ar galėtum TU? (pasipriešinti nusikaltimui)

Šiandien anksti ryte, o gal tiksliau vakar naktį, apie 1:30 vis
dar tebedirbau darbe ir Vingrių gatvėje išgirdau pokštelėjimą, sulyg
beveik kartu pradėjo klykti apsaugos signalizacijos sirena. Iš pradžių
šiek tiek pasyviai reagavau mintyse pervertęs eilinę kvailą automobilio
signalizacijos įsijungimo situaciją. Tačiau sirena netilo ir nuėjęs
pažvelgiau pro langą – kitoje pusėje stovinčio namo apatiniame aukšte,
neseniai įsikūrusiame grožio salone (jeigu neklystu dėl tos įstaigos
paskirties) vieno iš langų žaliuzės buvo pakeltos, langas atidarytas.
Kitaip tariant – signalizacija įsijungė pagrįstai.

Įdomi visuomenės reakcija. Aš buvau savo gatvės pusėje, žiūrėdamas pro
antro aukšto langą. Kitoje – antrame aukšte kažkas bandė suprasti
įvykio aplinkybės stebėdamas situaciją pro savo langą. Trečiame aukšte
šešėlis irgi domėjosi įvykiai apačioje. Taip palaukėme nebylioje
grupėje pora minučių ir, matyt, įsitikinę asmeniniu saugumu, atidarėme
langus, pabandėme situaciją panagrinėti „iš arčiau“. Garbė kaimynui iš
kitos gatvės pusės, kuris pirmasis net persisvėręs pro langą bandė
išsiaiškinti, ką reiškia pirmojo aukšto signalizacijos kaukimas. Po
poros dešimčių sekundžių pravėręs langą, išlindau ir aš. Akivaizdžiai de facto situacijos kolegai konstatavau, kad vienas langas išlaužtas, todėl kolega iš karto paskambino savo pirmojo aukšto kaimynui.

Beveik tuo pačiu metu atvažiavo apsaugos tarnybos „Komanda“
darbuotojai, teliko priežiūrą palikti jiems, kažkada ateityje
atvyksiančiam policijos patruliui. Nusikaltimas padarytas,
apsaugininkai paminėjo kažkokius kabaruojančius kabelius – grobis,
matyt, kompiuterinė įranga. Nors kitos gatvės pusės kolega minėjo dar
kažką matęs nubėgant, tuo tarpu aš likau prie „suskilusios nusikaltimo
geldos“ – pavėlavęs sureaguoti, pirmiausiai užsitiktinantis asmeninį
saugumą, konstatuodamas padarytą žalą. Natūralu, bet gal šiek tiek
taisytina?

pŪtė vėjas

štai ėjau link tinklo (t.y. į darbą) ir pakeliui, mažose
senamiesčio gatvelėse, pūtė vėjas. neturėjau kur dėti savo galvos – ji
netilpo į tą šilto kūno sąrašą, todėl ant pirmųjų žilų plaukų ir
užtraukiau kapišoną. taip ir ėjau, vĖjui bepučiant, pasislėpęs, šilumą
besaugąs. praeiviai kartais mesdavo žvilgsnį, o aš mainais verdavau
juos ant vienos minties – oponentų. gal ne stiliaus, gal net ne
nuotaikos, o tiesiog besistebinčių ir sugebančių savo galvas įrašyti
prie šiltų vietų. iš pradžių buvo kažkoks iš „Lietuvos pašto“ skyriaus
išlindęs pankuojantį primenantis, vėliau dvi merginos, kažkur
rudeniškai skubančios, po to du jaunuoliai, matyt, į klubą pasipuošę ir
galiausiai – vienišas „Lietuvos“ kinoteatras. taip ir sumoviau juos
visus ant vieno kurpaliaus, tarsi ir nešlapi tie mano plaukai paliko, o
vėjas vis pŪtė

NUOtaika ir NUSIteikimas

dažnai būna, kad nuotaika yra, bet nusiteikimo – ne.. o kartais
koks nors įvykis paima ir sugadina – ir nuotaiką, ir nusiteikimą.. o
kaip nuo tokių įvykių būtų galima atsiriboti? kaip tai padaryti
aplinkos, o ne vidaus problema? kol kas atsakymo neturiu