Apie blogus – „Bitė plius“ (buvusi NK TV)

Vakar Aurimė Aleksandravičiūtė su savo komanda mane ir Tomą Ramanauską (iš „MTV Baltic“) klausinėjo apie blogus Lietuvoje. Berods, reportažas planuojamas sausio 13 laidos (pradžia – 11:20) skiltyje „Skaitmeninis stilius“.

Tad kas svarbiausia? Kai trumpai galėčiau apibūdinti blogų padėtį Lietuvoje?

Pirma, kiek jų turim? blogas.lt, manau, aiškus lyderis su beveik 29 tūkst. blogų. Užsieniuose ir kituose projektuose dar surinktumėme 10-15 tūkst. Viso – apie 40-45 tūkst. blogų. Tai sudaro apie 4 proc. Lietuvos interneto vartotojų. Išvystytose tinkose tas skaičius siekia 2-3 kartus didesnę interneto vartotojų dalį. Išvada – augame ir dar turime, kur stiebtis. Jau daug pasako vien faktas, kad blogas.lt naujas įrašas vidutiniškai atsiranda kas 6 minutės (!). Kuris kita lietuviška interneto svetainė gali pasigirti tokiu nuosekliai atnaujinamo turinio potencialu?

Antra, kodėl blogai populiarūs, ar tai jau privalomas stiliaus atributas? Manau, tai jau tampa tam tikra mada, tačiau vis dar labiau dominančia „early adopters“, nei masinius vartotojus. Blogai užkrečia dėl trijų dalykų: subjektyvumo, įdomesnio/gyvesnio turinio ir interaktyvumo galimybių.

Trečia, Lietuvos blogai po truputį profesionalėja. Atsiranda rimtų teminių blogų, kurie tampa savireklamos, ekspertinių nuomonių šaltiniais. vz.lt žengė rimtą žingsnį, tačiau dar nesiryžta jungti virtualiojo ir spaudos kanalų turinio. Lietuvos blogai vis dar nėra aiškiai apibrėžti, jiems trūksta: a) suvokimo, kad rašoma skaitytojui; b) informacijos naujumo (dažniausiai „virškinama“ kitų šaltinių informacija); c) gilių pasirinktos srities žinių.

Skandalų įtaka Lietuvos įvaizdžiui

Šiandien Bernardinai.lt bendradarbei Laurai Gintalaitei pasakojau apie skandalus ir jų poveikį Lietuos įvaizdžiui. Įdomu laukti ir kitų pašnekovų nuomonių, tačiau jau dabar keletas esminių akcentų:

  • Skandalas – tai situacija, kai:
    • yra bent dvi susikivirčijusios pusės;
    • didelis diskusijos mastas, ji iš tiesų sudomina didelę visuomenės dalį;
    • (dažnas, bet nebūtinas požymis) aiški raudona etikos riba, kurią kažkas peržengia;
  • didžiausi Lietuvos skandalai:
    • visos istorijos:
      • XVII a. pradžioje Abiejų Tautų Respublikos remtas Lžedemitrijus – Maskvos soste;
    • antrosios Respublikos:
      • Lietuvos-Lenkijos karinis konfliktas XX a. pradžioje;
      • Klaipėdos krašto užgrobimas;
      • „Lietuvos pašto“ direktoriaus pašto ženklų istorija;
    • trečiosios Respublikos:
      • „Mažeikių naftos“ privatizavimo procesas (kaip Maskvos ekonominės įtakos Rytų ir visai Europai epizodas);
      • Prezidento Rolando Pakso apkaltos procesas (kaip Rytų Europos virsmo į demokratines visuomenes epizodas);
  • visi šiuolaikiniai Lietuvos „skandalai“ yra vietos lygmens, nepatyrėme nei vieno unikalaus ir didelio masto skandalo, nes dėl savo mažumo neturime ne tik pasaulinio lygmens, bet ir regioninio lygio dėmesio traukos objektų (pavyzdžiui, Gerhardo Šrioderio sutartis su Valdimiru Putinu ir vėlesnis darbas „Gazprom“ bendrovei).

Regioninės žiniasklaidos misija savivaldos rinkimuose

Pilietinės visuomenės institutas į diskusiją „Regioninė žiniasklaida ir savivaldos rinkimai: kaip piliečiams padėti susivokti?“ pakvietė žurnalistus iš įvairių Lietuvos rajonų. Tikslas – dar kartą pasitarti, kaip žiniasklaida galėtų tiksliau atlikti savo misiją ir kiek įmanoma objektyviau supažindinti visuomenę su artėjančių rinkimų pasirinkimų prasme bei turiniu.

Laisvosios Europos radijos žurnalistas dr. Kęstutis Grinius pasakojo apie žiniasklaidos vaidmenį rinkimuose, Molėtų rajono meras Valentinas Stundys pristatė savo viziją, kaip prieš rinkimus turėtų vykti žiniasklaidos ir politinių partijų dialogas, VU Žurnalistikos instituto lektorius Romas Sakadolskis patarė, kaip žiniasklaidoje moderuoti diskusijas tarp visuomenės ir politikų. Internetinio dienraščio Bernardinai.lt vyr. redaktorius Andrius Navickas kartu su direktoriumi plėtrai Vytu Bačkiu pristatė naują iniciatyvą „Regionai“.

Tuo metu man teko garbė skaityti pranešimą apie tai, kaip žiniasklaida turėtų nepasiduoti politikų manipuliacijomis, kokias priemones ir metodikas turėtų naudoti, kas padėtų iš laisva eiga besiliejančio politikų žodžių srauto atrinkti svarbiausius pažadus ir mintis. Pranešimas buvo įrašinėjamas, todėl ateityje tikiuosi jį čia paskelbti.

Julijos Kirkilienės straipsnis „Elektrėnų kronikoje“.

Ryšių su visuomene etika

Lietuvos žurnalistikos centras kasmet kviečia komunikacijos specialistus klausyti ryšių su visuomene profesinių studijų kurso. Šiais metais teko skaityti vieną iš įvadinių paskaitų, skirtą ryšių su visuomene etikos klausimams.

Nepriklausoma žiniasklaida Lietuvoje nuolatos traukiasi ir mažėja, kartu keičiasi ir ryšių su visuomene veiklos laukas, todėl etika tampa iš tiesų aštria tema. Daugelis kolegų, manau, būtų linkę šią sritį tyliai apeiti, tačiau toks sprendimas tik ilgintų mūsų visų agoniją.

Savo paskaitoje (galite atsisiųsti „Powerpoint“ prezentaciją) dėmesį atkreipiau, jog etikos klausimus vertėtų skaidyti į penkias dalis:

  • vertybių etika;
  • tikslinių auditorijų etika;
  • konkurencinių pranašumų etika;
  • komunikacinių kanalų etika;
  • informacinių paketų etika.

Šių etikos klausimų nagrinėjimui būtinos suderintos ryšių su visuomene, etikos sampratos, todėl ir joms skyriau pakankamai daug laiko.