Laisva žiniasklaida

Kartais suabejoju pats savim ir klausiu – o gal spjauti į
visas idėjas, principus? Gal geriau parsiduoti kokiam dideliam
koncernui, užsienio žvalgybai ar vaikų namams ir ramiai valgyti kieno
nors duoną? Tiesiog kartais kasdienybė tvoskia per galvą, per idėjas ir
per tikėjimą, jog principai turi pagrindo, jog dėl jų verta blaškytis
ir atsisakyti tų karts nuo karto primygtinai siūlomų „mėsos“ gabalų.

Vienas iš tokių principų – „laisva žiniasklaida“. Gal iš tiesų visiškai
jos mums nereikia, galbūt galime gyventi be jos? Gal pakaktų tos ramiai
oligarchiškos būsenos, kurioje gyvena Rusijos Federacija? Turėtume „VP
Market žinias“, „Mažeikių naftos televiziją“, „Trikotažų radiją“ ir
kitas dėl objektyvių priežasčių subjektyvias visuomenės informavimo
priemones. Mes – propagandos/ryšių su visuomene specialistai – taptume
puikių teigiamų tekstų autoriais, galėtume nesivargindami gilintis į
sveikos visuomenės kūrimo perspektyvas.

Tik ar baigdami savo
karjerą šiame gyvenime norėtume jį kartoti? Iki šiol kiekviena akimirka
– kad ir pati sunkiausia – buvo verta savęs, išmoktos pamokos davė
naudos ir patyrimo. Viliuosi, kad nereikės savęs pririšti kokiam nors
atsiradusiam „gerajam šeimininkui“ paklusnia virve

P.S. jeigu per sunkiai parašiau – čia aš apie saviraiškos laisvę ir galimybę turėti savo nuomonę

Mokslai, nemiga ir Rumšiškės

Įsigijau naują ligą. Mokausi. Net savotiškai patinka. Prieš
kasmetinę doktorantūros atestaciją – jau net simptomiškas mokslų
pliūpsnis. Tiesa, reiškinys tiesiogiai susijęs su miego mažėjimu, akių
užsimerkimo laipsniu ir žvalumo trūkumu. Sako, noras mokytis praeina.
Silpnesniems – per kokią savaitę, stipresniems – per greičiau nei
mėnesį. Nei tiek, nei tiek laiko neturiu. Reikia „susimokyti“ per
žymiai trumpesnį laiko tarpą. Gal ir pavyks. O juk miego sąskaitą
galima ir toliau mažinti. Tik tada, sako, kartais apie save duoda
žinoti sveikata. Tikėkimės, eilinį kartą pavyks padaryti savotišką
sandėrį su savimi.

Beje – šiuo metų laiku bene nuostabiausi
vaiskūs rytmečiai. Norėčiau bent vieną tokią akimirką užfiksuoti
fotoaparatu. Duokdie, spėsiu savaitgalį, gal net kokiose Rumšiškėse, kurios, atrodo, tokioms akimirkoms ir teskirtos.