatų renovacija (0,8+0,2 mlrd. litų iš ES struktūrinių fondų + 0,5 mlrd. litų iš EK Europos regiono plėtros fondo + 0,3 mlrd. litų EIB paskolos), kurios lėšos teoriškai turėtų patrigubėti.

Optimistai, susitelkę Ūkio ministerijoje, skaičių 3,8 rašo kitaip ir, pridėdami 2009-aisiais suplanuotą padidintą ES struktūrinių fondų lėšų įsisavinimo, prideda dar 1,7 mlrd. Lt, priskaičiuoja eksporto skatinimui žadamą 0,1 mlrd. Lt ir gauna iki 5,7 mlrd. Lt vertės Ekonomikos skatinimo planą. Tarkim. Į skaičius po kablelio dėmesio nekreipiam ir skaičių ekvilibristika tampa panaši į teisybę. Continue reading

Žiniasklaida jau atgimsta?!

Nesinorėtų tapti pikta lemiančiu ir per anksti karkiančiu krankliu, tačiau faktas kaip blynas – rudens sezonas lietuvių kalba rašančioje, kalbančioje ir rodančioje žiniasklaidoje akivaizdžiai lenkia savo kokybe keletą ankstesniųjų. Pagrindinis pokyčių variklis? Ne, šį kartą ne tik internetas. Šį kartą – tai informacijos šaltinių gausa, pasipylusi ir internete, ir radijo bei televizijos eteryje, gal tik spauda iš esmės lieka ta pati.

Laisvosios rinkos privalumus daugelis žurnalistų įvertino tuomet, kai pirmuosius ledus pralaužė „L.T.“ (deja, paskutiniai įvykiai rodo, jog ir ši revoliucija surijo savo vaiką), o vėliau „Diena Media“ visiškai ignoravo iki tol gana aiškiai galiojusį nerašytą oligopolinį susitarimą dėl konkurentui dirbančių žurnalistų. Rezultatai akivaizdūs – žurnalistų darbo sąlygos iš esmės pagerėjo. Ar pokyčiai sustojo? Ne, jie tik greitėjo – „15 min“, „atn.lt“, „diena.lt“, „Laisvoji banga“, esminės pertvarkos Lietuvos radijuje ir televizijoje, atsinaujinusi „Lietuvos ryto“ televizija.

Kas džiugina akį? Naujos kokybės vaizdų šliūkštelėjo Lietuvos televizija ir toli užnugaryje paliko realybės klystkeliuose besimurgdančias LNK bei TV3. Ir nors kolega Artūras Račas keikia kartais vienpusiškąRedakciją“, tačiau Continue reading

„Atgimimas“ apie šiuolaikinę žiniasklaidą

Atgimimas, Nr.1Kaip žinia, savaitraščiui „Atgimimas“ – jau 20-imt! Tikrai yra ką ir už ką sveikinti – nors finansiniu požiūriu ir populiarumu tai nėra labiausiai vertinama žiniasklaidos priemonė, tačiau dėl kokybės mažai kas galėtų varžytis.

Ta proga redakcija klausė, ką šiandieną manome apie Lietuvos žiniasklaidą, kodėl jos trūksta?

Aš nebūtinai sutikčiau, jog Lietuvoje trūksta kokybiškos spaudos. Manyčiau, jos yra pakankamai – tiesiog nemaža tos kokybiškos spaudos dalis yra ne lietuvių kalba. Žinoma, dėl kalbos barjerų su ja gali susipažinti mažai piliečių, ypač aiškios problemos vyresnio amžiaus žmonėms. Continue reading

„Atgimimas“ apie rinkimų komunikaciją

080829, AtgimimasPraėjusią savaitę Džina Donauskaitė kalbino mane ir Dainių Radzevičių apie politinių partijų komunikaciją artėjančių rinkimų į Seimą fone – penktadienį pasirodžiusiame savaitraščio „Atgimimas“ 30 (998) numeryje galite paskaityti visą straipsnį „Agitacija prasidėjo: kačių kniaukimas maišuose 2008“ (internete tik straipsnio anotacija).

Nors Giedriui (iš TS) jau atsakiau tiesiogiai, tačiau, matyt, reikia visiems plačiau paaiškinti, kodėl manau, jog Tėvynės Sąjungos komunikacija yra neetiška. Turiu mintyse epizodą, kai TS aktyviai pasireklamavo iki reklamos uždraudimo įsigaliojimo TV eteryje – suprantu, jog niekas nežadėjo, jog tai nebus daroma, tačiau pats modelis aiškus ir neskanus..

Bendrai pagrindinė mano mintis ir vertinimas – praktiškai nematau partijų, kurių komunikacija būtų paremta vertybėmis (programinių nuostatų komunikavimo ir dalykinės diskusijos praktiškai nėra). Visi stengiasi daryti šou, kurio metu atvirai meluoja arba itin aktyviai stengiasi pūsti savo nuopelnus.