Tinklaraščių autorių statusas: subjektai (I dalis)

Primityvu. Neprofesionalu. Vaikiška. Emocionalu. Banalu. Jokios analizės. Faktų perpasakojimas. Šaltinių stoka. Autorių teisių pažeidimai. Anonimiškumas. Nepagarba. Šmeižtas. Įžeidinėjimai. Paskalos. Sąmokslo teorijos.

Ir taip toliau. Visa tai mes turime tikrovėje. Visa tai mes turime viešoje erdvėje. Visa tai mes turime žiniasklaidoje. Visa tai mes turime ir tinklaraščiuose, ir kitame virtualiame turinyje, kurį kuria vartotojai.

Kaip visa tai paveiks 2009 metų balandžio 20 dienos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas (nuasmenintą versiją „Microsoft Word “ formatu galite atsisiųsti iš čia – tiesa, gautą bylą reikės pervadinti, pridedant „.doc “)? Atsakyti bandysiu keliais aspektais. Pradėsiu nuo to, kaip ir kodėl teismas brėžė aiškią liniją, padalindamas tinklaraščių autorius į dvi grupes. Read More

LVAT: tinklaraštininkas yra žurnalistas, jeigu …

Neseniai iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pasiėmiau sprendimą savo byloje prieš Lietuvos Respublikos Seimo kanceliariją. Išsamiai teismo argumentų dar neišnagrinėjau (10 puslapių, iš kurių teismo pozicija telpa į 4 su puse), tačiau esminė išvada telpa į vieną teismo išskirtą pastraipą:

VIĮ 2 straipsnio 72 dalis turi būti aiškinama taip, kad tais atvejais, kai visuomenės informacijos rengėjas ir asmuo, profesionaliai renkantis, rengiantis ir teikiantis medžiagą viešosios informacijos rengėjui yra tas pats fizinis asmuo, norint šį asmenį pripažinti žurnalistu sutarties tarp jo ir visuomenės informacijos rengėjo sudarymas nėra būtinas, nes tokios sutarties sudarymas yra ir neįmanomas. Tokiu atveju sprendžiant, ar asmuo atitinka žurnalisto požymius, pakanka nustatyti, ar fizinis asmuo profesionaliai renka, rengia ir teikia medžiagą, kurią pats panaudoja veikdamas kaip viešosios informacijos rengėjas.

Teismas mano apeliacinį skundą tenkino iš dalies – panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir įpareigojo atsakovą išnagrinėti mano prašymą dėl akreditacijos ir priimti dėl jo sprendimą. Rytoj skambinsiu į LRS kanceliarijos Komunikacijos departamentą 🙂

Akreditacija Seime: ekspertų nuomonės išsiskyrė

Ketvirtadienį Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme vyko antrasis mano bylos prieš Lietuvos Respublikos Seimo kanceliariją apeliacinės instancijos posėdis.

Sprendimą teismas skelbs balandžio 20 dieną, 16 val., o šį kartą išnagrinėtos gautos naujienos – tai teismo prašymu pateiktos ekspertų nuomonės (galite atsisiųst skanuotus variantus). Jas pateikė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas Audrius Vaišnys ir viena garsiausių Lietuvos žiniasklaidos teisės eksperčių advokatė Liudvika Meškauskaitė.

Ekspertų nuomonės buvo šiek tiek skirtingos. Jeigu Liudvika Meškauskaitė rėmėsi formaliais įstatymo kriterijais, Audrius Vaišnys nagrinėjo pačią visuomenės informavimo funkciją ir akreditavimo instituto prasmę. Read More

Prunskienė ir Lietuvos žiniasklaida: atvejo tyrimas

Artūras Račas pateikė pora prognozių interneto portale alfa.lt apie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos „ryšių su visuomene“ konkurso baigtį.

Teksto komentaruose Žemės ūkio ministerijos anonimas „Vytautas Ju.“ atsiuntė Kazimieros Danutės Prunskienės vadovavimo ministerijai laiku pasirašytų reklamos plotų pirkimo Lietuvos žiniasklaidoje sutarčių duomenis. Tuos duomenis šiek tiek susisteminau ir paanalizavau čia.

Jeigu šie duomenys teisingi ir artimiausiu metu nei Žemės ūkio ministerija, nei buvusi ministrė Prunskienė jų nepaneigs, turime labai įdomias išvadas, kurios vaizdžiai parodo tiek ponios, tiek ir Lietuvos žiniasklaidos būdą. Read More