Vedybų sutartys: kritikai & šalininkai

Nors buvo planuota šiandien (pirmadienį) 22:10 LTV transliuoti „Pinigų kartos“ laidą, kurioje viena iš temų skirta vedybų sutartims, tačiau gavau žinutę, kad reportažas perkeltas į kitą savaitę.

Vedybų sutartys – tai iš Olandijos Civilinio kodekso paimtas teisės institutas, kuris ir tapo diskusijos centru:

  • tai naujas progresyvus šiuolaikinę šeimos sampratą atitinkantis teisės reglamentavimas;
  • tai užslėpta prostitucija, kai turtingesnė vedybų pusė perka kitą.

Reaguodama į mano senoką griežtą komentarą dėl vedybų sutarčių ir prostitucijos panašumo, mane praėjusią savaitę kalbino Aistė Kameneckė. Lauksiu Jūsų nuomonių, kiek esu teisus, o kur klystu.

P.S. Laidos įrašą galite rasti visuomeninio transliuotojo interneto svetainėje. Reportažą apie vedybų sutartis rasite grotuvo slankiklį nustatę ties 31:50, o vedybų sutarčių kritika (ir kelios mano mintys) nuo ~38:00.

Propagandinis „Proveržis“

Vakar Arvydui Praninskui paprašius trumpai pakomentavau konservatorių ir socdemų derybų turinį. Nors tai tik vienas iš tarpinių mūšių, tačiau šiame etape daugiau komunikacijos pliusų tikrai gavo konservatoriai. Pilną tekstą galite rasti interneto portale www.omni.lt.

Be to, keista, kad konservatorių-socdemų derybų turinys buvo laikomas už savotiškos paslapties širmos, todėl Jūsų teismui – keletas abiejų pusių derybinių pozicijų, kurios buvo pateiktos žiniasklaidai.

Dalyvavimas laidoje „Be pykčio“

Praėjusį pirmadienį (05.15) kartu su rinkodaros specialistu Linu Šimoniu ir turizmo sektoriaus atstove Skaidra Kulakauskiene dalyvavau Leonido Donskio laidos „Be pykčio“ filmavime. Diskusijos transliacijos laikas – gegužės 24 d., t.y.rytoj (trečiadienį) 21:10.

Diskusijos tema – Lietuvos įvaizdis, jo pozicionavimas, ne Lietuvos gyventojų nuomonės apie mūsų šalį.

Mano pozicija remiasi pamatine vertybių komunikacijos seka:

  • Vertybės;
  • Konkurenciniai pranašumai;
  • Tikslinės auditorijos / komunikaciniai kanalai;
  • Žinių generavimas ir sklaida.

Mano nuomone, pagrindinė Lietuvos įvaizdžio problema ta, jog mes nesutariame dėl pamatinių vertybių, kuriomis norėtumėme grįsti savo ateitį. Tada belieka arba gimdyti „dirbtinius“ konkurencinius pranašumus (puikus alus, geriausi krepšininkai, gražiausios mėlynakės blondinės ir pan.), arba savo prioritetus kasdieną keisti. Juokingiausias mūsų valstybės viešas dokumentas – ilgalaikė ūkio plėtros strategija (plačiau), kurioje apie pora dešimčių (!) prioritetinių ūkio plėtros krypčių. 100 proc. pritardamas, kad toks dokumentas būtinas, turiu pažymėt, kad ši versija – totali nesąmonė..