Prieš savaitę „Atgimimo“ žurnalistas Andrius Raskazovas kalbino mane ir kolegas, kaip vertiname Lino Karaliaus keliones po užsienius, melagystes ir Seimo balsavimo sistemos apgavystę (plačiau – „Karaliaus benefisas“). Vertinti akivaizdžiai niekšišką elgesį lengva – su morale nesusipykusiems žmonėms atsakymai kaip ant delno. Tačiau šį kartą žymiai įdomesnis yra kitas klausimas – tai Lino Karaliaus ir jo kolegos Aleksandro Sacharuko ginantis paskelbti teiginiai apie esą sistemingai vykdomus „balsavimus už kolegas“. Ką tai reiškia? Man tai reiškia vieną labai paprastą dalyką – galimai klaidingą išreikštą ir užfiksuotą piliečių atstovų valią. Pavojus ne tiek …

Milijardai litų. Tiek nuspręsta atseikėti tiems, kuriuos bažnyčia muštų. Tačiau įtaresni šnairuoja ne tik nemokančių skaičiuoti komunalinių išlaidų (o, kaip rodo viena smagi TV laida, tai daugeliui yra aukštoji matematika) pusėn. Yra pirštais badančių statybininkus, nesugebančius žiūrėti į savo perdėm užsiaugintus pilvus, yra ir tokių, kurie nesustodami vardina korupcijos grėsmes. Ar gali Lietuvos visuomenė sutarti dėl kompromiso? Kas ir kaip jį turėtų juodu dėlioti ant balto?
Pradėkim nuo faktų. Vasario 25 dieną, trečiadienį, Vyriausybė pritarė Ekonomikos skatinimo planui. Pagal jo dabartinę raidę tai reiškia 3,8 mlrd., kuriuos simboliškai galima pjaustyti į …

Nesinorėtų tapti pikta lemiančiu ir per anksti karkiančiu krankliu, tačiau faktas kaip blynas – rudens sezonas lietuvių kalba rašančioje, kalbančioje ir rodančioje žiniasklaidoje akivaizdžiai lenkia savo kokybe keletą ankstesniųjų. Pagrindinis pokyčių variklis? Ne, šį kartą ne tik internetas. Šį kartą – tai informacijos šaltinių gausa, pasipylusi ir internete, ir radijo bei televizijos eteryje, gal tik spauda iš esmės lieka ta pati.
Laisvosios rinkos privalumus daugelis žurnalistų įvertino tuomet, kai pirmuosius ledus pralaužė „L.T.“ (deja, paskutiniai įvykiai rodo, jog ir ši revoliucija surijo savo vaiką), o vėliau „Diena Media“ visiškai ignoravo iki …

Kaip žinia, savaitraščiui „Atgimimas“ – jau 20-imt! Tikrai yra ką ir už ką sveikinti – nors finansiniu požiūriu ir populiarumu tai nėra labiausiai vertinama žiniasklaidos priemonė, tačiau dėl kokybės mažai kas galėtų varžytis.
Ta proga redakcija klausė, ką šiandieną manome apie Lietuvos žiniasklaidą, kodėl jos trūksta?
Aš nebūtinai sutikčiau, jog Lietuvoje trūksta kokybiškos spaudos. Manyčiau, jos yra pakankamai – tiesiog nemaža tos kokybiškos spaudos dalis yra ne lietuvių kalba. Žinoma, dėl kalbos barjerų su ja gali susipažinti mažai piliečių, ypač aiškios problemos vyresnio amžiaus žmonėms.

Praėjusią savaitę Džina Donauskaitė kalbino mane ir Dainių Radzevičių apie politinių partijų komunikaciją artėjančių rinkimų į Seimą fone – penktadienį pasirodžiusiame savaitraščio „Atgimimas“ 30 (998) numeryje galite paskaityti visą straipsnį „Agitacija prasidėjo: kačių kniaukimas maišuose 2008“ (internete tik straipsnio anotacija).
Nors Giedriui (iš TS) jau atsakiau tiesiogiai, tačiau, matyt, reikia visiems plačiau paaiškinti, kodėl manau, jog Tėvynės Sąjungos komunikacija yra neetiška. Turiu mintyse epizodą, kai TS aktyviai pasireklamavo iki reklamos uždraudimo įsigaliojimo TV eteryje – suprantu, jog niekas nežadėjo, jog tai nebus daroma, tačiau pats modelis aiškus ir neskanus..
Bendrai pagrindinė mano …